Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1570-431/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-12Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
2S-1570-431/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10743-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
UAB „SIV Grupė“
Atsakovas
UAB „SIV Capital“
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1570-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10743-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 106.3.; 106.4.; 122.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „SIV Grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „SIV Grupė“ ieškinį atsakovui UAB „SIV Capital“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB „SIV Grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „SIV Capital“ 100 000 Lt be pagrindo įgytas lėšas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 3 000 Lt žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-05 nutartimi ieškinio priėmimo stadijoje ieškovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti faktines aplinkybes apie tarp jo ir atsakovo egzistavusius ikisutartinius santykius; pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių santykių buvimą ir 100 000 Lt sumos pripažinimą avansu; sumokėti 3 000 Lt žyminį mokestį, kad ieškinį būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Ieškovas, teikdamas teismui patikslintą ieškinį, sumokėjo 3 000 Lt žyminį mokestį bei nurodė, kad ieškovo siekį ateityje sudaryti sutartį su atsakovu patvirtina jo bei jo valdomų įmonių turėtų verslo santykių su atsakovu bei su juo susijusiomis įmonėmis pobūdis. Nurodė, kad tarp minėtų įmonių buvo susiklosčiusi verslo santykių praktika, kai ieškovas ir jo valdomos įmonės skolindavo atsakovui pinigines lėšas bei vykdydavo įvairius bendrus projektus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenurodžius ieškinio pagrindo ir (arba) ieškinio dalyko arba juos nurodžius neaiškiai, teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kuriuo siekiama, kad jau rengimosi bylai nagrinėti stadijoje būtų aiškus ne tik ieškovo reikalavimas, bet ir faktinės aplinkybės – šiuo atveju teisiniai santykiai, susiklostę tarp šalių. Teismas 2013-06-04 nutartimi, jau priėmus ieškinį, konstatavo, kad ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės yra bendro pobūdžio, neindividualizuoja konkrečių ikisutartinių santykių, kurių pagrindu buvo sumokėtas 100 000 Lt avansinis mokėjimas, nėra aišku, kokia sutartis turėjo būti sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, šios sutarties sudarymo eiga, atliekami mokėjimai bei kiti šalių prisiimti įsipareigojimai. Jokių įrodymų apie tarp atsakovo ir ieškovo buvusius verslo santykius, susiklosčiusią praktiką dėl piniginių lėšų skolinimo, vykdomą veiklą, kurie galėtų patvirtinti ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes, ieškovas taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas minėta nutartimi pakartotinai nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – konkrečiai nurodyti tarp jo ir atsakovo egzistavusius ikisutartinius santykius, susijusius su 100 000 Lt avanso sumokėjimu, atskleidžiant šių santykių eigą, atliekamus mokėjimus, terminus bei kitus šalių prisiimtus įsipareigojimus bei pateikti įrodymus, patvirtinančius šių santykių egzistavimą.

Teismo nustatytu terminu ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusią verslo praktiką patvirtina tarp ieškovo ir atsakovo kontroliuojamų įmonių sudarytos 2008-10-15 ir 2008-09-08 paslaugų teikimo sutartys Nr. SIV-08/09/08-FE ir Nr. SIV-08/10/15-AL, kurios buvo tinkamai ir laiku įvykdomos. Pažymėjo, kad vadovaudamasis tarp ieškovo ir atsakovo bei jų kontroliuojamų ar jų grupių įmonių susiklosčiusia verslo praktika, kuri pasižymėjo tarp šalių sudaromų sutarčių tinkamu bei savalaikišku įvykdymu, ieškovas turėjo pagrįstą pagrindą, remdamasis vien ikisutartiniais santykiais sumokėti atsakovui avansą tikintis ateityje sudaryti sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-20 nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB “SIV Grupė” 2013-06-14 patikslintą ieškinį, ieškovo UAB “SIV Grupė” 2013-04-03 ieškinį ir 2013-04-16 patikslintą ieškinį atsakovui UAB “SIV Capital” dėl nepagrįsto praturtėjimo paliko nenagrinėtus.

Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktos paslaugų sutartys patvirtina susiklosčiusią verslo praktiką ne tiesiogiai tarp ieškovo ir atsakovo, o tarp ieškovo ir UAB „SIV projektai“ (nuo 2008-09-05 iki 2009-03-25 buvo UAB „SIV projektų valdymas“) bei UAB „Albreksas“. Nors atsakovas UAB „SIV Capital“ yra UAB „SIV projektai“ akcininkas, taip pat nuo 2006-05-11 iki 2010-07-22 buvo UAB „Albreksas“ akcininku, tačiau visi šie subjektai yra atskiros įmonės, turinčios savo buveinę, valdymo organus, kapitalą ir pan., o šiuo atveju ieškovo reikalavimas yra reiškiamas ne minėtoms įmonėms, o būtent atsakovui UAB „SIV Capital“. Be to, šios paslaugų sutartys sudarytos 2008 metais, t. y. prieš daugiau nei penkerius metus. Šių dviejų sutarčių sudarymas tarp ieškovo ir kitų juridinių asmenų nėra pagrindas konstatuoti, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklosčiusi verslo praktika.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas antrą kartą šalindamas trūkumus taip pat nenurodė, kokie konkretūs santykiai (nuomos, pirkimo-pardavimo, panaudos ar pan.) siejo šalis nagrinėjamos bylos kontekste, kurie būtent būtų susiję su 100 000 Lt avanso atsakovui sumokėjimu, taip pat nenurodė, kokią sutartį ateityje šalys ketino sudaryti. Vien pinigų pervedimo faktas į atsakovo banko sąskaitą teismui neleidžia daryti išvados apie tarp šalių susiklosčiusių santykių kilmę, teisiškai juos kvalifikuoti. Teismas išaiškino, jog asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu, šiuo atveju ne tik su ieškinio reikalavimo suformulavimu, bet ir su ieškinio pagrindo nurodymu. Pažymėtina, jog tokių reikalavimų nustatymas nėra savitikslis, be kita ko juo siekiama sudaryti sąlygas nuo ieškinio besiginantiems asmenims suvokti pareikšto reikalavimo esmę, suformuoti savo poziciją ir apsiginti nuo galimo nepagrįsto ieškinio, o taip pat teismui kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

Teismas konstatavo, kad ieškinyje nėra ieškinio faktinio pagrindo. Nesant šio elemento, laikytina, kad nėra ir ieškinio, todėl negalimas tolimesnis bylos nagrinėjimas. Be to, ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo nesuformulavimo taikytas kelis kartus, tačiau ieškovas šio trūkumo nepašalino.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „SIV Grupė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nutartį ir iš esmės išspręsti klausimą dėl ieškovo UAB „SIV Grupė“ ieškinio atsakovui UAB „SIV Capital“ dėl nepagrįsto praturtėjimo atitikimo ieškiniui keliamiems reikalavimams.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas galutinai sprendžiamas tiriant ir vertinant įrodymus teismo posėdyje bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje ir kad ieškinio grąžinimas ieškovams dėl įrodymų nepakankamumu pažeidžia jų teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų nepakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Įrodymų pakankamumo klausimas neturi būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Nagrinėjamoje byloje teismas pakartotinai įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, kurie pagrįstų ieškovo reiškiamą ieškinio reikalavimą – avanso sumos priteisimą iš atsakovo šią sumą pripažįstant atsakovo nepagrįstu praturtėjimu. Taigi, teismas reikalavo iš ieškovo įrodymų, kurie būtų pakankami ieškovo ieškiniui patenkinti bei kurie patvirtintų ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Šie reikalavimai akivaizdžiai prieštarauja teismo diskrecijai ieškinio priėmimo stadijoje spręsti tik išimtinai procesinius klausimus ir pažeidžia draudimą reikalauti pateikti tokius ir tokios apimties įrodymus, kurie įtikintų teismą reiškiamų reikalavimų pagrįstumu dar ieškinio priėmimo stadijoje.Pagal CPK 12 str. ir 178 str. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl sumos, kuri buvo sumokėta esant pagrindui, tačiau vėliau tam pagrindui išnykus, negrąžinta, priteisimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimu nepagrįsto praturtėjimo bylose yra pabrėžęs, kad šios kategorijos bylose ieškovas turi pareigą įrodyti tik tai, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, tuo tarpu pareiga įrodyti turto gavimo (ar turėjimo ieškinio pateikimo metu) teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui, jeigu atsakovas mano, kad ginčo turtą gavo bei ieškinio pareiškimo metu turi pagrįstai. Todėl šioje byloje ieškovui yra priskirtina tik pareiga įrodyti, kad avansas buvo sumokėtas atsakovui. Ieškovas teismui pateikė avanso sumos sumokėjimą atsakovui patvirtinantį dokumentą – mokėjimo kvito originalą. Todėl teismo 2013-04-05 ir 2013-06-04 nutartyse nurodyti įpareigojimai ieškovui pateikti įrodymus dėl tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusios verslo praktikos bei konkrečiai nurodyti tarp jo ir atsakovo egzistavusius ikisutartinius santykius, susijusius su ginčo sumos sumokėjimu atsakovui yra pertekliniai, ribojantys ieškovo teisę į teisminę gynybą bei nukrypstantys nuo aktualios teismų praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nepagrįsto praturtėjimo bylose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyti priimti patikslintą ieškovo ieškinį ir ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu, jo trūkumų šalinimu bei atsisakymu priimti ieškinį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 100000,00 Lt, kuriuos 2010-04-02 pervedė į atsakovo sąskaitą kaip avansą ikisutartiniuose santykiuose (b.l. 2-6). Ieškovas, reikalaudamas nurodytos sumos, remiasi nepagrįsto praturtėjimo institutu, taip pat pateikia mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 100000,00 Lt perdavimą atsakovui (b.l. 8).

