Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K., jo atstovei advokatei Rasai Grambaitei-Pusčienei,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovei M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje VšĮ „AD FONTES“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir treneriu, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

A. K. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus duomenis, pripažįstamus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę ir paaiškino, kad jo sutuoktinė D. K., nuo 2002 m. buvo VšĮ „AD FONTES“ direktorė; jam buvo žinoma, kad sutuoktinė turi tokią VšĮ, kuri jau daug metų nevykdo jokios veiklos. Jo sutuoktinė augina vaikus, rūpinasi namais, todėl jis 2018 m. gegužės 29 d. tapo VšĮ „AD FONTES“ direktoriumi, norėdamas realiai uždaryti VšĮ „AD FONTES“. Tapęs direktoriumi dėl laiko stokos, kadangi pats dirba, treniruoja vaikus VšĮ (duomenys neskelbtini), dar profesionaliai žaidžia ledo ritulį ir pats, tiesiog nespėjo gauti visų VšĮ „AD FONTES“ buhalterinių dokumentų, tačiau žinojo, kad įstaiga turi skolų ir nevykdo jokios veiklos daug metų. A. K. nurodė, kad teismui prašymo dėl VšĮ „AD FONTES“ bankroto bylos iškėlimo, tapęs jos vadovu, tiesiog nespėjo pateikti dėl laiko stokos, be to, nemanė, kad teisės aktuose yra numatyti tokie skubūs terminai šitam reikalui sutvarkyti; pats su tokiais klausimais nebuvo susidūręs, dabar jau žinotų kaip elgtis, kreiptųsi pagalbos į teisininkus. Taigi A. K. visiškai pripažino faktą, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, paaiškino, kad ketino tai padaryti ir VšĮ „AD FONTES“ vadovu 2018 m. gegužės 29 d. tapo būtent šiuo pagrindu, t y. norėdamas padėti savo sutuoktinei D. K. uždaryti VšĮ „AD FONTES“, kuri daug metų nevykdė jokios veiklos. Tokias aplinkybes visiškai patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. K.. Liudytoja nurodė, kad įkūrė VšĮ „AD FONTES“ 2002 m. renginiams organizuoti, paskutinis renginys – vyko 2009 m. pavasarį (ledo ritulio čempionatas), po kurio negavo atsiskaitymo, Ledo ritulio federacija bankrutavo ir VšĮ „AD FONTES“ visiškai nustojo vykdyti veiklą, kiek galėjo atsiskaitė su visais kreditoriais, tačiau žinojo, kad liko skolų VMI prie FM. Liudytoja nurodė, kad 2009 m. jiems (su A. K.) gimė antrasis sūnus, ji augino vaikus, važinėjo su A. K. po kitas valstybes, vėliau dirbo ir visiškai atitrūko nuo VšĮ „AD FONTES“. Anot liudytojos, 2018 m. iš antstolio gavo priminimą apie vykdomą išieškojimą iš VšĮ „AD FONTES“ ir tai paskatino vėl susirūpinti šiuo klausimu, todėl 2018 m. gegužės mėnesį jos sutuoktinis A. K. tapo VšĮ „AD FONTES“ vadovu, kad uždarytų šią VšĮ, tačiau nespėjo dėl to niekur kreiptis, nemanė, kad reikia tai atlikti skubiai. Iš tiesų ir iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad VšĮ „AD FONTES“ direktore nuo pat įregistravimo – 2002 m. balandžio 8 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo D. K., o nuo 2018 m. gegužės 29 d. paskirtas ir nuo 2018 m. birželio 8 d. įregistruotas direktorius – A. K. (b. l. 27-28). Remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi A. K. VšĮ „AD FONTES“ vadovu tapo nuo paskyrimo 2018 m. gegužės 29 d. ir nuo būtent šios dienos privalėjo laikytis tiek Viešųjų įstaigų įstatymo, tiek kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytų reikalavimų juridinio asmens vadovui, tame tarpe ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta tvarka ir terminais (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Faktinę aplinkybę, kad VšĮ „AD FONTES“ yra nemokumo būsenos, patvirtina liudytojos A. K., kuri pati net 16 metų buvo VšĮ „AD FONTES“ vadove, parodymai, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. parodymai teisme, kurie abu nurodė žinoję, jog VšĮ „AD FONTES“ jau daug metų (pagal D. K. nuo 2009 m.), nevykdo veiklos, atleido darbuotojus 2013 m., jokio turto neturi, turi įsiskolinimų valstybei. Tokias faktines aplinkybes apie VšĮ „AD FONTES“ būseną patvirtina byloje esantys dokumentai, teismo pripažįstami įrodymais. Pirmiausia iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad VšĮ „AD FONTES“ Juridinių asmenų registrui nėra teikusi metinės finansinės