Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., vertėjaujant Z. S., dalyvaujant ieškovui V. S., ieškovo atstovei adv. I. I., atsakovui O. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams O. K. ir O. M. dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Savo reikalavimą dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu, t.y. kaip sudarytą dėl esminio suklydimo, ieškovas iš esmės grindė apgaulingais ir neteisėtais atsakovo O. K., pasiūliusio ir įtikinusio ieškovą pasirašyti jo iš anksto paruoštą įgaliojimą, veiksmais, t.y. įgaliojimo ydingumą bei jame išreikštos ieškovo valios nebuvimą iš esmės suvedė į apgaulingus, turtinės naudos siekimu ir savanaudiškais tikslais pagrįstais atsakovo O. K., o taip pat ir atsakovo O. M. veiksmais. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad O. K. suklaidino ieškovą dėl įgaliojimo turinio, nes žadėjo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), išliks ieškovo nuosavybe, žadėjo šį butą tik išnuomoti ar galimai išmainyti, suteikė ieškovui melagingą informaciją tiek apie įgaliotiniui suteikiamų teisių apimtį, pobūdį, tiek apie įgaliotinio asmenį (jog įgaliotinis yra antstolis), savanaudiškais tikslaus pasinaudojo ieškovo pasitikėjimu, teisiniu neišprusimu, sunkia turtine ir socialine padėtimi, laisvės neturėjimu, lietuvių kalbos nemokėjimu ir pan. Tačiau teismas pažymi, kad visos šios ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės, net jeigu iš tikrųjų būtų pasitvirtinusios ir įrodytos, sudarytų pagrindą ieškovo įgaliojimą pripažinti negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu - kaip sandorį, sudarytą dėl apgaulės. Apgaulė CK 1.91 str. prasme būtent ir yra suprantama kaip sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, galintis pasireikšti aktyviais veiksmais, kuriais siekiama suklaidinti sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių arba aplinkybių, kurias žinodamas sandorio šalis nebūtų sudariusį sandorio, nuslėpimu, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai ir pan. Ieškovo V. S. reikalavimas pripažinti 2002-09-18 įgaliojimą, patvirtintą (duomenys neskelbtini), negaliojančiu, kaip neatitinkantį ieškovo valios ir sudarytą dėl atsakovų apgaulės, jau buvo nagrinėtas: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-15 sprendimu c.b. Nr. 2-955-845/2010, kuris Vilniaus apygardos teismo 2011-03-30 nutartimi paliktas nepakeistas, ieškovo V. S. ieškinys atsakovui O. K. dėl abiejų jo 2002-09-18 išduotų įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais LR CK 1.91 str. pagrindu, buvo atmestas, kaip nepagrįstas (b.l. 63-68), šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Pažymėtina, kad šiame teismo sprendime buvo detaliai išanalizuotos ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir ieškovo reikalavimas šioje nagrinėjamoje byloje, be kita ko, įgaliojimų pasirašymo teisių neišaiškinimas ieškovui, lietuvių kalbos nemokėjimas bei vertėjo neužtikinimas, atsakovo apgaulė dėl įgaliotinio statuso (antstolis), įgaliojimo turinio ir pan., taip pat analizuotas paties ieškovo elgesys protingo ir rūpestingo asmens standarto aspektu, konstatuojant, jog atsakovas O. K. neatliko tyčinių, nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, o ieškovas, pasirašydamas įgaliojimą, suvokė jo turinį, pasekmes ir teisingai išreiškė valią (įgaliojime pakankamai aiškiai išreikštas pagrindinis tikslas – parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini)). Teismas taip pat konstatavo, kad ginčijamame įgaliojime įgaliotas asmuo O. M. nėra įvardintas kaip antstolis, ir nors ieškovas apgaulę grindė aplinkybe, jog atsakovas O. K. jį suklaidino, nurodydamas, kad O. M. yra antstolis, tačiau ši aplinkybė nebuvo vienintelė ieškovo valiai (išduoti įgaliojimus) susiformuoti, ką patvirtina ieškovo paaiškinimai bei Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-05-04 sprendime civ. byloje Nr. 2-1046-392/07 ir Kauno apygardos teismo 2009-03-31 nutartyje civ. byloje Nr. 2S-361-109/09 konstatuotos aplinkybės apie įgaliojimų išdavimo aplinkybes.

Visos šios faktinės aplinkybės, konstatuotos ir nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-15 sprendimu c.b. Nr. 2-955-845/2010 negali būti iš naujo teismo tiriamos, vertinamos ir kvestionuojamos šioje byloje, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgijo res judicata galią bei prejudicinę reikšmę, todėl šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys, įskaitant ieškovą, negali iš naujo reikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.).

