- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-2173-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02293-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- R. U.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
Procesinio dokumento kategorijos: 77.4.2., 77.4.3.; 78.2.1.; 121.21.
2014 m. lapkričio 28 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5703-947/2014 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui R. U. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų T. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo R. U. nepilnametėms dukroms T. U. ir L. U. išlaikymą po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant uzufrukto teise vaiko motiną J. D.; 3) priteisti iš atsakovo 27449,20 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodė, kad nuo pat jaunesniosios dukters L. U. gimimo iki ieškinio pateikimo kasdienė dukrų priežiūra (maitinimas, skalbimas, sveikatos priežiūra, rūpinimasis vaikų ugdymu, laisvalaikiu, materialinis išlaikymas) teko tik ieškovei, tarp jų yra susiformavęs artimas ryšys, todėl nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Šiuo metu ji su vaikais gyvena Anglijoje, ieškovė nuomojasi gyvenamąjį būstą, dirba ir gauna pajamas, dukros lanko ugdymo įstaigas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas pareigos išlaikyti savo vaikus nevykdo nuo jaunesnės dukters gimimo iki šiol, todėl prašė priteisti išlaikymo nepilnametėms dukroms įsiskolinimą už tris metus. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 20 d. iki 2014 m. sausio 24 d. yra sumokėjęs 1000,00 svarų sterlingų vaikų išlaikymui (4200,80 Lt), todėl išlaikymo įsiskolinimą abiems dukroms ji sumažino šia suma (31650,00 Lt – 4200,80 Lt = 27449,20 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo R. U. išlaikymą nepilnametei dukrai T. U., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir nepilnametei dukrai L. U., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo išlaikymo atsiradimo dienos (2014 m. sausio 24 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną J. D.; priteisė ieškovei iš atsakovo 769,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 27449,20 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2014 m. sausio 24 d., 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Taip pat patvirtino šalių 2014 m. birželio 4 d. taikos sutartį, kuria jie susitarė dėl vaikų T. U. ir L. U. gyvenamosios vietos nustatymo su motina J. D. (Lietuvoje ir užsienyje) ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Teismas sprendimą likusioje dalyje grindė šiais motyvais:
1. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad faktiškai kas mėnesį kiekvienai dukrai yra išleidžiama daugiau kaip 1000,00 Lt. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovė šiuo metu dirba Jungtinėje Karalystėje (t. 1, b. l. 24, 25), Lietuvos Respublikoje turi registruoto nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 15-17), atsakovas Lietuvos Respublikoje neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių (t. 1, b. l. 18, 49, 50), Lietuvoje nedirba (t. 1, b. l. 37, 51), nuo 2007 m. iki šiol teikia po 300,00 Lt išlaikymą dukterims G. U. ir C. U. (t. 1, b. l. 47, 48, 63-73, t. 2, b. l. 70-72), deklaruoja, kad Jungtinėje Karalystėje uždirba vidutiniškai per mėnesį apie 4000,00 Lt (t. 1, b. l. 44). Teismas atmetė atsakovo argumentus apie jo sunkią turtinę padėtį, nes teismo išreikalauti duomenys iš banko apie piniginių lėšų srautus šešiose atsakovo sąskaitose laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. (įplaukų dydžiai - 73877,35 Lt, 90801,35 Lt, 19892,08 Lt, 17010,56 Lt, 19365,40 Lt, 628,81 Lt, 2086,83 Lt, t. 2, b. l. 80-87) patvirtina, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu disponavo didelio dydžio piniginėmis lėšomis, kas patvirtina jo galimybes finansiškai aprūpinti visus savo nepilnamečius vaikus.
2. Teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė motyvuojant tuo, kad ieškovės poziciją apie atsakovo visišką nusišalinimą nuo vaikų gyvenimo paneigia į bylą atsakovo pateikti įrodymai. Atsakovas į bylą pateikė nuotraukas, kuriose yra užfiksuoti bylos šalių ir jų nepilnamečių vaikų gyvenimo fragmentai - šeimos šventės, susitikimai su artimaisiais giminaičiais ir pan., šeimos narių bendravimas tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje šiais laikotarpiais: 2010 m. gegužė, 2012 m. rugpjūtis, 2012 m. žiema, 2011 m. liepa, 2013 m. vasara, 2013 m. gruodis (t. 1, b. l. 52-62, t. 2, b. l. 32-38). Atsakovas taip pat į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie šeimos narių keliones keltu 2010 m. spalio, gruodžio mėn., 2011 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn., 2012 m. kovo, balandžio mėn. (t. 2, b. l. 46-69), įrodymus, kad jo brolis G. U. 2012 m. vasarą pirko ieškovei J. D. kelionės bilietus į Jungtines Amerikos Valstijas (t. 2, b. l. 53-56, 39-44). Atsakovas, siekdamas atsikirsti į argumentus, jog jis nesirūpino vaikais, pateikė į bylą ligoninės pažymą, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2012 m. spalio 29 d. dukra (duomenys neskelbtini) gydėsi VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje ir jis ją slaugė (t. 2, b. l. 96). Teismas pabrėžė, kad ieškovė visų šiuose įrodymuose užfiksuotų duomenų neginčijo, taip pat patvirtino, kad vyko kartu su atsakovu 2012 m. vasarą į Ameriką. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: deklaracijos už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. apie tai, kad ji yra vieniša motina, pažymos apie taikomas mokesčių lengvatas, gyvenamajame būste gyvenant vienam suaugusiųjų (t. 1, b. l. 173-187), darželio pažyma, kurioje nėra nurodytas vaikų tėvas, kuriam būtų galima skambinti nelaimingo atsitikimo atveju (t. 1, b. l. 116-118) ir kuriuos sugretinus su atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie jo artimą bendravimą su savo dukterimis ginčo laikotarpiu, neįrodo ieškovės argumento, kad atsakovas absoliučiai neprisidėjo prie materialinio vaikų išlaikymo. Teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymams nesuteikė esminės įrodomosios reikšmės, nes visi be išimties teismo posėdyje apklausti liudytojai, išsiaiškinus jų santykius su bylos šalimis, buvo suinteresuoti bylos baigtimi.
3. Teismas nevertino ieškovės į bylą pateikto šalių susirašinėjimo elektroninių ryšių priemonėmis „Skype“ (t. 1, b. l. 192), nes teismo vertinimu tai yra nepatikimas įrodymas, kadangi teismui nėra galimybės įsitikinti dėl šių duomenų šaltinio ir dėl duomenų turinio unikalumo. Šių duomenų tikrumą atsakovas kategoriškai neigė, be to, užfiksuoti duomenys nėra patvirtinti faktinių aplinkybių konstatavimu, nors tokias galimybes ieškovė turėjo (LR Antstolių įstatymo 23 straipsnis „Faktinių aplinkybių konstatavimas“). Teismas, priimdamas sprendimą, taip pat nevertino bylos šalių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie atstovavimo santykius (t. 2, b. l. 91-95, 102, 103). Iš šių įrodymų turinio akivaizdu, kad minėti įrodymai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas 30 proc., o atmesta 70 proc., ieškovei iš atsakovo proporcingai priteistina 1269,00 Lt (4230,25 Lt x 30 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas šioje byloje už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme patyrė 500,00 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino 500,00 Lt suma (1269,00 Lt – 500,00 Lt = 769,00 Lt) (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą, dalyje dėl atmetimo jos reikalavimo dėl 27 449,20 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2014 m. sausio 24 d. ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo panaikinti, priimti šioje dalyje naują sprendimą ir jos ieškinį tenkinti visiškai šiais argumentais:
1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių t.y., kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė R. U. ginčijamu laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-05-27 ir nuo kurio momento vaiko tėvas nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Teigiama, kad teismo padaryta išvada, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą vaikams prieštarauja byloje esantiems oficialiems rašytiniams įrodymams: deklaracijoms už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio iki 2013 m. balandžio mėn., kad ji yra vieniša motina, pažymai apie taikomas mokesčių lengvatas, gyvenamajame būste gyvenant vienam suaugusiųjų (1 t., b.l. 173-187), darželio pažymai, kurioje nėra nurodytas vaikų tėvas, kuriam būtų galima skambinti nelaimingi atsitikimo atveju (t. 1, b. 1. 116-118). Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, pažeidė CPK 178 str. įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo taisyklę, nes įpareigojo ieškovę įrodyti, nuo kada ieškovas nebeteikė išlaikymo vaikams, nors būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad tinkamai laikėsi įstatyme nustatytų pareigų ir išlaikė vaikus. Pažymėjo, jog šiuo atveju prezumpcija, kad bylos šalys tvarko bendrą ūkį ir kartu išlaiko nepilnamečius vaikus netaikytina, nes aplinkybė, kad ieškovė Jungtinėje Karalystėje deklaravo esanti vieniša mama nenuginčyta ir teismo pripažinta, todėl atsakovo išlaikymo teikimas dukterims negali būti pagrįstas tik laisvalaikio leidimu, kas pusę metų bendraujant su dukromis. Teismas visiškai nepagrįstai vertino, kad „rūpintis vaikais“, pavyzdžiui, jų sveikata, „leisti su jais laisvalaikį“ yra tolygu „išlaikyti“ vaikus. Šiuo atveju atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė, kad atsakovas tinkamai išlaikė vaikus. Pasak apeliantės, skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintą tikimybių pusiausvyros principą.
2. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovas nuo 2013-04-20 iki 2014-01-23 pradėjo teikti išlaikymą po 100 svarų sterlingą vaikams. Teismas pripažino, kad dukterų poreikiams per mėnesį reikalinga suma yra 1000 Lt, tačiau nustatęs, kad atsakovas mokėjo tik po 100 svarų sterlingų, nepriteisė susidariusio įsiskolinimo. Akivaizdu, kad net už šį laikotarpį egzistuoja 4799,20 Lt skola (9000 (minimalus išlaikymas: 9 mėn. x 500 Lt) - 4200,80 Lt (suteiktas išlaikymas). Pažymima, kad ieškinio dėl skolos priteisimo laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-01-23 yra pateiktas apmokėtas vienintelis kelto bilietas (pirkti 2010 m.), kurio vertė 42,50 GBP x 3,8429 = 163,32 Lt ir 46 GBP x 3,8429 = 176,77 Lt trims keleiviams pirmyn ir atgal 2011 m. vasarą, kurių tarpe paties atsakovo R. U. bendrakeleivių sąraše nėra. Šis rašytinis įrodymas ir 340,09 Lt suma negali būti pripažinta tinkamu išlaikymu, teiktu dviems nepilnametės dukterims tris metus. Teigiama, kad atsakovo pateiktos nuotraukos negali būti pripažintos pakankamu įrodymu vaikų išlaikymui pagrįsti, nes jos tik patvirtina faktinę aplinkybę - bendravimą su dukromis ir rodo tėvo bendravimą su vaikais laisvalaikiu, tačiau nepatvirtina bendro faktinio gyvenimo ir ūkio vedimo. Be to, 2010 m. darytos nuotraukos neįeina į ieškinio reikalavimą, o viena dukra tuo metu dar nebuvo gimusi.
3. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas vengė teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Nr. 19-6-110 fiksuotas faktas, jog R. U. atsisakė skyrių informuoti apie gaunamas pajamas (1 t. b. 1. 40-41) ir aplinkybė, kad atsakovo finansinius reikalus Lietuvoje tvarkė jo motina, todėl jis nėra sąžiningas ir siekia išvengti tinkamo išlaikymo teikimo vaikams.
4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymima, kad atsakovas nėra sudaręs nei vienos sutarties dėl vaikų ugdymo, nepateikė jokių apmokėjimo faktą šioms įstaigoms patvirtinančių įrodymų, nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovės ir vaikų gyvenamuoju adresu būtų nors kartą apmokėjęs už nuomą ar komunalines paslaugas. Būtent ieškovė sąžiningai savo ieškinyje nurodė apie pradėtą teikti atsakovo nuo 2013 metų balandžio mėnesio išlaikymą, pripažino, jog atsakovas bendrauja su dukterimis, neneigė, jog atsakovas sumokėjo už keltą, t.y. siekė teismui padėti objektyviai nustatyti faktines aplinkybes, nes šioje byloje svarbiausi yra vaikų interesai. Be to, teismas nepagrįstai nevertino pateikto rašytinio įrodymo - elektroninio laiško ir liudytojų parodymų. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino atsiliepime ir 2014-02-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų atsakovo duotų prieštaringų paaiškinimų, atsiliepime atsakovas teigė, kad iki 2012 m. balandžio mėn. gyveno kartu Anglijoje (1 t. b. 1. 43), vaikų teisių tarnybai, jog nuo 2012 metų spalio mėn. šeima gyvena skyrium (1 t. b. 1. 40-41). Akivaizdu, kad vertinant įrodymų visumą, atsakovo ir liudytojų paaiškinimų prieštaringumą, konstatuotina, jog 2012 metais atsakovas kitaip bankiniais pavedimais - išlaikymo dukterims negalėjo teikti, nes pats pripažino, kad jau 2012 m. bendro ūkio nevedė, faktiškai gyveno beveik visus metus kitose valstybėse. AB SEB banko sąskaitų išrašai ginčo laikotarpiu patvirtina, jog atsakovas ar jo įgaliotas asmuo išlaikymo vaikams neteikė. Iš kitų banko sąskaitų jokių pervedimų ieškovei nėra pateikta. Pažymėta, kad teismas nenurodė priežasčių, kodėl nevertino ieškovės pateikto rašytinio įrodymo - J. B. Swedbank atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašo (2 t., b.l. 28), iš kurio matyti, jog ji apmokėjo už T. U. lankomą darželį 157,40 Lt.
5. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas daro šališkas išvadas atsakovo naudai priteisiant ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, įrodinėdama vaikų poreikius, sumokėjo 510,25 Lt už dokumentų vertimą, ieškinys šių išverstų įrodymų pagrindu - išlaikymo dalyje buvo tenkintas pilnai, tačiau į patirtas išlaidas neatsižvelgta ir jos nepagrįstai sumažintos iki 70 proc. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas už būtinąsias vykdymo išlaidas - laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, t.y. laikino išlaikymo išieškojimą bylos nagrinėjimo metu - 220 Lt, ir nors iki šiol tinkamai laikinai priteista suma atsakovo neįvykdyta, tačiau antstoliui sumokėta suma sumažinta iki 70 proc. Teismo priimto sprendimo objektyvumas abejotinas ir dėl to, kad atsakovui jo byloje patirtos 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.), tačiau priteista visa, nesumažinta suma, motyvuojant kaip atitinkančia maksimalaus dydžio nustatytus dydžius. Teigiama, kad ieškovės advokatui patirtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas taip pat neviršija paminėtų teisės aktų nuostatų, todėl nebuvo pagrindo jų mažinti. Atkreipiamas dėmesys, kad 500 Lt bylinėjimosi išlaidų suma pagrįsta atstovės Sonatos Žukauskienės išrašyta 2014-03-05 Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje klientas yra nurodytas ne atsakovas R. U., o R. K. (b. l. 101), kuris niekaip nėra susijęs su byloje dalyvaujančiais asmenimis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, šiais argumentais:
1. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas teigia, kad ieškovė melagingai nurodė ieškinyje, jog ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. šalys negyveno kartu, nes byloje pateiktų įrodymų visuma neginčytinai patvirtino faktą, kad šiuo laikotarpiu šalys gyveno faktinėje santuokoje ir atsakovas išlaikė dukras. Faktinį ieškovės ir atsakovo gyvenimą, patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad jis su ieškove gyveno kartu Anglijoje nuo 2004 m. iki 2012 m. balandžio mėnesio, t.y., iki tol, kol atsakovas išvyko į Ameriką. 2012 m. liepos mėn. ieškovei buvo nupirkti bilietai į Ameriką ir ji atskrido pas atsakovą į Los Andželą. Išvykdamas į Ameriką atsakovas paliko ieškovei 5000 svarų sterlingų pragyvenimui. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja I. U.. Faktą, kad šalys gyveno Amerikoje patvirtina pateiktos foto nuotraukos. Ieškovė sugrįžo į Lietuvą iš Amerikos 2012 m. rugpjūčio pabaigoje ir išvyko Angliją. Kadangi ieškovė Amerikoje nepasiliko, atsakovas siekdamas išsaugoti šeimą grįžo 2012 m. rugsėjo mėnesį iš Amerikos į Angliją ir 2012- 2013 m. gyveno kartu su ieškove, vedė bendrą ūkį. Taip pat pažymima, kad pateiktos fotonuotraukos, kelto bilietai, komunalinių mokesčių sąskaitos, liudytojų parodymai patvirtino bendrą šalių gyvenimą kartu. Liudytojo G. K. liudijimas pas notarą patvirtino, kad jis pažįsta R. U. ir J. D. apie 11 metų, kad 2005-2009 metais jis su (duomenys neskelbtini) ir jų dukra gyveno tame pačiame name Leitone, kad jis prisimena, jog 2012 m. spalio mėn. buvo susitikęs su (duomenys neskelbtini) jo namuose Londone. Ieškovės argumentą, kad atsakovas nesirūpino vaikais ir su jais negyveno, paneigia ir VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės pažyma, patvirtinanti, kad 2012-10-25 - 2012-10-29 šalių dukra L. U. gydėsi Kauno ligoninės vaikų ligų skyriuje ir kartu su ja gulėjo tėvas, atsakovas R. U.. