- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- I2-1407-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03909-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai, Vyraiusioji tarnybinės etikos komisija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Faustos Vitkienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. N. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja A. N. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau- ir Komisija) 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. KS-239 „Dėl A. N.“ (toliau- ir Sprendimas) (b. l. 1-6).
Skunde nurodoma, kad pareiškėja yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau- ir Klinikų) Medicininės technikos tarnybos (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pažymi, kad pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pateikė (duomenys neskelbtini) deklaruodama darbuotojo, turinčio administravimo įgaliojimus, pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas (duomenys neskelbtini)), t. y. kad nuo 2018 m. sausio 1 d. galėtų tęsti veiklą nuolatinės viešojo pirkimo komisijos, kitų (2017 m. pradėtų ir besitęsiančių) viešojo pirkimo komisijų darbe ir vykdyti savo funkcijas prieš kitų (naujų) viešųjų pirkimų pradžią.
Pareiškėja akcentuoja, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau- ir Įstatymas) nauja redakcija, numatanti prievolę pateikti privačių interesų deklaracijas viešojo pirkimo komisijos nariams. Pareigybių sąrašas, kuriame buvo techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodą, nurodantį viešojo pirkimo komisijos nario pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas (duomenys neskelbtini)), elektroninio deklaravimo sistemoje (toliau - EDS) buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d. Komisija 2019 m. spalio 24 d. priėmė Sprendimą, kuriuo Komisija pripažino, kad pareiškėja, būdamas Klinikų viešųjų pirkimų komisijų nare, įstatymo nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Komisija analizuodama įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, pareiškėjos ir kitų Klinikų darbuotojų, Komisijos pripažintų pažeidusiais atitinkamas Įstatymo nuostatas, paaiškinimų, kas suponavo neteisėtą Sprendimo priėmimą. Komisija nenagrinėjo aplinkybės apie pareiškėjos vykdomas funkcijas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje ir nevertino aplinkybės, kad techninės galimybės deklaruoti narystę viešųjų pirkimų komisijose atsirado ne iki Įstatymo, numatančio prievolę nuo 2018 m. sausio 1 d. būti deklaravusiam narystę viešųjų pirkimų komisijose, įsigaliojimo. Tokiu būdu Komisija ignoravo faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai vertindama įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o tai iš esmės lėmė Komisijos išvadą dėl pareiškėjos pripažinimo pažeidus Įstatymo nuostatas.
Akcentuoja, jog pareiškėjo darbas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje tęstinis, nenutrūkstamas procesas (nuolatinės viešojo pirkimo komisijos veikia iki atskiro perkančiosios organizacijos sprendimo jas išformuoti), t. y. nebūna laikotarpio, kai pareiškėja kaip nuolatinių viešojo pirkimo komisijų narė nedalyvautų vykdomų viešųjų pirkimų procedūrose. Pareiškėjos darbas viešųjų pirkimų veikloje yra nuolatinis ir nepertraukiamas, kadangi ji dirba vienoje iš didžiausių perkančiųjų organizacijų, kurios pagrindinis tikslas - teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir užtikrinti nepertraukiamą šių paslaugų prieinamumą, o tai neabejotinai susiję ir su pacientams teikiamų paslaugų teikimui reikalingų priemonių turimais resursais. Būtent nuolatinės viešojo pirkimo komisijos, tame tarpe ir pareiškėja, turi nuolat, nepertraukiamai vykdyti viešuosius pirkimus, kad būtų užtikrintas medicinos (ir ne tik) personalo aprūpinimas reikalingomis priemonėmis (medicinine įranga, priemonėmis ir 1.1.).
Pareiškėja privačių interesų deklaraciją atnaujino iki Įstatymo įsigaliojimo, t. y. (duomenys neskelbtini), kad toliau galėtų tęsti/ vykdyti savo tiesiogines funkcijas jau nuo 2018 m. sausio 1 d. Pareiškėja, neatnaujinusi privačių interesų deklaracijos, nebūtų galėjusi vykdyti anksčiau pradėtų ir nebaigtų viešojo pirkimų procedūrų, kas būtų sąlygoję Įstatymo 5 straipsnio 4 punkte numatyto reikalavimo - pateikti privačių interesų deklaraciją iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios, pažeidimą.
Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis viešai prieinama, Valstybinės mokesčių inspekcijos išplatinta, informacija pareigybių sąrašas, įtraukiant pareigų klasifikatoriaus kodą (duomenys neskelbtini), EDS buvo atnaujintas tik 2018 m. sausio 9 d. Tuo tarpu Komisija 2018 m. sausio 5 d. pranešime apie prievolę pateikti privačių interesų deklaracija bei vėliau, neinformavo, kad viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai, kurie pateikė ar atnaujino privačių interesų deklaraciją iki 2018 m. sausio 9 d., turėtų dar kartą atnaujinti deklaracijas, nes buvo atnaujintas pareigybių klasifikatorius ir atsirado techninė galimybė pasirinkti pareigų kodus (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos nuomone, ji pateikė privačių interesų deklaraciją pagal tuo metu buvusias EDS technines galimybes, todėl Įstatymo prievolę įvykdė, nes vadovaujantis teisiniu reguliavimu, pateikė šią deklaraciją, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. galėtų tęsti veiklą nuolatinių viešojo pirkimo komisijų darbe, vykdyti savo funkcijas prieš kitų (naujų) viešųjų pirkimų pradžią. Nesant jokiam papildomam pranešimui apie būtinybę dar kartą atnaujinti deklaraciją, laiko, kad deklaracija pateikta tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėja, vadovaudamasis Komisijos nurodyta informacija apie (duomenys neskelbtini) pateiktoje privačių interesų deklaracijoje dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose nedeklaravimą, (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą deklaraciją, pakeičiant pareigų klasifikatoriaus kodą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja taip pat pateikė Rašytinius paaiškinimus dėl Komisijos pateikto atsiliepimo, teigdama, kad ji pateikė privačių interesų deklaraciją savalaikiai pagal tuo metu buvusias elektroninio deklaravimo sistemos technines galimybes, todėl Įstatymo prievolę įvykdė, Komisija pripažindama ją pažeidusia Įstatymo nuostatas, kai nebuvo sudarytos galimybės tinkamai deklaruoti privačius interesus, nepagrįstai perkėlė naštą deklaruojantiesiems (b. l. 151-155). Vien dėl kodo nepakeitimo po deklaracijos pateikimo, kai jau klasifikatoriuje atsirado tikslesnis pareiškėjos pareigoms tinkantis kodas, ir tokį kodo nepatikslinimą Komisijai laikant Įstatymo pažeidimu, pareiškėja negali dalyvauti viešųjų pirkimų komisijų veikloje. Nurodo, kad Klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. V-968 3 punktu buvo pavesta Klinikų nuolatinių pirkimų komisijų nariams iki 2017 m. gruodžio 31 d. Komisijai pateikti savo privačių interesų deklaracijas, kas patvirtina, jog pareiškėja, būtent siekdama įvykdyti Įstatymo pakeitimus, numatančius prievolę privačius interesus deklaruoti viešųjų pirkimų komisijų nariams, 2017 m. gruodžio 30 d. atnaujino privačių interesų deklaraciją. Neatnaujinusi privačių interesų deklaracijos, nebūtų galėjusi vykdyti savo tiesioginių darbo funkcijų, tarp jų tęsti anksčiau pradėtų ir nebaigtų viešojo pirkimų procedūrų. Todėl deklaracija buvo atnaujinta iki 2018 m. sausio 1 d. Pažymi, kad ji buvo įsitikinusi, kad jai jokių papildomų veiksmų, susijusių su deklaracija atlikti nereikia – deklaraciją jau buvo pateikusi, jos pareigos nepasikeitė, Įstatyme ir jo deklaravimo taisyklėse naujų nuostatų (aiškaus įvardijimo, kad klasifikatoriaus kodai atnaujinti ir privalo būti įrašyti net ir papildomų vykdymų funkcijų kodai), nebuvo. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei iš šio principo kylančių teisės sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos imperatyvų kyla pareiga nustatyti aiškią interesų deklaravimo tvarką, kad asmenys žinotų, ko iš jų reikalauja teisė, ir galėtų, deklaruodami privačius interesus, savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus.
Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29-35). Nurodo, kad įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį - nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimo nuostatoms, viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, pareigą per vieną mėnesį pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad siekiant tęsti/vykdyti iki 2018 m. sausio 1 d. pradėtų viešųjų pirkimų procedūras privačių interesų deklaracijoje deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose privalėjo jau 2018 m. sausio 1 d. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją pareiškėja 2018 metais, kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, dalyvavo vykdant pirmąjį viešąjį pirkimą 2018 m. vasario 1 d., todėl turėjo laiko ir visas galimybes tinkamai ir laiku deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose.
Komisija nustatė, kad yra asmenys deklaravę dalyvavimą įstaigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje jau 2018 m. sausio 2 d., t. y. 2018 m. sausio 2 d. pateiktose deklaracijose nurodytas viešojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas - (duomenys neskelbtini). Komisija teikia klinikų viešųjų pirkimo komisijos narius, kurie laiku, iki viešojo pirkimo pradžios, tinkamu pareigų klasifikatoriaus kodu ((duomenys neskelbtini)) 2018 m. sausio mėnesio pradžioje deklaravo dalyvavimą viešojo pirkimo komisijos veikloje. Todėl pareiškėjos teiginys, kad tik nuo 2018 m. sausio 9 d. atsirado galimybė deklaracijoje pasirinkti pareigų klasifikatoriaus kodą (duomenys neskelbtini) (viešojo pirkimo komisijos nariai) yra nepagrįstas, ši data tik Valstybinės mokesčių inspekcijos patalpinto pranešimo data, bet ne su viešųjų pirkimų deklaravimu susijusių kodų atsiradimo data. Net, jeigu EDS būtų atsiradęs klasifikatoriaus kodas - (duomenys neskelbtini) tik 2018 m. sausio 9 d., pareiškėja vis tiek turėjo galimybę atnaujinti pateiktą privačių interesų deklaraciją ir nurodyti tinkamą pareigų klasifikatoriaus kodą ((duomenys neskelbtini)) iki viešojo pirkimo pradžios, t. y. iki 2018 m. vasario 1 d., tačiau ji, kaip Klinikų viešojo pirkimo komisijos narė, deklaraciją pateikė praleidusi Įstatymo nustatytą terminą, tik (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad apie Įstatymo nuostatų pakeitimus ir nuo 2018 m. sausio 1 d. atsiradusią pareigą deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus VTEK 2018 m. pradžioje informaciją skelbė spaudoje ir VTEK interneto svetainėje. Pažymi, kad VTEK interneto svetainės deklaravimo skiltyje išsamiai nurodyta, kaip asmeniui dalyvaujančiam viešųjų pirkimų procedūrose tinkamai užpildyti privačių interesų deklaraciją, kokį pareigų klasifikatoriaus kodą pasirinkti. Taip pat VTEK interneto svetainėje yra nurodytas VTEK darbuotojas, kuris konsultuoja privačių interesų deklaracijų teikimo klausimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. KS-239 „Dėl A. N.“, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes laiku nedeklaravo savo dalyvavimo Klinikų viešųjų pirkimų komisijose veikloje (viešųjų pirkimo narys), teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 9-12).
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-775 „Dėl viešojo pirkimo komisijos (duomenys neskelbtini) tyrimus atliekančios laboratorinės sistemos nuomos viešajam pirkimui organizuoti ir atlikti sudarymo“ pareiškėja buvo paskirta (duomenys neskelbtini) tyrimus atliekančios laboratorinės sistemos nuomos viešojo pirkimo komisijos nariu (b. l. 11-12).
Klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Kauno klinikų nuolatinių viešųjų pirkimų komisijų sudėčių ir viešųjų pirkimų organizatorių nustatymo pareiškėja buvo paskirta: nuolatinės viešojo pirkimo komisijos medicininės įrangos nuomos paslaugoms ir kompensuojamoms priemonėms įsigyti nare (pakaitine nare); nuolatinės medicininės technikos viešojo pirkimo pasiūlymų vokų plėšimo komisijos nare (b. l. 14-15).
Klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-1545 A. N. paskirta (duomenys neskelbtini) sistemos nuomos viešojo pirkimo komisijos nare (b. l. 16-17).
Klinikų generalinio direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-197 A. N. paskirta (duomenys neskelbtini) sistemos nuomos viešojo pirkinio komisijos nare.
Klinikų generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-775 pareiškėja paskirta (duomenys neskelbtini) tyrimus atliekančios laboratorinės sistemos nuomos viešojo pirkimo komisijos nare.
A. N. kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė 2018 m. vasario 1 d. dalyvavo vykdant viešąjį pirkimą „(duomenys neskelbtini) ir viešąjį pirkimą „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktų informaciją, 2018 m. A. N. dalyvavo vykdant (duomenys neskelbtini) Klinikų viešuosius pirkimus.
Pareiškėja A. N. pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pateikė (duomenys neskelbtini) kaip darbuotoja, turinti administravimo įgaliojimus (pareigų klasifikatoriaus kodas (duomenys neskelbtini)). Privačių interesų deklaracijoje dalyvavimą Klinikų viešųjų pirkimų procedūrose kaip viešųjų pirkimų komisijos narė (pareigų klasifikatoriaus kodas (duomenys neskelbtini)) A. N. deklaravo (duomenys neskelbtini) dieną.
Komisija skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė pripažinti, kad pareiškėja, būdama Klinikų viešųjų pirkimų komisijų nare, bet Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Minėtu Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių ir kitų Įstatymo 4 str. 3 dalyje nurodytų asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 str.).
Įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-323 (toliau- Pakeitimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdami privačių interesų deklaraciją. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, įsigaliojusią nuo 2018 m. sausio 1 d., „viešojo pirkimo komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai privačių interesų deklaraciją pateikia elektroninėmis priemonėmis (jeigu jos dar nebuvo pateiktos) iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios. Viešojo pirkimo komisijos narys, asmuo, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas atlikti supaprastintus pirkimus ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantis ekspertas, nepateikęs privačių interesų deklaracijos, neturi teisės dalyvauti viešajame pirkime ir turi būti atšauktas iš atitinkamų pareigų“.
Pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad viešojo pirkimo procedūrose jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų komisijos nariai, asmenys, perkančiosios organizacijos vadovo paskirti atlikti supaprastintus pirkimus, ar viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai deklaraciją pateikia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį, prasidedantį nuo Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms, per kurį viešųjų pirkimų komisijos nariai, jau dalyvaujantys viešųjų pirkimų procedūrose, turėjo pareigą per vieną mėnesį pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose.
Pareiškėjos teigimu, ji tinkamai įvykdė kaip viešųjų pirkimų komisijos narės pareigas, kadangi pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pateikė (duomenys neskelbtini) deklaruodama darbuotojo, turinčio administravimo įgaliojimus, pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja akcentuoja, jog Komisija nenagrinėjo aplinkybės apie pareiškėjos vykdomos funkcijas nuolatinių viešojo pirkimo komisijų veikloje ir nevertino aplinkybės, kad techninės galimybės deklaruoti narystę viešųjų pirkimų komisijose atsirado ne iki Įstatymo, numatančio prievolę nuo 2018 m. sausio 1 d. būti deklaravusiam narystę viešųjų pirkimų komisijose, įsigaliojimo, o vėliau, t. y. 2018 m. sausio 9 d., todėl Komisija ignoravo faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai vertindama įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o tai esmingai lėmė Komisijos išvadą dėl pareiškėjos pripažinimo pažeidus Įstatymo nuostatas.