atskaitomybės (b. l. 27-28). Tai patvirtino ir buvusi VšĮ „AD FONTES“ direktorė D. K. ir dabartinis vadovas – A. K.. Iš integruotos VMI kliento informacijos matyti, kad 2019 m. sausio 16-tai dienai VšĮ „AD FONTES“ turi tokias mokestines prievoles (įsiskolinimus VMI prie FM): 6,66 Eur mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoka (0,29 Eur už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31; mokestinės nepriemokos susidarymo data – 2009-03-02; 6,37 Eur už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30; mokestinės nepriemokos susidarymo data – 2009-08-31), 328,14 Eur pelno mokesčio nepriemoka (už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31; mokestinės nepriemokos susidarymo data – 2010-10-01), 4746,87 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka (2306,53 Eur už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-04-30, mokestinės nepriemokos susidarymo data – 2009-05-25; 17,38 Eur už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-05-31; mokestinės nepriemokos susidarymo data – 2009-06-25; 112,08 Eur už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2009-07-31; mokestinės nepriemokos susidarymo data – 2009-08-25; 2310,88 Eur už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31; mokestinės nepriemokos susidarymo data – 2009-09-25) ir 27,22 Eur socialinio mokesčio nepriemoka (už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31; mokestinės nepriemokos susidarymo data – 2007-10-01) (b. l. 1 antra lapo pusė, 10). Taigi visas VšĮ „AD FONTES“ įsiskolinimas kreditoriui VMI prie FM susidarė apskritai iki 2010 metų, skolų išieškojimo procesas pradėtas dar 2011 m., kai VMI prie FM viršininko 2011 m. kovo 25 d. priimtas sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. 14-14-5062, kuriuo nuspręsta išieškoti į biudžetą iš mokesčių mokėtojo VšĮ „AD FONTES“ sąskaitos AB SEB banke 5688,52 Eur sumą ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigoje šio sprendimo gavimo metu esančių to mokėtojo sąskaitų (b. l. 9). Iš VMI prie FM 2012 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-15604 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto matyti analogiškos aplinkybės, kad nuspręsta išieškoti į biudžetą iš mokesčių mokėtojo VšĮ „AD FONTES“ 5617,03 Eur (b. l. 9-10). Tai, kad VMI prie FM mokestinei nepriemokai išieškoti priimti nurodyti sprendimai, leidžia spręsti, jog VšĮ „AD FONTES“ nevykdė įsipareigojimų, atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėdama mokesčių. Minėto VMI prie FM 2012 m. kovo 19 d. sprendimo pagrindu išieškojimas buvo perduotas antstoliui I. Gaideliui, kurio kontoroje yra vienintelė byla dėl skolų iš VšĮ „AD FONTES“ išieškojimo vieninteliam kreditoriui VMI prie FM (b. l. 12). Faktines aplinkybes, kad VšĮ „AD FONTES“ apskritai neturi piniginių lėšų ir jokio turto, iš kurio būtų galimas skolos kreditoriui VMI prie FM išieškojimas patvirtina: antstolio Irmanto Gaidelio 2018 m. spalio 15 d. pranešimas Nr. S-18-8-20399, kad pagal 2012 m. kovo 19 d. vykdomąjį dokumentą, vykdomoji byla Nr. 0008/12/01285 skolininko VšĮ „AD FONTES“ skola išieškotojui VMI prie FM – 5617,04 Eur, skolininko vardu atidarytų banko sąskaitų nenustatyta; areštuotos skolininko būsimos banko sąskaitos; VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis skolininkui priklausančio registruoto turto (daiktinių teisių) nenustatyta; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis įmonėje apdraustųjų asmenų nėra; areštuota įmonės kasa; įmonės vadovė antstoliui I. Gaideliui į patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą nurodė, kad įmonė nevykdo veiklos, neturi piniginių lėšų, kilnojamojo turto, vertybinių popierių (b. l. 11). Pagal VĮ Regitra duomenis (2019 m. sausio 3 d.) VšĮ „AD FONTES“ transporto priemonių neturi (b. l. 13), pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis VšĮ „AD FONTES“ nekilnojamojo turto, turtinių teisių taip pat neturi (b. l. 45). Tokios nustatytos aplinkybės apie VšĮ „AD FONTES“ įsiskolinimus VMI prie FM ir jokio turto neturėjimą, patvirtina, kad VšĮ „AD FONTES“ atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtiną nemokaus juridinio asmens sampratą ir požymius.