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakovas daro išvadą, kad šalims gyvenant kartu negalėjo atsirasti išlaikymo įsiskolinimas. Pažymima, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kad ji būtų uždirbusi 27 000 litų pajamas ginčo laikotarpiu.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas padarė išvadą prieštaraujančią oficialiems ir rašytiniams įrodymams, jog ieškovė buvo vieniša motina, jai buvo taikomos mokesčių lengvatos ir t.t. Teigiama, kad ieškovei nuo 2013 m. balandžio 20 d. į jos sąskaitą atsakovas pervesdavo po 100 svarų vaikų išlaikymui pačios ieškovės prašymu, kad ieškovė neprarastų Anglijos valstybės teikiamos paramos. Likusius pinigus mokėjo grynais pinigais. Atsakovas nesutinka su skundo argumentu, kad jeigu teismas ir nustatytų faktą, kad šalys gyveno iki 2013 m. balandžio mėnesio, tai išlaikymas tuomet turėjo būti priteistas nuo 2013 m. balandžio mėnesio, nes atsakovas gyvenant skyrium su ieškove nuo 2013 m. pavasario, bendravo su vaikais, juos išlaikė. Šią aplinkybę patvirtina, atsakovo R. U. sąskaitos išklotinė (l t. bl.1.109, 111). Byloje pateiktos fotonuotraukos (l t. bl.1.52), bilietai (b.1.114, 115 ) taip pat patvirtina, kad 2013-08-17 atsakovas kartu su ieškove ir vaikais, vyko į Legolendą Anglijoje, atsakovas padengė kelionės išlaidas, mokėjo už kurą, nupirko bilietus dukrai už beveik 100 svarų, pietavo kavinėje (lt. bl.1.57), kas rodo, kad atsakovas papildomai patyrė išlaidas vaikų išlaikymui. Ieškovės siekį nesąžiningai padidinti išlaikymo išlaidas patvirtina pateikta vaiko priežiūros sutarties 2 dalis (bl.1.120-1121), kurioje nurodoma, kad vaiko priežiūros išlaidos sudaro 1300 svarų per mėnesį, nors byloje apklausta ieškovės mama tvirtino, kad jokių auklių ieškovė nesamdė, nes vaikus prižiūri arba ieškovė, arba ieškovės mama. Tuo tarpu pati ieškovė teikia dokumentus, kad vaikas lanko pradinę mokyklą bei prailgintos dienos grupę, kas kainuoja 27 arba 30 svarų per mėnesį (1 t. b. l. 125,127-133). Pažymima, kad nei ieškovė, nei jos atstovė nesugebėjo paaiškinti kokiu būdu šalys “negyvendamos“, nuolat būdavo kartu, keliaudavo kartu su vaikais, vykdavo į šeimos šventes, leisdavo vasaras Lietuvoje, lankydavosi įvairiose vietose ir pan.
3. Teigiama, kad apeliacinio skundo autorė iškraipo įrodymus, pavyzdžiui, analizuodama liudytojos I. U. parodymus, teigia, kad ši liudytoja nepatvirtino aplinkybių apie teikiamą išlaikymą. Tačiau priešingai, ši liudytoja nurodė, kad ji visuomet iki 2013 m. bendravo su ieškove, atsakovu ir vaikais Skype, kad atsakovas pilnai išlaikė šeimą, kad šalys kiekvieną vasarą atvykdavo kartu į Lietuvą ir gyveno kaip šeima. Ši liudytoja patvirtino, kad pati ieškovė 2012 m. vasarą jai sakiusi, kad atsakovas paliko ieškovei ieškovės pragyvenimui 5000 svarų, be to, prieš vykstant į Ameriką, liudytoja iškeitė pinigus ir perdavė ieškovei vežtis į Ameriką. Atsakovo teigimu, nesuvokiamas ir nepaaiškinamas liudytojos J. B. vaidmuo šioje istorijoje, kuri nei buvo Anglijoje, nei bendravo su atsakovu ir nieko negali žinoti apie šalių bendrą gyvenimą. Todėl jos parodymai nėra reikšmingi ir prieštarauja pateiktiems byloje rašytiniams įrodymams.