CK 1.90 str. numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Taigi, pagrindinis asmens suklydimo, kad sandorio negaliojimo pagrindo, požymis, yra neteisingas sudaromo sandorio, faktų ir teisės normų, esančių sudarant sandorį, suvokimas, nesvarbu kaip elgiasi kiti asmenys, tuo tarpu jeigu asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl vienokių ar kitokių kitų asmenų (šiuo atveju – atsakovų O. K. ir O. M.) apgaulingų veiksmų, kaip nagrinėjamos bylos atveju nuolat akcentavo ir įrodinėjo ieškovas V. S., tai sandorį galima pripažinti negaliojančiu ne pagal CK 1.90 str., o pagal CK 1.91 str., tačiau šiuo pagrindu ieškovo ieškinys jau buvo atmestas, kaip nepagrįstas.

Nors ieškovas savo suklydimą siejo ir su tuo, kad klydo dėl įgaliotinio O. M. asmens ir statuso, manydamas, kad tai yra antstolis, taip pat klydo, nes nemokėjo lietuvių kalbos, kuria buvo surašytas įgaliojimo tekstas, pagaliau, įgaliojimas buvo išduotas nedalyvaujant pataisos namų administracijai, neišaiškinus ieškovui jo teisių ir pareigų, tačiau, šios aplinkybės negali būti pripažintos suklydimu, nes, viena vertus, siejamos su apgaulingais ir neteisėtais atsakovų, o ne paties ieškovo veiksmais, kita vertus – galėtų sudaryti kitus sandorio negaliojimo pagrindus, kurie jau buvo ieškovo keliami kitose nagrinėtose bylose. Pagaliau, net jeigu nurodytos aplinkybės ir nepriklausytų nuo atsakovų veiksmų, tai tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl paties ieškovo neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. CK 1.90 str. 5 d. numato, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Nagrinėjamos bylos atveju net jei ir būtų nustatytas ieškovo suklydimo faktas, neveikiamas atsakovo O. K. ir/ar atsakovo O. M. apgaulingų veiksmų, įgaliojimas negalėtų būti pripažintas negaliojančiu, kadangi ieškovas V. S. būtų pripažintas klydusiu dėl savo paties didelio neatsargumo. Ieškovas iš esmės pripažino, kad prieš išduodamas ir pasirašydamas įgaliojimą, nepažinojo O. M., t.y. įgaliojimą išdavė nepažįstamam asmeniui, prieš tai nepasidomėjęs jo statusu ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Teigdamas, kad nei jis, nei jį pataisos namuose aplankęs bei įgaliojimą pasirašyti pasiūlęs atsakovas O. K. nemoka lietuvių kalbos, ieškovas nesiėmė veiksmų įgaliojimo tekstui iš lietuvių į jam suprantamą rusų ar kitą kalbą išversti, įgaliojimo sudarymo teisinėms pasekmėms išaiškinti ir pan. Itin gausus ieškovo prašymų, pareiškimų įvairioms institucijoms bei asmenims, inicijuotų teismo procesų laikotarpiu nuo 2002 m. iki šiol skaičius, apimtis, pobūdis ir pan. rodo ieškovo gebėjimą aktyviai ginti, jo nuomone, savo pažeistas teises bei teisinius interesus, todėl nėra suprantama, kodėl tokio aktyvumo, atidumo nebuvo imtasi prieš pasirašant ginčijamą įgaliojimą. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad suklydo tiek dėl atsakovų apgaulės, tiek ir dėl savo paties neatsargumo, kadangi negerai padarė, kad pasirašė įgaliojimą, surašytą lietuvių kalba, jo teksto neperskaitęs, neišsiaiškinęs tikrojo pasirašomo teksto turinio, neišvertęs jo į jam suprantamą kalbą ir pan. CK 1.5 str. įtvirtintas protingumo principas reikalauja, kad asmuo prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, apsvarstytų galimus to veiksmo teisinius padarinius, o esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Taigi, ieškovo ginčijamas įgaliojimas, net ir nesant apgaulingų atsakovų veiksmų, buvo pasirašytas dėl paties ieškovo neapgalvotos rizikos ir didelio neatsargumo, neatidumo ir nerūpestingumo, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo nėra teisinio pagrindo.