Ieškovas prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, tačiau pirmos instancijos teismas 2013-04-05 nutartimi nustatė, kad ieškinys negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, nes ne visi ieškovo reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl įpareigojo ieškovą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti faktines aplinkybes apie tarp ieškovo ir atsakovo egzistavusius ikisutartinius santykius ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių santykių buvimą (b.l. 10-12).

Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovo intenciją ateityje sudaryti sutartį su atsakovu patvirtina turėtų verslo santykių praktika, kai ieškovas ir jo valdomos įmonės skolindavo atsakovui pinigines lėšas bei vykdydavo įvairius bendrus projektus (b.l. 15-19). Teismas 2013-04-17 priėmė patikslintą ieškinį, nustatė atsakovui terminą atsiliepimui pateikti. Atsakovas, įteikus jam procesinius dokumentus, per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (b.l. 34). Vilniaus apylinkės teismas 2013-06-04 nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nuodyti faktinį ieškinio pagrindą, tai yra konkrečiai nurodyti tarp jo ir atsakovo egzistavusius ikisutartinius santykius, susijusius su 100000,00 Lt avanso sumokėjimu, atskleidžiant santykių eigą, atliekamus mokėjimus, terminus bei kitus šalių prisiimtus įsipareigojimus, bei pateikti įrodymus, patvirtinančius šių santykių egzistavimą (b.l. 35-36).

Ieškovas per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą ieškinį ir papildomus, jį pagrįsti turinčius įrodymus, tai yra 2008-10-15 Paslaugų sutartį Nr. SIV-08/10/15-AL ir 2008-09-08 Paslaugų sutartį Nr. SIV-08/09/08-FE, taip pat nurodė, jog aplinkybes dėl ikisutartinių santykių egzistavimo bei avanso negrąžinimo gali patvirtinti liudytojas A. V. (b.l. 39-81). Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-20 nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir paliko jį nenagrinėtu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas, priimdamas ieškinį, nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Tai yra, pirmos instancijos teismas, turi nustatyti, ar pateiktas ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškinio turiniui ir formai nustatytus reikalavimus, ir ar nėra CPK 137 straipsnyje numatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmos instancijos teismui priėmus ieškinį, jį išsiuntus atsakovui, o pastarajam nepateikus per nustatytą terminą atsiliepimo, pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį ir 285 straipsnio 1 dalį yra pagrindas priimti sprendimą už akių, kadangi ieškovas ieškinyje pareiškė tokį pageidavimą (b.l.18). Tačiau pirmos instancijos teismas nepriėmė sprendimo už akių, bet dar kartą 2013-06-04 nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir tik vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai prieš tai nustato ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ir tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą trūkumai nebuvo pašalinti, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-06 ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika 36).

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas, vadinamos ieškinio elementais. Iš aukščiau aptartų byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas, remdamasis nepagrįsto praturtėjimo institutu, prašo priteisti iš atsakovo 100000,00 Lt, bei yra pateikęs teismui mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog nurodyta suma yra tikrai sumokėta atsakovui (b.l. 14). Ieškovas taip pat yra pateikęs teismui dokumentus, kurie turėtų patvirtinti galimų sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo egzistavimą, bei nurodęs liudytoją, kuris gali patvirtinti prašomos priteisti sumos sumokėjimo aplinkybes atsakovui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikslintas ieškinys turi visus esminius ieškinio elementus, todėl pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovas nenurodė faktinių bylos aplinkybių, tai yra ieškinio faktinio pagrindo, yra nepagrįsta.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Kaip jau minėta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškinio reikalavimas ir jo pagrindas ieškinyje yra pakankamai aiškiai suformuluoti ir apibrėžti, o egzistuojančių konkrečių sutartinių ir ikisutartinių santykių tarp šalių pobūdį, tikslų ketintos sudaryti, bet nesudarytos, sutarties turinį galima nustatyti nagrinėjant bylą, tai yra iš atsakovo atsiliepimo, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų bei pateiktų dokumentų tyrimo parengiamojo teismo posėdžio metu ar nagrinėjant bylą iš esmės. Tokiu atveju, jeigu nėra gaunamas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, gali būti priimamas sprendimas už akių, kurį priimdamas teismas pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį atlieka tik formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Taigi, teismas sprendimu už akių patenkina arba atmeta ieškovo reikalavimus, atsižvelgadamas į egzistuojantį šalių sankykių teisinį reglamentavimą ir šalies pateiktus įrodymus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-20 nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – patikslintas ieškinys priimtinas ir byla perduotina toliau nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo UAB „SIV Grupė“ 2013-06-14 patikslintą ieškinį atsakovui UAB „SIV Capital“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir bylą perduoti toliau nagrinėti tam pačiam pirmos instancijos teismui.

Teisėja Laima Gerasičkinienė