- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- eAS-549-624/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07815-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- Uždaroji akcinė bendrovė Tolimojo keleivinio transporto kompanija
- Atsakovas
- Lietuvos transporto saugos administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimų pakeitimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: įpareigoti atsakovą Lietuvos transporto saugos administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) pakeisti 2023 m. birželio 30 d. keleivių vežimo sutarties Nr. SUT-151(23), sudarytos tarp atsakovo ir pareiškėjo (toliau – ir Sutartis), 13 punktą, nurodant, kad sutartis yra sudaryta neterminuotam laikotarpiui; įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjui 2023 m. liepos 1 d. išduotų leidimų vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, kurių numeriai: TOL-3888, TOL-3889, TOL-3890, TOL-3891, TOL-3892, TOL-3893, TOL-3894, TOL-3895, TOL-3896, TOL-3897, TOL-3898, TOL-3899, TOL-3900, TOL-3901, TOL-3902, TOL-3903, TOL-3904, TOL-3905, TOL-3906, TOL-3907, TOL-3908, TOL-3909, TOL-3910, TOL-3911, TOL-3912, TOL-3913, TOL-3914, TOL-3915, TOL-3916, TOL-3917, TOL-3918, TOL-3919, TOL-3920, TOL-3921, TOL-3922, TOL-3923, TOL-3924, TOL-3925, TOL-3926, TOL-3927, TOL-3928, TOL-3929, TOL-3930, TOL-3931, TOL-3932, TOL-3933 (toliau kartu – ir Leidimai), galiojimo terminą, nurodant, kad Leidimai galioja neterminuotai; priteisti bylinėjimosi atlyginimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, todėl jie negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, formuodamas skundo reikalavimus, prašo teismo įpareigoti atsakovą pakeisti Sutarties 13 punktą ir išduotų Leidimų galiojimo terminą, tačiau tokie reikalavimai yra susijęs su įpareigojimu priimti konkretaus turinio sprendimą ir negali būti priimami.
Teismas iš skundo medžiagos nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat siekia panaikinti Sutarties nuostatą (t. y. joje nurodytą terminą), ir sprendė, kad byloje keliamas ginčas dėl tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų, o toks ginčas yra susijęs su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų įgyvendinimu ir yra ne viešojo administravimo, o civilinio teisinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, o yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22, 25 str.).
Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sutarties 13 punkto pakeitimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka). Teismas reikalavimą pakeisti Leidimų vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais terminą vertino kaip išvestinį iš reikalavimo panaikinti Sutarties 13 punkto nuostatą, todėl šį reikalavimą taip pat atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, skunde paiminėjęs atsakovo raštą Nr. 15B-5198 „Dėl atsisakymo į raštus“, dėl šio rašto reikalavimo neteikė, todėl teismas dėl jo teismingumo nesprendė.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui pakartotinai spręsti pareiškėjo skundo priimtinumą.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi ir pažymi, jog teisiniai santykiai, susiklostę pareiškėjos ir atsakovo keliamoje byloje, pagal savo pobūdį yra administracinio, o ne civilinio teisinio pobūdžio; Administracija yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, veikianti susisiekimo ministrui pavestose keleivių vežimo kelių transportu srityse, atsakinga už tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais maršrutų nustatymą, keitimą ir panaikinimą, leidimų vežti keleivius šiais maršrutais išdavimą ir panaikinimą; taigi, atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, o ginčijami Leidimai atitinka Administracijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-574 (toliau – ir Nuostatai), 10.8.8 punkte įvardijamus leidimus, kuriuos Administracija išduoda vykdydama savo funkcijas, o Sutartimi reglamentuojami teisiniai santykiai vėlgi neviršija Administracijos funkcijų, apibrėžtų Nuostatų 10.8.8 punkte.