Taigi, jau laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d., kai susidarė visos byloje aptariamos mokestinės nepriemokos (b. l. 1 antra pusė), VšĮ „AD FONTES“ nevykdė įsipareigojimų (nemokėjo skolų), ir bylos duomenimis šiuo metu neturi apskritai jokio turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas. Teismo vidinį įsitikinimą tuo sustiprina pateikti liudytojos D. K. parodymai, kad VšĮ „AD FONTES“ veiklą vykdė realiai iki 2009 m. pavasario, paskutinis renginys – ledo ritulio čempionatas, po kurio su ja neatsiskaitė ir liko skolų, daugiau renginių nebuvo rengiama.

Teismas konstatuoja, kad kaip teismo posėdžio metu nurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K., liudytoja D. K., o patvirtino ir VMI prie FM atstovė, A. K. nuo 2018 m. gegužės 29 d. tapus VšĮ „AD FONTES“ vadovu, įsiskolinimas VMI prie FM – vieninteliam VšĮ „AD FONTES“ kreditoriui – nedidėjo ir išliko tie patys dar nuo 2007-2010 metų.

Kaip jau minėta, iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad VšĮ „AD FONTES“ vadovu (direktoriumi) nuo 2018 m. gegužės 29 d. tapo A. K., todėl būtent jam jau nuo 2018 m. gegužės 29 d. kilo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos viešajai įstaigai iškėlimo. Teismas neabejoja tuo, kad A. K. privalėjo žinoti ir žinojo apie VšĮ „AD FONTES“ nemokumą, jis tai patvirtino ir teismo posėdyje, tokią aplinkybę nurodė ir iki jo ilgamete VšĮ „AD FONTES“ vadove buvusi D. K.. Nors A. K. teigia, kad tapęs vadovu nepasidomėjo VšĮ „AD FONTES“ skolomis, nesikreipė dėl finansinių dokumentų į buhalteriją tvarkiusią įmonę, nes nespėjo, tačiau pats A. K. neneigia žinojęs, jog VšĮ „AD FONTES“ turi skolų, daug metų nevykdo jokios veiklos. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad įstaigos vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti įstaigos turto apskaitą, stebėti įstaigos finansinę padėtį ir, jei įstaiga turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, 11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), 21 straipsnio 1 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988). Taigi, vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įstaigos finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstaigos nemokumo grėsmė. Akivaizdu, kad, žinodamas, jog viešoji įstaiga turi įsiskolinimų VMI prie FM, A. K., tapęs vadovu, turėjo susipažinti su VšĮ „AD FONTES“ finansine būkle ir jau žinojo, kad viešoji įstaiga iš esmės atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatytas sąlygas, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų viešosios įstaigos mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo posėdžio metu A. K. patvirtino nesiėmęs jokių veiksmų įmonės mokumui atkurti, to ir neketinęs, nes vadovu tapo su tikslu uždaryti įstaigą.

Iš teismui pateikto VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kad VMI prie FM kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl VšĮ „AD FONTES“ bankroto bylos iškėlimo 2019 m. sausio 22 d., tokią aplinkybę patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie civilinę bylą Nr.eB2-2580-567/2019 (b. l. 1-3, 23-24).

Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad A. K. nuo 2018 m. gegužės 29 d., tapęs VšĮ „AD FONTES“ vadovu, neteisėtai neveikė neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai VšĮ „AD FONTES“, ir kartu leidžia apibrėžti veikos padarymo laiką nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. sausio 22 d., kuriuo ne tik jis, bet ir kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos viešajai įstaigai iškėlimo. Nurodyta veika, įvertinus A. K., liudytojos D. K. parodymus teisme, VMI prie FM 2018 m. gruodžio 6 d. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 102), kuris nebuvo įteiktas (b. l. 103-104), leidžia teigti, kad A. K. neteisėtas neveikimas neinicijuojant įstatymų nustatyta tvarka ir terminais bankroto bylos iškėlimo VšĮ „AD FONTES“ buvo padarytas dėl neatsargumo, o būtent dėl nerūpestingumo (ANK 7 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ „AD FONTES“, kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos nuobaudos

Teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K., tiek jo įgaliotoji atstovė advokatė R. Grambaitė-Pusčienė prašė teismo skirti švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, arba skirti A. K. kitą nuobaudą – įspėjimą, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas įtvirtino, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).

