- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- I-3003-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03492-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovei Laimai Paulauskienei,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. patikslintą skundą dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su patikslintu skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. IVI_SP3-612, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (9.8E)I-7518.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateikė atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (toliau – Mažeikių skyrius) prašymą išdėstyti išlaikymo įsiskolinimą dalimis kuo ilgesniam laikotarpiui, t. y. 5 metams. 2018 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas gavo sprendimą dėl skolos išdėstymo, kuriame rašoma, kad pareiškėjo skola su delspinigiais yra 3284,66 Eur, mokėjimas išdėstomas iki 2021 m. rugsėjo 28 d., t. y. trims metams. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir Fondo valdyba), kuri Mažeikių skyriaus 2018 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. IVI_SP3-612 paliko galioti. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su skolos išdėstymu trims metams, kadangi turi ir kitų įsipareigojimų, moka įmokas „General Finansing“, antstolei A. T., augina dar vieną sūnų, jo atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 750 eurų, todėl Mažeikių skyriaus skolos išdėstymo terminas trims metams po 92 eurus yra finansiškai sudėtingas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. Mažeikių skyrius išsiuntė A. R. raginimą „Dėl vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos sumokėjimo“ Nr. VRE_RE-15462 per elektroninę draudėjo aptarnavimo sistemą (EDAS), kuriuo nustatė, kad privalu sumokėti susidariusį vaikų išlaikymo išmokų bei netesybų įsiskolinimą, kuris buvo 3 382,24 Eur, iš jų: 2 872,98 Eur vaikų išlaikymo išmokų ir 509,26 Eur palūkanų iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. 2018 m. rugpjūčio 29 d. Mažeikių skyrius, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą išieškoti skolą iš skolininko priverstine tvarka ir išsiuntė mokėjimo nurodymą Nr. VRE_SP2-22544 į PLAIS (piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema). 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas A. R. prašymas „Dėl arešto panaikinimo ir skolos mokėjimo dalimis“. Prašyme skolininkas prašė išdėstyti skolą dalimis 3-5 metams, taip pat prie prašymo pateikė dokumentus apie alimentų mokėjimą. 2018 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymas buvo atšauktas. Mažeikių skyrius, išnagrinėjęs 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašymą, 2018 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą Nr. IVI_SP2-2187 ir 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. IVl_SP2-2338 „Dėl J. R. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ ir nustatė 440,93 Eur permoką už vaiko M. R. išlaikymui išmokėtas išmokas bei atliko A. R. vaikų išlaikymo išmokų skolos perskaičiavimą. Vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsniu ir Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsniu bei Fondo valdybos 2018 m. rugsėjo 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-425 patvirtintų taisyklių „Dėl vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis taisyklių patvirtinimo“ 3 punktu, Mažeikių skyrius 2018 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą Nr. IVI_SP3-612 dėl vaikų išlaikymo išmokų skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis. Mokėjimo grafikas buvo sudarytas trijų metų laikotarpiui.
Kadangi skolininkas mokėjimo grafiko nesilaikė, 2019 m. sausio 11 d. jam buvo išsiųstas įspėjimas Nr. (8.20) DV_S-1297 dėl sprendimo nevykdymo, nurodant, kad nesumokėjus pradelstų įmokų iki 2019 m. sausio 21 d., sprendimas bus panaikintas.
2019 m. vasario 4 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius priėmė sprendimą Nr. (8.20)IVI_SP3-240 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018- 10-08 sprendimo Nr. IVI SP3-612 dėl vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis panaikinimo“, kadangi A. R. nevykdė sprendimo sąlygų.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo skunde iš esmės ginčija skolos išdėstymo terminą, tai yra jog sprendimas išdėstyti įsiskolinimo mokėjimą buvo sudarytas 3 metams, o pareiškėjas norėtų, kad būtų sudarytas 5 metams. Vadovaujantis Fondo valdybos 2018 m. rugsėjo 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-425 patvirtintų taisyklių „Dėl vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis taisyklių patvirtinimo“ 3 punktu, įsiskolinimas gali būti išdėstomas mokėti dalimis 5 metams, kai skola viršija 7 000 eurų, o šiuo konkrečiu atveju neperskaičiuota vaikų išlaikymo išmokų skola siekė 3078,18 eurų (iki permokos J. R. nustatymo), o perskaičiuota – 2637,25 eurų vaikų išlaikymo išmokų. Mažeikių skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi ne tik teisės aktais nustatyta tvarka, bet ir atsižvelgė į paties pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. teiktą prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė išdėstyti įsiskolinimą valstybės biudžetui 3-5 metams. 2018 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. IVI_SP3-612 buvo priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, neprieštaravo aukštesnės galios teisės aktams ir buvo laikomasi visų procedūrų, todėl neturėtų būti naikinamas dėl šių priežasčių. Iš kitos pusės, Mažeikių skyrius, priimdamas ginčijamą sprendimą, tenkino pareiškėjo prašymą. Tokio sprendimo priėmimas lengvina prašančiojo padėtį, nes sprendimo vykdymo metu nėra taikomos kitos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytos priverstinio poveikio priemonės. Kadangi pareiškėjas nevykdė savo įsipareigojimų, sprendimas buvo panaikintas ir šiai dienai nebėra ginčo objekto.