4. Pažymima, jog teismas teisingai suskaičiavo ir bylinėjimosi išlaidos. Tas faktas, kad išrašant sąskaitą liko neištrintas ankstesnio kliento vardas, jokiu būdu nereiškia, kad atsakovas už teisines paslaugas nemokėjo. Tiek teisinių paslaugų sutartis, tiek pinigų priėmimo kvitas neginčytinai patvirtina 500 litų sumokėjimą advokatei S. Žukauskienei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat būtinybės peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
Apeliantė nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimu dalyje, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 27 449,20 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2014 m. sausio 24 d. ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. , bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009, 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, nes įpareigojo ją įrodyti, nuo kada atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikams, nors būtent jis turėjo įrodyti, kad tinkamai vykdė įstatyme nustatytas pareigas ir išlaikė vaikus. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo nurodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o atsakovas – įrodinėti, iki kada teikė išlaikymą vaikams. Kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai abiejų šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei – momentui, nuo kurio nebeteikė išlaikymo vaikams – nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs paaiškinimai turi būti tikslūs ir išsamūs apie bylos aplinkybes, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Nuosekliais parodymais pripažįstami, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Jų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su paaiškinimais. Jeigu paaiškinimus teikiantis asmuo tas pačias aplinkybes vienu atveju aiškina vienaip, o kitu – jau kitaip, tai yra pagrindas jo paaiškinimus laikyti nenuosekliais ir nepatikimais. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti praėjus tam tikram laikotarpiui, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Vadovaudamasis išdėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ginčo šalių paaiškinimų įrodomąją vertę ir juos įvertinti visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes iš esmės vertino remdamasis šiomis taisyklėmis ir nėra pagrindo išvadai, kad netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.
Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Ieškovė ieškinyje (1 t. b. l. 3-6) nurodė, kad atsakovas savanoriškai dukterų išlaikymui jokių lėšų neskyrė nuo pat mažosios dukters gimimo (2010-10-23) ir nuo to laiko vaikus išlaiko tik ieškovė. Atsižvelgiant į tai abiems vaikams išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti nuo 2011-01-23 iki 2014-01-24. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad nuo 2013-04-20 atsakovas pradėjo pervesti po 100 svarų (420 Lt), todėl išlaikymo įsiskolinimą abiems nepilnametėms dukroms sumažino šia suma. Tačiau ieškinyje ji nutylėjo teisiškai reikšmingas aplinkybes, nuo kada šalys negyveno kartu bendrai ir kokiomis lėšomis ji viena išlaikė abu nepilnamečius vaikus. Į bylą buvo pateikti duomenys tik per 2013 m. 11 mėn. gautas pajamas – po mokesčių 2929,36 svarų sterlingų arba per mėnesį 266,31 svarų sterlingų bei duomenys, kad jai nuo 2010-04-06 buvo teikiamos mokesčio lengvatos. Teismo posėdyje jos atstovė nurodė, kad jai ieškovė suteikė duomenis, kad bendras šalių gyvenimas nutrūko gimus antram vaikui (2010-10-23), kas objektyviai neatitinka byloje surinktų ir kitais įrodymais galimų patikrinti duomenų.