- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- I-1623-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00276-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. J. kreipėsi į teismą, prašydamas patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą Nr. 5MA-34-1774 (b. l. 1, 10, 14).
Paaiškino, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2017-11-24 sprendimu Nr. 5MA-34-1774 areštavo pareiškėjo garažą, nes pareiškėjas yra solidarus bendraskolininkas. Teigia, kad šiuo metu dėl pareiškėjo yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-21-574/2017, pareiškėjui pareikšti įtarimai. Todėl skolos muitinei mokėjimas turi būti sprendžiamas pagal Baudžiamojo proceso normas, t. y. tik pasibaigus baudžiamajam procesui. Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą bus nustatyta įtariamųjų kaltė dėl kontrabandos. Pareiškėjas priskaičiuotą skolą muitinei neigia, nurodo, kad jokių prekių per Lietuvos sieną nevežė, o spėjimai, kad pareiškėjas yra padaręs tokį nusižengimą niekuo nepagrįsti.
Teismo posėdyje pareiškėjas I. J. nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 55).
Paaiškino, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2017-10-27 sprendimu Nr. 2TR-19-0032 I. J. kartu su dešimčia kitų asmenų pripažino solidariai atsakančiais skolininkais muitinei ir jų vardu įregistravo 26 103,45 Eur muito, 374 081,90 Eur akcizo, 935 55,66 Eur PVM, 5 760,83 Eur akcizo delspinigių, 1 440,57 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę ir už padarytą pažeidimą skyrė 49 374,13 Eur baudą (iš viso 550 316,54 Eur). Su šiuo sprendimu skolininkams buvo išsiųstas 2017-11-06 pranešimas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas per 10 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos įvykdyti nurodytą mokestinę prievolę. Vilniaus teritorinės muitinės 2017-10-27 sprendimu Nr. 2TR-19-0032 įregistruota mokestinė prievolė per nustatytą terminą nebuvo įvykdyta. Pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka minėto sprendimo neapskundė. Už šios mokestinės prievolės įvykdymo kontrolę yra atsakinga Vilniaus teritorinė muitinė, todėl atsakovė atliko I. J. turto paiešką ir nustatė, kad šio asmens vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, t. y. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina yra (duomenys neskelbtini) Eur. Vilniaus teritorinė muitinė dalies solidarios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui 2017-11-24 sprendimu Nr. 5MA-34-1774 nusprendė areštuoti minėtą I. J. priklausantį turtą, įforminant turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu ir jį įregistruoti VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre. Šio sprendimo pagrindu buvo surašytas 2017-11-24 Turto arešto aktas Nr. 2MA-89. Nesant lėšų asmens atsiskaitomosiose sąskaitose, minėtas sprendimas nebuvo įvykdytas. Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymą nukreipė į pareiškėjo turtą ir įvertinusi tai, kad solidarių skolininkų lėšomis yra padengta 1 168,74 Eur suma, likusios 549 147,80 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą 2018-01-31 sprendimu perdavė antstolei.
Teigia, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-574/2017 šiuo metu nuosprendis dar nėra priimtas ir tebevyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nepaneigia galimybės pareiškėjui taikyti mokestinę atsakomybę. Remdamasi teismų praktika, nurodo, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus. Mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pareiškėjas nėra sumokėjęs aukščiau nurodytų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Taip pat nagrinėjamoje byloje egzistuoja rizikos faktorius – priskaičiuotos didelės mokesčių, bei su jais susijusių įmokų sumos. Šiuo atveju muitinės areštuoto pareiškėjui priklausančio turto vertė ((duomenys neskelbtini) Eur) yra daug kartų mažesnė už įregistruotos nepriemokos sumą (550 316,54 Eur) ir nėra jokios garantijos, kad mokestinė prievolė bus įvykdyta, todėl visada yra pavojus, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių mokestinę prievolę iš fizinio asmens bus sunku ar visiškai neįmanoma išieškoti. Todėl muitinė, spręsdama klausimą dėl pareiškėjo turto arešto, atsižvelgė į turimą informaciją apie jo turtinę padėtį, bei skolos dydį. Atkreipė dėmesį, kad teisinis pagrindas, dėl kurio buvo uždėtas turto areštas, nėra išnykęs, todėl skundžiamas sprendimas negali būti panaikintas.
Teismo posėdyje Vilniaus teritorinės muitinės atstovai nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje yra kilęs ginčas dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo, kuriuo pareiškėjui nuosavybės priklausančiam turtui pritaikytas turto areštas.
Muitinės įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog vienas iš muitinės uždavinių yra kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą. Už muitų administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga muitinė, kuri administruodama pridėtinės vertės mokesčius ir akcizus yra laikoma mokesčių administratoriumi (Mokesčių administravimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-06-05) 15 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsniu, mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai yra: 1) delspinigiai; 2) turto areštas; 3) nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 4) hipoteka ar įkeitimas; 5) laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas. Taigi mokesčių mokėtojo turto areštas yra viena iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Pagal MAĮ 101 straipsnio 1 dalį, turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.
MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti.
Šiuo aspektu pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 3 dalį, savo nuosekliai formuojamoje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr.A-438-249/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-711/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1397/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-710-556/2017). Sąlyga „turto areštui yra pagrįsta rizika, kad mokestinė prievolė gali būti neįvykdyta, nes turtas gali būti paslėptas, parduotas ar kitokiu būdu galima jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti priteisto mokesčio ir su juo susijusių sumų“ išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.
Teismas akcentuoja, kad pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti tenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (2011-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-249/2011). Vertinant pirmąją iš numatytų sąlygų, aišku, jog įstatymų leidėjas suteikė mokesčių administratoriui teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Ši išvada nuosekliai patvirtinama teismų praktikoje (2011-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2011-03-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-592/2011, 2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-424/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, didelė mokestinės prievolės suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (2011-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011).
Remiantis bylos duomenims, nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2017-09-15 pranešimu Nr. (9.2/45)-2V-13518 informavo pareiškėją, kad jam su kitais bendraskoliais bus apskaičiuoti ir įregistruoti importo mokesčiai, apskaičiuoti delspinigiai bei skirta bauda (b. l. 55p–55s). Vilniaus teritorinė muitinė 2017-10-27 sprendimu Nr. 2TR-19-0032/10000380080 pripažino pareiškėją su kitais asmenimis solidariai atsakančiais skolininkais muitinei ir įregistravo pareiškėjui su kitais asmenimis mokestinę prievolę muitinei: 26 103,45 Eur muito, 374 081,90 Eur akcizo, 935 55,66 Eur PVM, 5 760,83 Eur akcizo delspinigių, 1 440,57 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę ir už padarytą pažeidimą skyrė 49 374,13 Eur (b. l. 55j –55n). Atsakovė 2017-11-06 pranešimu Nr. 508 įpareigojo pareiškėją per 10 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti mokestinę prievolę į vieną iš nurodytų sąskaitų. Kadangi pareiškėjas nurodytų sumų atsakovei nesumokėjo, Vilniaus teritorinė muitinė 2017-11-24 sprendimu Nr. 5MA-34-1774 nusprendė areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą dalies solidarios 550 316,54 Eur mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, įforminant Turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu (b. l. 35–36). Pagal 2017-11-24 turto arešto aktą Nr. 2MA-89, areštuotas pareiškėjo turtas, t. y. du negyvenamoji patalpa – garažas (vertė: 1 286 Eur) (b. l. 37– 39).Vilniaus teritorinė muitinė 2017-12-13 sprendimu Nr. 10000392827 nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo banko sąskaitų kredito įstaigose (b. l. 55g), o 2018-01-31 sprendimu Nr. 10000396882 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto (b. l. 55i–55j). Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodoma baudžiamoji byla Nr. 1-13-574/2018 (buvęs Nr. 1-21-574/2017) šiuo metu nagrinėjama ir nėra baigta.
Vertinant pirmosios sąlygos taikyti turto areštą egzistavimą, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių, apie kuriuos pareiškėjas informuotas atsakovės 2017-11-06 pranešimu Nr. 508. Vertinant antrosios sąlygos taikyti turto areštą egzistavimą, paminėta, kad pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, gali būti nustatomas remiantis tikėtino pobūdžio aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į apskaičiuotos mokestinės prievolės dydį. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių dėl padarytos nusikalstamos veikos, kelia abejonių dėl pareiškėjo tolimesnių mokestinių pareigų vykdymo, todėl mokesčių administratorius pagrįstai šiuo atveju įžvelgė riziką dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitiems asmenims, siekiant išvengti mokestinės prievolės mokėjimo. Įvertinus tai, kad pareiškėjui kartu su kitais skolininkais apskaičiuotos ir įregistruotos mokestinės prievolės sumos yra pakankamai didelės (iš viso 550 316,54 Eur), konstatuotina, kad atsakovė turėjo realų pagrindą imtis priemonių mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui. Be to, pareiškėjo areštuoto turto vertė daug kartų mažesnė nei pareiškėjui solidariai su kitais skolininkais nustatytos mokestinės prievolės dydis, t. y. areštuoto turto vertė siekia tik (duomenys neskelbtini) Eur. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas pagrįstai pasinaudojo savo diskrecijos teise areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą ir taip užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Vilniaus teritorinės muitinės 2017-11-24 sprendimas Nr. 5MA-34-1774 dėl pareiškėjo turto arešto yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijai taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl teismas neturi pagrindo šio sprendimo naikinti. Taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo I. J. (I. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.