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad remiantis Vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos 2018 m. rugsėjo 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-425, 3.6 papunkčiu, kai vaikų išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui yra nuo 3001 eurų iki 5000 eurų, jos sumokėjimas išdėstomas iki 3 metų. Vadovaudamasis nurodytu reglamentavimu Mažeikių skyriaus 2018 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. IVI_SP3-612 pareiškėjo skolos valstybės biudžetui sumokėjimas išdėstytas 3 metų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. R. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. IVI-SP3-612 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (9.8E)I-7518, kuriuo atsakovo sprendimas buvo pripažintas teisėtu, pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo išmokų įstatymas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V-5 „Dėl vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 963 „Dėl vaikų išlaikymo nuostatų patvirtinimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. rugsėjo 20 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-425 patvirtintos taisyklės „Dėl vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. R. 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateikė atsakovui prašymą „Dėl arešto panaikinimo ir skolos išdėstymo dalimis“ (b. l. 86), kuriame nurodė, jog prašo susidariusią vaiko išlaikymo skolą išdėstyti dalimis, 3-5 metams. Mažeikių skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2018 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. IVI_SP3-612 „Dėl A. R. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis“ (b. l. 5-6) nusprendė išdėstyti 3284,66 Eur vaikų išlaikymo išmokų skolos valstybės biudžetui, kuri susidarė Vaikų išlaikymo fondui išmokėjus išmokas, mokėjimą dalimis iki 2021 m. rugsėjo 28 d., t. y. trims metams.
Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas skundžia ir prašo panaikinti ginčijamą Mažeikių skyriaus sprendimą tik tuo pagrindu, kad skolos mokėjimas buvo išdėstytas trims, o ne penkiems metams, t. y. ginčija tik skolos išdėstymo terminą.
Taisyklėse nustatyta, kad išmokų administratorius, mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Tuo atveju, kai skolininkas neturi galimybės sumokėti visos susidariusios skolos sumos, jis turi teisę kreiptis į Mažeikių skyrių su prašymu dėl skolos grąžinimo išdėstymo dalimis. Taisyklių 3.6 punkte nustatyta, kad vaikų išlaikymo išmokų skolos valstybės biudžetui sumokėjimas gali būti išdėstomas dalimis, laikantis šių sąlygų – kai vaikų išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui yra nuo 3001 eurų iki 5000 eurų, išdėstoma iki 3 metų. Atsakovas, vadovaudamasis minėtomis Taisyklėmis bei atsižvelgdamas į paties pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. prašymą, skundžiamu sprendimu išdėstė vaiko išlaikymo išmokų skolos mokėjimą trims metams.
Administracinis teismas sprendžia tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, tai reiškia, kad ginčo bylose tarp šalių (fizinio ar juridinio asmens ir viešojo administravimo subjekto) dėl tikro ar tariamo teisės pažeidimo turi kilti ginčas, o nagrinėjant tokį ginčą teisme, procese dalyvaujančios šalys turi turėti priešingus interesus (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-9103-189/2014).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 65 punkte nustatyta, kad jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, draudėjas pažeidžia socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo grafiką, Fondo valdybos teritorinis skyrius per mėnesį priima sprendimą sutartį nutraukti arba panaikina sprendimą atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą ir priima sprendimą priverstine tvarka išieškoti iš jo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Mažeikių skyrius 2019 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (8.20)IVI_SP3-240 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018-10-08 sprendimo Nr. IVI_SP3-612 Dėl vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis panaikinimo“ (b. l. 43), atsižvelgdamas į tai, jog A. R. laikotarpiu, kai buvo išdėstytas vaikų išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimas, nevykdė sprendime numatytų sąlygų, nusprendė panaikinti Mažeikių skyriaus 2018 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. IVI_SP3-612.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad šios proceso normos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Be to, šių teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-16-420/2007).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pats panaikino 2018 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. IVI_SP3-612, nėra pagrindo nagrinėti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo, kuriuo Mažeikių skyriaus sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teisėtumo.
Įvertinus, kad materialinių teisinių prielaidų ginti pareiškėjo pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nagrinėjamu atveju nenustatyta, o vien tik faktų, susijusių su teisinių pasekmių nebesukeliančių administracinių aktų (ne)teisėtumu, konstatavimas būtų nesuderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu, pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
Pareiškėjo A. R. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.