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį (1 t. b. l. 42-46) nurodė, kad šalys kartu negyvena nuo 2013 m. balandžio mėn., o Vaikų teisių apsaugos tarnybai teigė, kad šeima gyvena skyrium nuo 2012 m. spalio mėn. (1 t., b. l. 40). Atsiliepime jis taip pat nurodė, kad iki 2012 m. balandžio mėn. šeima gyveno Anglijoje, po to jis išvyko į JAV, kad ten galėtų įsikurti ir kartu persikeltų visa šeima. Ieškovė pas jį atvyko 2012 m. liepos mėn. Vaikai tuo metu buvo su atsakovo motina liudytoja I. U.. Teigia, kad išvykdamas į JAV paliko ieškovei 5000 svarų. Ieškovė iš JAV grįžo po mėnesio, o atsakovas pas ją į Angliją sugrįžo 2012 m. rugsėjo mėn., bet ieškovė pareiškė nenorinti gyventi su atsakovu. Tada atsakovas grįžo į Lietuvą ir 2012 m. spalio mėn. su dukra (duomenys neskelbtini) gulėjo ligoninėje (2 t., b. l. 96). Nurodo, kad vaikas buvo 2012 m. pabaigoje grąžintas į Angliją, atsakovas nuvyko 2013 m. pradžioje pas ieškovę, tačiau nuo 2013 m. balandžio mėn. bendras gyvenimas nutrūko ir jis pradėjo mokėti išlaikymą – 100 pervesdavo į ieškovės sąskaitą (1 t., b.l. 111). Šias aplinkybes taip pat patvirtina rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, todėl sutikti su ieškove, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko gimus antram vaikui (2010-10-23) negalima. Šiuo aspektu nuoseklus buvo atsakovas, nurodydamas, kad nesutarimai prasidėjo 2012 m. pabaigoje, o nuo 2013 m. pavasario jų bendras gyvenimas nutrūko. Nenuneigta, kad šalys 2011 m. kartu atostogavo Lietuvoje, o 2012 m. Amerikoje. Šias aplinkybes galima nustatyti pagal liudytojų G. U., I. U., net liudytojos V. B. D. (ieškovės motinos) parodymais, kad šalys 2012 m. vasarą jos namuose gyveno su vaikais. Pastaroji liudytoja taip pat parodė, kad žinojo, jog šalys ketino gyventi Amerikoje, todėl 2012 m. dukra vyko pas atsakovą. Pastarosios liudytojos paaiškinimas, kad dukra vyko pas atsakovą ne todėl, kad kartu apsigyventų visa šeima, o todėl, kad ji įsikurtų arčiau atsakovo ir šis galėtų bendrauti su vaikais, vertintini kritiškai. Be to, tuo laikotarpiu šalių vaikai buvo palikti atsakovo tėvams. Byloje pateikta komunalinių mokesčių ataskaita (1 t. b. l. 181-183) patvirtina, kad ieškovė 2011 m. - 2012 m. komunalinius mokesčius mokėjo adresu (duomenys neskelbtini) iš atsakovo pateikto dokumento apie jo kaip darbuotojo informaciją matyti, kad atsakovo adresas 2012 m. sutapo su ieškovės adresu (2 t. 97-98), todėl tai taip pat paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šalys kartu negyveno nuo 2010 m. pabaigos apie visišką atsakovo nusišalinimą nuo rūpinimosi vaikais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalims gyvenant kartu vaikai buvo išlaidomi abiejų šalių bendromis lėšomis, todėl išlaikymo įsiskolinimo momentas gali būti siejamas tik su aplinkybe, kuomet atsakovas išlaikymą pradėjo teikti perlaidomis nuo 2013 m. balandžio mėnesio. Atsakovas nuo 2013 m. balandžio mėn. persiųsdavo vaikams po 100 svarų (420,08 Lt). Atsakovo tvirtinimu, jis dar po 100 svarų perduodavo grynais pinigais ieškovės prašymu, kad ji neprarastų Anglijos valstybės teikiamos paramos, tačiau šio atsakovo teiginio, nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, o šiuo laikotarpiu šalys jau kartu negyveno, todėl atsakovas šias aplinkybes turėjo įrodyti neginčijamais įrodymais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Skundžiame teismo sprendime konstatuota, kad vaikų poreikiams reikalinga suma per mėnesį yra 500 Lt. Atsakovas atsiliepime pripažino, kad jo pajamos per mėnesį sudaro apie 4000 Lt (1 t. b. l. 44). Banko sąskaitų duomenys patvirtina, kad atsakovo banko sąskaitose laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 27 d. įplaukų dydžiai buvo 73877,35 Lt, 90801,35 Lt, 19892,08 Lt, 17010,56 Lt, 19365,40 Lt, 628,81 Lt, 2086,83 Lt (t. 2, b. l. 80-87), vadinasi, nurodytu laikotarpiu jis disponavo didelio dydžio piniginėmis lėšomis, kas patvirtina atsakovo galimybes finansiškai aprūpinti ir savo nepilnamečius vaikus. Atsakovo teigimu, jis šalims nustojus gyventi kartu, rūpinosi vaikais, vesdavosi dukras į parkus, žaidimo kambarius ir pan. Pažymėtina, kad su vienu iš tėvų bendraujantys vaikai su juo būna ne nuolatos , be to, jau būna aprūpinti drabužiais ar daiktais, skirtais kasdieniam gyvenimui ir būtiniems poreikiams tenkinti, todėl tokio tėvo išlaidos vaikams išlaikyti negali būti įvertinamos vien proporcingai laikui, kurį vaikas praleidžia su tuo iš tėvų. Nors priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, turi būti atsižvelgta į laiką, kurį vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad atsakovo nuo 2013 m. balandžio mėn. abiems vaikams mokama 420,08 Lt suma, buvo nepakankama patenkinti būtiniausius vaikų poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nes teikė per mažą išlaikymą. Už 9 mėn. laikotarpį atsakovo dalis vaikų išlaikyme turėjo būti 9000 Lt, jis sumokėjo tik 4200 Lt, todėl jo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 4799,20 Lt ir ši suma priteisiama iš atsakovo, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą išlaikymo įsiskolinimo dalyje, ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Palūkanas pagal prievoles nustato įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.). Šalių ginčas kilęs ne iš prievolinių teisinių santykių (CK šeštoji knyga), o iš šeimos teisinių santykių (CK trečioji knyga). Įstatymai, reglamentuojantys tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymą, numato tik periodinių išmokų indeksavimą, todėl šis ieškovės reikalavimas pagrįstai netenkintas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir nurodo, kad jos buvo paskirstytos pažeidžiant CPK 93 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais. Ieškovė byloje turėjo 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 3500 Lt sudarė išlaidos advokatės pagalbai apmokėti už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme, 510,25 Lt dokumentų vertimų išlaidų ir 220,25 Lt būtinų vykdymo išlaidų, kurios susidarė dėl 2014-02-13 Kauno apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo (1 t., b.l. 162-163, 166-169, 164-165). Dėl pastarųjų išlaidų pažymima, kad jos yra vykdymo išlaidos ir iš skolininko išieškomos vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka (CPK 610, 611 str.). Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovės išlaidos sudaro 3279,75 Lt. Ieškovė pareiškė tris savarankiškus reikalavimus (100 : 3): išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ir procesinių palūkanų priteisimo, iš kurių pastarasis atmestas visiškai, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas visiškai, o dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas 17 % (4799,20 x 100 : 27449,20), todėl ieškovės ieškinys tenkinamas 39 %, ir ieškovė turi teisę į 1279,10 Lt.
Apeliantė pagrįstai nurodo, kad advokatės Sonatos Žukauskienės išrašytoje 2014-03-05 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), klientu yra nurodytas ne atsakovas R. U., o R. K. (2 t. b. l. 101), tačiau nurodyta, kad teisinių paslaugų pobūdis yra atsiliepimo rengimas ir atstovavimas Kauno apylinkės teisme byloje Nr. 2-5703-947/2014. Teismo posėdžių garso įrašai patvirtina, kad atsakovą atstovavo advokatė Sonata Žukauskienė, todėl nurodyta kito kliento pavardė, laikytina rašymo apsirikimu. Atsakovas turėjo 500 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Ieškovės atmestų reikalavimų dalis sudaro 61 %, todėl jis turi teisę į 305 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovės pagrįstos ir priteistinos išlaidos sudaro 1279,10 Lt, o atsakovo 305 Lt, todėl šias sumas įskaičius, iš atsakovo ieškovei priteista 769 Lt bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 974,10 Lt.
Apeliantė apeliacinės instancijos teisme turėjo 3500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą. Sąskaita už teisines paslaugas išrašyta 2014-03-12, todėl pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (pridedama) 8.9 punktą, maksimalus šių išlaidų dydis yra 3000 Lt. Apeliantė ginčijo teismo sprendimą ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo ir procesinių palūkanų dalyje, jos apeliacinis skundas tenkinamas 17 %, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 510 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria ieškovės J. D. ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo R. U. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą T. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini) po 2399,60 Lt (694,97 Eur) kiekvienam vaikui, paskiriant šių išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja ieškovę J. D..
Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. U. ieškovei J. D. priteista 769 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir jas padidinti iki 974,10 Lt (282,12 Eur).
Priteisti iš atsakovo R. U. ieškovei J. D. 510 Lt (147,71 Eur) išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.