Pažymėtina, kad pareiga viešųjų pirkimų komisijų nariams (kaip tokiems) deklaruojant interesus išviešinti save kaip viešųjų pirkimų komisijos narį atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo naujai redakcijai, numatančiai tokią prievolę (pateikti privačių interesų deklaracijas viešojo pirkimo komisijos nariams). Pareigybių sąrašas, kuriame buvo techninė galimybė pasirinkti pareigybių kodą, nurodantį viešojo pirkimo komisijos nario pareigas (pareigų klasifikatoriaus kodas (duomenys neskelbtini)), elektroninio deklaravimo sistemoje buvo atnaujintas 2018 m. sausio 2 d. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas (b. l. 103). Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad asmenys buvo deklaravę dalyvavimą įstaigos viešųjų pirkimų komisijos veikloje pagal pasikeitusį reguliavimą jau nuo 2018 m. sausio 2 d., t. y. 2018 m. sausio 2 d. pateiktose deklaracijose nurodytas viešojo pirkimo komisijos nario pareigų klasifikatoriaus kodas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 112-120).
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais ir išvadomis, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo reikalavimus nustatytu terminu (per 1 mėn. nuo Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo) tinkamai deklaruoti savo interesus kaip viešųjų pirkimų komisijos narė, kadangi įstatymų leidėjas numatė vieno mėnesio pereinamąjį laikotarpį įsigaliojus Pakeitimo įstatymo nuostatoms viešųjų pirkimų komisijos nariams, jau dalyvaujantiems viešųjų pirkimų procedūrose, pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją apie dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose. Deklaracijų tikslinimas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo nesudarė pagrindo Komisijai konstatuoti, kad tinkamai įvykdyta nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo pagrindu pareiga patikslinti deklaracijas asmenims, einantiems viešųjų pirkimų komisijų narių pareigas.
Pareiga deklaruoti privačius interesus atliekant viešuosius pirkimus atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d. siekiant viešinti asmenis, dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose, ir identifikuoti jų funkcijas vykdant viešuosius pirkimus perkančiojoje organizacijoje. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, viešojo pirkimo komisijos narių deklaracijų duomenys yra vieši ir Komisijos nustatyta tvarka skelbiami Komisijos interneto svetainėje. Tai, kad pareiškėja nuolat dalyvauja Klinikų viešųjų pirkimų procedūrose, visuomenei tapo žinoma tuomet, kai ji privačių interesų deklaracijoje deklaravo ((duomenys neskelbtini)) dalyvavimą Klinikų viešųjų pirkimų komisijos veikloje. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėja turėjo patikslinti deklaraciją po Įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įsigaliojant Įstatymui, kas sąlygojo negalimumą pateikti tinkamos deklaracijos.
Taigi, teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, negali daryti išvados, jog pareiškėjos atnaujintos deklaracijos nepateikimo iki 2018 m. vasario 1 d. vykusio viešojo pirkimo laikyti tinkamu Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimu, nes Įstatyme imperatyvi pareiga deklaruoti dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., nuo šios dienos elektroninėje deklaravimo sistemoje atsirado ir kodai, susiję su dalyvavimu viešųjų pirkimų procedūrose. Kaip minėta, A. N. kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė 2018 m. vasario 1 d. dalyvavo vykdant viešąjį pirkimą „(duomenys neskelbtini) ir viešąjį pirkimą „(duomenys neskelbtini)“. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios (2018 m. vasario 1 d.) turėjo imperatyvią pareigą pateikti privačių interesų deklaraciją kaip Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, tačiau savalaikiai Įstatymo nuostatų neįvykdė. Pažymėtina ir tai, kad privačių interesų deklaravimas, yra kiekvieno asmens individuali pareiga. Pareiškėja, būdama Klinikų viešųjų pirkimų komisijos narė, tačiau Įstatymo nustatyta tvarka šių duomenų iki dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose pradžios nenurodžiusi privačių interesų deklaracijoje, pažeidė imperatyvias šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Taip pat šio ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojęs teisinis reguliavimas numatė, kad institucijoje arba įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto šio įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 22 str. 4 d.). Komisijos įstatymo 29 straipsnyje buvo nustatyti sprendimai, kuriuos Komisija, atlikusi tyrimą, yra įgalinta priimti. Nutraukti tyrimą Komisija galėjo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 4 dalyje įtvirtintais pagrindais. To paties įstatymo straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad Komisija, išnagrinėjusi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigose arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus, gali priimti 3 tipų sprendimus (a) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas; b) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir pavesti tyrimą atlikusios institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą; c) pripažinti, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir priimti sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Atsisakymas nagrinėti pranešimą galėjo būti priimamas tik Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nurodytais pagrindais.