Pagaliau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, įgaliojimas tuo pagrindu, kad buvo išduotas nesant vertėjo bei pataisos namų administracijos atstovo, taip pat negalint pataisos namų direktoriui patvirtinti tokio turinio įgaliojimą, pagal kurį leidžiama disponuoti, kaip nurodė ieškovas, jam nepriklausančiu butu, jau buvo ginčijamas Marijampolės rajono apylinkės teismo nagrinėtoje c.b. Nr. 2-85-301/2011 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Marijampolės pataisos namų administracijai, ir šioje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai tiek dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, tiek dėl 7157 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimu buvo atmesti kaip nepagrįsti, Kauno apygardos teismo 2011-12-22 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Jokių kitų aplinkybių, su kuriomis ieškovas sietų savo paties klaidingą sudaryto sandorio suvokimą, neveikiamą atsakovų veiksmų, ir kurios galėtų sudarytą pagrindą spręsti apie ieškovo esminį suklydimą, ieškovas byloje nenurodė.

Nesant pagrindo pripažinti ieškovo išduotą įgaliojimą negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu, o taip pat nenustačius jokių neteisėtų atsakovų veiksmų, nėra pagrindo spręsti iš ieškovo reikalavimus dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, juo labiau, kad net ir tuo atveju, jei kokie nors atsakovų veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, nesant kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio, žalos fakto), šie reikalavimai negalėtų būti tenkinami. Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovas grindė iš jo V. J. priteistomis sumomis bei jas išieškant patirtomis vykdymo išlaidomis, tačiau ieškovo įvardijami turtine žala 5241,03 Lt įsiskolinimas bei 257,24 Lt bylinėjimosi išlaidos, viso – 5241,03 Lt, iš ieškovo V. S. V. J. buvo priteisti galiojančiu ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-10-04 sprendimu civ. byloje Nr. 2-1283-110/2005. Šis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka bei paliktas nepakeistas tiek Vilniaus apygardos teismas 2006-02-09 nutartimi, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartimi (b.l. 15-23), todėl negali būti kvestionuojamas ir laikomas neteisėtu. Ieškovo nurodomos antstolio D. B. 2010-12-29 rašte Nr. 0035/06/00551 figūruojančios 1659 Lt vykdymo išlaidos (b.l. 24) susidarė būtent vykdant galiojantį ir teisėtą įsiteisėjusį teismo sprendimą, byloje nėra duomenų ir ieškovas patvirtino, kad nei sprendimu priteistos sumos, nei vykdymo išlaidų realiai nėra sumokėjęs.

Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat negalėtų būti tenkinamas, nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, įrodyto neturtinės žalos fakto ir priežastinio ryšio. Savo patirtą neturtinę žalą ieškovas iš esmės sieja su dideliu skaičiumi jo paties inicijuotų civilinių ir administracinių bylų, kuriose dalyvavo atsakovai ir kurios vienaip ar kitaip susijusios su ieškovo ginčijamu įgaliojimu, tačiau teismas pažymi, kad iš esmės visose ieškovo inicijuotose civilinėse bylose pareikšti reikalavimai buvo atmesti, kaip nepagrįsti [Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-05-04 sprendimu c.b. Nr. 2-1046-392/2007 ieškovo V. S. ieškinys atsakovui O. M. dėl minėtų abiejų įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais LR CK 1.81 str. pagrindu, buvo atmestas; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-19 nutartimi byla pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Marijampolės pataisos namų administracijai, tretysis asmuo – O. M. dėl to paties įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 str. pagrindu buvo nutraukta pagal LR CPK 293 str. 1 d. 3 p.; Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-15 sprendimu c.b. Nr. 2-955-845/2010 ieškovo V. S. ieškinys atsakovui O. K. dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 str. pagrindu buvo atmestas; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-18 sprendimu c.b. Nr. 2-85-301/2011 ieškovo V. S. ieškinys Marijampolės pataisos namų administracijai dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas], teismas negali kvestionuoti įsiteisėjusių procesinių sprendimų, tuo tarpu nepagrįstas ieškovo bylinėjimasis negali sąlygoti atsakovų pareigos atlyginti dėl tokio bylinėjimosi ieškovo galimai patiriamus dvasinius išgyvenimus bei emocinį stresą. Be to, pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tuo tarpu CK 1.90 str. nenumato neturtinės žalos atlyginimo galimybės pripažinus sandorį negaliojančiu dėl suklydimo. Pagal CK 1.90 str. 3 d. jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, šalis turi teisę reikalauti iš kitos šalies nebent turtėtų išlaidų atlyginimo, taip pat savo turto netekimo ar sužalojimo, tačiau ši norma nenumato teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (tokia teisė numatyta, pvz., CK 1.91 str. 3 d. pripažinus sandorį negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar kitos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi).

Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, nes jau teikiama valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba (b.l. 31-33), tiek valstybės patirtos jo atstovavimo išlaidos, tiek išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo į valstybės biudžetą nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.), tuo tarpu atsakovai savo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš ieškovo neprašė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškovo V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovams O. K. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir O. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.