Pareiškėjas nesutinka, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti panaikinti Leidimus (jų dalis, susijusias su terminu) yra laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Sutartį (jos dalį, susijusią su terminu), kadangi pareiškėjo reikalavimas visų pirma yra nukreiptas į Leidimus, o būtent reikalavimas dėl Sutarties yra laikytinas išvestiniu, tą patvirtina Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK, Kodeksas) 18² straipsnio 4 dalies nuostatos, jog sutartis su vežėju apskritai negali būti sudaroma iki tol, kol vežėjui yra išduotas atitinkamas(-i) leidimas(-ai). Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas nagrinėjamu atveju pirma pateikė Sutarties projektą ir tik po to išdavė Leidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl Sutarties pakeitimo yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, kadangi net ir tais atvejais, jei ginčo objektu tapęs viešojo administravimo subjekto sprendimas buvo išreikštas (administracinės) sutarties forma, tai savaime nereiškia, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą sieja ne civiliniams teisiniams santykiams būdingi subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės ir kiti principai, dispozityvumas, o pavaldumo tarp viešojo administravimo subjekto ir suinteresuoto asmens ryšys, kadangi Administracija yra rinkos, kurioje veikia pareiškėjas, reguliuotoja. Leidimai atitinkamai taip pat yra išduoti ir Sutartis sudaryta dėl klausimų, kuriuos Administracija administruoja kaip rinkos reguliuotoja.
Tai, kad Sutarties tekstas gali būti derybų objektu, Administracija paneigė 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. 15B-5198, kas patvirtina, jog tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai nėra civiliniai, be to, Administracija tarp šalių susiklosčiusius viešojo administravimo santykius patvirtino, minimame rašte nurodydama, kad minėtas atsakymas gali būti skundžiamas per 1 (vieną) mėnesį nuo jo gavimo dienos Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo ginčo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog siekiamas inicijuoti ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegija, atskirojo skundo ribose tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: įpareigoti atsakovą pakeisti Sutarties 13 punktą, nurodant, kad Sutartis yra sudaryta neterminuotam laikotarpiui; ir įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjui 2023 m. liepos 1 d. išduotų Leidimų galiojimo terminą, nurodant, kad Leidimai galioja neterminuotai. Taigi, siekiamas iniciuoti ginčas kyla dėl Administracijos aktų išduodant 2023 m. liepos 1 d. Leidimų vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais bei sudarant su pareiškėju 2023 m. birželio 30 d. keleivių vežimo sutartį Nr. SUT-151(23).
Leidimų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais išdavimą, galiojimo sustabdymą, panaikinimo pagrindus nuo 2023 m. liepos 1 d. nustato Kelių transporto kodekso 18² straipsnis ir Leidimų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. liepos 1 d.).
Kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas, norėdamas gauti leidimą vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu (toliau šiame straipsnyje – leidimas), pateikia Transporto saugos administracijai jos nustatytos formos pranešimą, kuriuo deklaruojama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams (toliau kartu šiame straipsnyje – pranešimas). Transporto saugos administracija šiame straipsnyje ir susisiekimo ministro tvirtinamose leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka išduoda leidimą, atsisako jį išduoti, panaikina leidimo galiojimą, sustabdo leidimo galiojimą ir panaikina leidimo galiojimo sustabdymą. Su vežėju, kuriam išduotas leidimas, Transporto saugos administracija šiame straipsnyje ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartį dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais (toliau šiame straipsnyje – sutartis). Vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu gali vežėjai, turintys leidimą ir sudarę sutartį su Transporto saugos administracija. Ši sutartis galioja tol, kol galioja leidimas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nustačius vežėjo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, leidimas išduodamas arba atsisakoma leidimą išduoti, jeigu nustatoma vežėjo neatitiktis minėtiems reikalavimams, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pateikto pranešimo pateikimo dienos. Leidimas išduodamas neterminuotai. Vežėjas turi pasirašyti sutartį su Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos, bet ne anksčiau kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas.