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta Komisijos teisė nepradėti tyrimo šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų nepradėti Komisijai tyrimo pagal 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuomet iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba VTEK raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis ir iš pranešime pateiktos ar VTEK papildomai atlikus šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus surinktos informacijos VTEK nenustatė pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto.
Komisija pareiškėjos elgesį teisėtai ir pagrįstai vertino bei realizavo savo kompetenciją pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu, galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo redakciją, bet atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame Komisijos kompetenciją apibrėžiančiame įstatyme nuostatos dėl pažeidimo konstatavimo visais atvejais nepateikus laiku privačių interesų deklaracijos šiek tiek pasikeitė. Galiojantis Įstatymas taip pat įpareigoja deklaruoti dalyvavimą viešųjų pirkimų procedūrose (galiojančio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad Komisija nepradeda tyrimo, jeigu deklaruojantis asmuo iki pranešimo gavimo dienos patikslino deklaraciją duomenimis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl teisės akto skirtingų redakcijų taikymo principų (teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu). Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Tad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (žr. taip pat 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar švelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (2001 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat pripažįsta principo lex benignior retro agit (švelnesnę atsakomybę už pažeidimus numatančio teisės akto galiojimas atgal) taikymo administracinėse bylose būtinybę: teisės galiojimo laike klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į principą, kad palankesnis įstatymas galioja ir į praeitį (žr. pvz. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-450-502/2015, sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-17-261/2017, Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. KT5-S2/2018).
Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir oficialią konstitucinę ir administracinę jurisprudenciją bei tai, kad bylos nagrinėjimo metu nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme nustatyti Komisijos įgalinimai nepradėti tyrimo pažeidimą padariusiam asmeniui patikslinus deklaracijos duomenis, t. y. įsigaliojus reglamentavimui švelninančiam pareiškėjos teisinę padėtį (nes ji iki tyrimo pradėjimo jau buvo deklaravusi dalyvavimą Klinikų viešojo pirkimo komisijoje), nenustačius, kad deklaracijos nepatikslinimas iki (duomenys neskelbtini) būtų sukėlęs neigiamas pasekmes ar galimą interesų konfliktą, - skundžiamas sprendimas naikintinas dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių: pasikeitus teisiniam reguliavimui, pagal kurį, pareiškėjai iki skundžiamo sprendimo priėmimo pašalinus pažeidimą sudarančias aplinkybes ir nenustačius galimo interesų konflikto (pasekmių), Komisija nepradeda tyrimo. Priimant sprendimą įvertintina ir tai, kad pareiškėja neturėjo tyčios pažeisti Įstatymo reikalavimus bei siekė deklaruoti viešuosius interesus, ką patvirtina atliktas pareiškėjos ankstesnis deklaravimas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja sąžiningai klydo, kad ji Įstatyme nustatytą pareigą įvykdė tinkamai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjos skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. N. skundą tenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. KS-239 „Dėl A. N.“.
Sprendimas 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.