Skirdamas administracinę nuobaudą A. K., teismas pirmiausia atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: padarytas nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Iš esmės dėl VšĮ „AD FONTES“ bankroto bylos iškėlimo į teismą buvo nesikreipiama tikrai ilgą laiką, nes bylos duomenimis VšĮ „AD FONTES“ įsiskolinimai kreditoriui VMI prie FM yra už 2007-2010 m., įstaiga veiklos nevykdo taip pat jau nuo 2009 m. pavasario, sprendimai dėl skolos išieškojimo VMI prie FM priimti atitinkamai 2011 ir 2012 metais. Kita vertus, pats A. K. įstaigos vadovu tapo tik 2018 m. gegužės 29 d. ir iki VMI prie FM kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos VšĮ „AD FONTES“ iškėlimo 2019 m. sausio 22 d. tepraėjo pusė metų. Didžiąją laiko dalį dėl įstaigos bankroto nesikreipė ankstesnė VšĮ „AD FONETS“ vadovė, A. K. sutuoktinė liudytoja D. K.. Iš tiesų, kaip nustatyta byloje, A. K. nedėjo jokių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamų reikalavimų, kol galiausiai tą teko padaryti kreditoriui, kuris tam turėjo skirti papildomas pastangas, žmogiškuosius išteklius. Tačiau laikotarpis, per kurį jis pats nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo nuomone, pažeidžia Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, bet nevertintinas kaip itin ilgas. Be to, realiai VšĮ „AD FONTES“ įsiskolinimai nesikeitė ir nedidėjo nuo pat 2010 metų, naujų kreditorių neatsirado. Taip pat įvertinami veiką padariusio asmens kaltės forma ir rūšis – pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, veikiant nerūpestingai (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Pats A. K. visiškai pripažino savo kaltę, kad nevykdė įstatymo nustatytų reikalavimų kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nurodė, kad taip elgėsi dėl teisinio ir ekonominio neišprusimo, nežinojimo, kad Įmonių bankroto įstatyme numatyti konkretūs ir pakankamai griežti terminai, per kuriuos reikia kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir tuo nepasidomėjo; dėl laiko stokos, nes yra užsiėmęs – treniruoja vaikus, žaidžia ledo ritulį, dirba ir vienas išlaiko šeimą. Taip pat teismo įvertinama ir A. K. asmenybė: vidutinio amžiaus, dirbantis – A. K. yra MB (duomenys neskelbtini) savininkas ir VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojas (b. l. 18); pateiktais duomenimis gauna nedideles pajamas – apie 361 Eur po mokesčių atskaitymo per mėnesį (b. l. 106-107); nekilnojamojo turto turi – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 46), tačiau, kaip nurodė, už nurodytą gyvenamąjį būstą moka paskolą bankui; turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 7), kuriuos išlaiko būtent jis, nes sutuoktinė (A. K.) šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna bedarbio pašalpą. Tai pat įvertintina tai, kad A. K. neteistas (b. l. 19), baustas už administracinius nusižengimus: KET pažeidimus, už panašaus pobūdžio į nagrinėjamą nusižengimus nebaustas; turi galiojančią nuobaudą (b. l. 20-22). Taip pat teismas įvertina šiuo metu A. K. vykdomą socialiai atsakingą, sportą skatinančią veiklą – jis treniruoja vaikus žaisti ledo ritulį VšĮ (duomenys neskelbtini), už kurią teismui pateiktais duomenimis gaunamas užmokestis yra nedidelis. Taip pat teismas pažymi, kad A. K. be to pats yra daugkartinis Lietuvos ledo ritulio rinktinės narys, atstovavęs Lietuvai ledo ritulio čempionatuose (ir pasaulio). A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisme paaiškino visą situaciją, savo elgesį ir jo priežastis, nuoširdžiai pergyveno ir nurodė, kad ateityje tokiose situacijose elgtųsi visiškai kitaip, pasidomėtų teisės aktų reikalavimais. A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog A. K. neteisėta veika šiuo atveju greičiau atsitiktinė, nulemta nerūpestingo požiūrio į įstatymo reikalavimus, teisinio neišprusimo. Taip pat šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. įgaliotoji atstovė, vis dėl to turi būti atsižvelgta, kad pradelsta kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo būtent dėl juridinio asmens – viešosios įstaigos, kuri yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurios tikslas taip pat buvo tenkinti viešuosius interesus vykdant, šiuo atveju kultūrinę, sporto plėtojimo veiklą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatyta išimtinė situacija ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme, kai net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos paskyrimas būtų neteisingas ir neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismas įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinės nuobaudos paskirtį, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirtina 400 Eur dydžio bauda. Būtent tokios rūšies nuobauda – bauda ir jos dydis, teismo vertinimu, visiškai atitinka tiek visuomenės interesą, kad kaltas dėl administracinio nusižengimo asmuo būtų nubaustas, tiek tinkamai paveiks administracinėn atsakomybėn patrauką A. K., kuris bylos duomenimis yra ir mažosios bendrijos savininkas, kitos viešosios įstaigos direktorius, būti atsakingesniu, domėtis teisės aktų reikalavimais juridinio asmens vadovui ir taip pat nebus per sunki našta, įvertinus šeiminę – finansinę A. K. padėtį nagrinėjamu metu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam 400 (keturių šimtų) Eur dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą – 1001. Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).