Taisyklių 5 punkte nustatyta, jog Administracija, gavusi Taisyklių 3 punkte nurodytą pranešimą ir atitiktį Kodekso 18² straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įrodančius dokumentus, per Kodekso 18² straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą priima sprendimą išduoti leidimą arba jo neišduoti. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad Administracija, priėmusi sprendimą išduoti leidimą ar atsisakyti jį išduoti arba nutraukti pranešimo nagrinėjimą, praneša vežėjui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais ir nurodo sprendimo priėmimo motyvus, pagrindus, pranešimo nagrinėjimo nutraukimo priežastį, o atsisakymo išduoti leidimą atveju – sprendimo apskundimo tvarką. Aptartos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad sprendimas dėl leidimo išdavimo yra vertintinas kaip viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju – Administracijos) priimtas administracinis sprendimas, kurio teisėtumas gali būti tikrinamas ABTĮ nustatyta tvarka.
Taisyklių 14 punkte nustatyta, jog Administracija su vežėju sudaro keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais sutartį (toliau – sutartis) pagal Kodekso 18² straipsnio 1 dalį. Administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po leidimo išdavimo pateikia vežėjui sutarties projektą pasirašymui.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pakeisti Leidimuose nurodytą terminą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog reikalavimas dėl Leidimų termino pakeitimo yra išvestinis iš reikalavimo pakeisti Sutarties nuostatas, ir pažymi, jog pagal Kodekso 18² straipsnio 4 dalies nuostatas, būtent išduoto leidimo pagrindu pasirašoma sutartis. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8¹, 11, 16, 17¹, 18, 18² straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 18² straipsniu įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad pagal šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18² straipsnį išduoto leidimo įsigaliojimo diena negali būti ankstesnė kaip 2023 m. liepos 1 d. Sutartis dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais turi įsigalioti ne anksčiau kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, taip pat nurodė, jog reikalavimas dėl Sutarties 13 punkto pakeitimo yra ginčas dėl tarp pareiškėjo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų, o toks ginčas yra susijęs su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų įgyvendinimu ir yra ne viešojo administravimo, o civilinio teisinio pobūdžio, ir yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams.
Pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, jog ginčas kyla dėl Leidimų, išduotų administracinių sprendimų pagrindu, ir tokių sprendimu pagrindu sudarytos Sutarties pakeitimo, spręstina, jog ginčas turi būti nagrinėtinas administraciniame teisme.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo skunde yra reiškiamas reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus (pakeisti Sutarties 13 punkto ir Leidimų nuostatas dėl jų galiojimo termino).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis nustato, kad bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Taigi, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo skundą teismui gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą. Tuo atveju, kai skunde teismui pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu administraciniu aktu, jis teisės aktais nustatyta tvarka kartu privalo reikšti reikalavimą ir dėl tokio individualaus administracinio akto. Tokiu atveju skunde teismui išreikštas reikalavimas dėl individualaus administracinio akto, su kuriuo siejamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-47-438/2020).
Iš pareiškėjo skundo priedų matyti, jog pareiškėjas iki Sutarties sudarymo ir Leidimų išdavimo kreipėsi į Administraciją 2023 m. birželio 23 d. raštu Nr. S-23-49, 2023 m. birželio 27 d. raštu Nr. S-23-50 ir 2023 m. birželio 28 d. raštu Nr. S-23-51, kuriuose išreiškė poziciją, jog ir Leidimai, ir Sutartis, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, turėtų galioti neterminuotai. Į šiuos raštus Administracija atsakė 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. 15B-5198 „Dėl atsakymo į raštus“, dėl kurio pateiktame skunde reikalavimai nėra reiškiami. Duomenų, jog pareiškėjas jau po Leidimų išdavimo ir Sutarties sudarymo kreipėsi į Administraciją, prašydamas pakeisti Sutarties 13 punktą ir Leidimų galiojimo terminą, nėra.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021).
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog byloje yra reiškiami reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, bet nėra ginčijamas atsakovo administracinis aktas dėl atsisakymo tokius veiksmus atlikti, nepagrįstai nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti ir nesudarė pareiškėjui galimybės jų pašalinti bei tinkamai įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylos rūšinio teismingumo klausimą, bei nepagrįstai nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.