Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62² straipsnio 1 dalis),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir T. B. ieškinį atsakovui AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje (toliau - BTA) dėl neišmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. rugpjūčio 11 d. teisme priimtas patikslintas ieškovės A. B. ieškinys, kuriuo ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 1093,40 Eur neišmokėtos draudimo išmokos dalį, 5 proc. procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, palaikydami reikalavimą dėl 838,25 Eur sumos jiems priteisimo už pakaitinio automobilio nuomą.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) F. C. kino teatro aikštelėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), važiuodama atbuline eiga, atsitrenkė į ieškovei priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintas priekinis bamperis, valstybinis numeris ir jo tvirtinimas. Apie įvykį nedelsiant pranešta kaltininko draudimo bendrovei BTA. Pasirenkant remonto įmonę, pirmiausia buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) atstovą Lietuvoje), kuris nurodė, kad preliminari remonto vertė siektų apie 3000-3500 Eur + PVM, o trukmė - 20 darbo dienų. Kadangi šis terminas buvo per ilgas, buvo pasirinktas kitas autoservisas. Nuo 2025 m. liepos 3 d. transporto priemonė buvo neeksploatuojama ir palikta servise. Apie tai draudikas buvo informuotas. 2025 m. liepos 7 d. vyko pirmoji apžiūra. BTA informavo, kad automobilį reikia pristatyti specialistų peržiūrai į UAB „I. P.“, (duomenys neskelbtini). Vadybininkas patikrino transporto priemonę ir padarė kelias nuotraukas. 2025 m. liepos 9 d. BTA atstovė informavo, kad reikalinga detalesnė apžiūra, kai automobilis bus išardytas. Tą pačią dieną į servisą atvyko draudimo atstovas, atliko papildomą patikrą ir fiksavo detalesnius sugadinimus. Servisas, kuriame buvo paliktas automobilis remontui, pateikė BTA remonto sąmatą - 1556,60 Eur+PVM, taip pat informavo, kad darbai užtruks apie 15 dienų. BTA pranešė, jog bus skaičiuojamas detalių nusidėvėjimas, su kuo ieškovas nesutiko ir apie tai informavo draudiką raštu. Pagal draudimo sąlygas ieškovui priklauso pakaitinis automobilis. Laikotarpiu, kol (duomenys neskelbtini) buvo servise, ieškovas išsinuomojo automobilį iš (duomenys neskelbtini). Nuomos laikotarpis: (duomenys neskelbtini) (15 parų), kaina 1050 Eur su PVM. BTA atsisakė kompensuoti visą sumą, nurodydama, kad kompensuos tik už 5 dienas. (duomenys neskelbtini) buvo servise nuo 2025 m. liepos 3 d. (įvykio dienos) iki 2025 m. liepos 22 d., kol remontas buvo pilnai užbaigtas. Už remontą BTA išmokėjo 1301,45 Eur, pritaikiusi ieškovės teigimu nepagrįstą 25,44 % nusidėvėjimą. Neapmokėta remonto dalis 255,15 Eur. Už pakaitinio automobilio nuomą BTA kompensavo tik 211,75 Eur, todėl neapmokėta likusi suma 838,25 Eur. Bendra neišmokėta suma 1093,40 Eur.

3. 2025 m. rugsėjo 25 d. protokoline teismo nutartimi nutarta įtraukti bendraieškiu A. B. sutuoktinį T. B., kuris visiškai palaikė A. B. ieškininius reikalavimus.

4. Atsakovas BTA atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2025 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu, įvykio kaltininko, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta šioje draudimo bendrovėje (draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, BTA kyla prievolė atlyginti eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtą žalą. Šis eismo įvykis draudimo bendrovėje buvo pripažintas draudžiamuoju, ir nukentėjusios transporto priemonės savininkei (pagal žalos byloje pateiktus dokumentus) buvo mokamos draudimo išmokos, kompensuojant dėl įvykio patirtą žalą. Pažymima, kad ieškovui viso buvo išmokėta 1913,20 Eur dydžio draudimo išmoka. Ši išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 (toliau - Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) reikalavimais ir pilnai kompensavo nukentėjusio žalą dėl įvykio metu apgadinto automobilio (duomenys neskelbtini). Administruojant draudžiamojo įvykio bylą, su (duomenys neskelbtini) buvo nuolat palaikomas ryšis, buvo paaiškinta dėl apgadintos transporto priemonės apskaičiuojamo išmokos dydžio nustatymo, nurodomi teisės aktai, reglamentuojantys draudimo išmokos apskaičiavimo pagrįstumą. Tačiau dar žalos bylos administravimo metu, T. B. laikėsi savo pozicijos, neatsižvelgiant į teisinį reglamentavimą. Žalos dydis, kai sugadinta transporto priemonė nėra remontuojama, nustatomas pagal apskaičiuotas būtinas remonto išlaidas, kurios yra reikalingos transporto priemonės rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Šios išlaidos apima remonto darbų, dažymo darbų, naujų detalių vertę (su nusidėvėjimo korekcija), taip pat kitas su žalos šalinimu susijusias būtinas išlaidas. Nusidėvėjimas netaikomas tik tuomet, kai transporto priemonė remontuojama pas draudiko patvirtintą remonto paslaugų teikėją, nėra galimybės naudoti naudotas ar remontuotinas detales ir būtina keisti naujomis. Todėl tais atvejais, kai transporto priemonė nėra remontuojama draudiko nurodyto paslaugų teikėjo, ir draudikas negavo informacijos apie remonto paslaugų teikėjo pasirinkimą bei jo raštu nepatvirtino ir nėra pagrindo netaikyti nusidėvėjimo, – draudikas turi teisę ir pareigą apskaičiuoti žalą taikydamas detalių nusidėvėjimą, kad būtų laikomasi atstatomosios vertės principo ir vengta nepagrįsto praturtėjimo. Šiuo atveju, transporto priemonė nebuvo remontuota ir (duomenys neskelbtini) žalos administravimo metu nenurodė ketinimo jos remontuoti. Pateikė prašymą draudimo išmoką apskaičiuoti pagal sąmatą. Vadovaujantis teisės aktais, atsakovas apskaičiavo draudimo išmokos dydį, taikydamas nusidėvėjimą, kuris buvo skaičiuojamas pagal Lietuvos vertintojų rūmų išrašą dėl detalių nuvertėjimo. Pažymi, kad kompensacija už pakaitinio automobilio nuomą 211,75 Eur sumai (už 5 dienų pakaitinio automobilio nuomą) yra pagrįsta, proporcinga ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

5. T.I.B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Nurodė, kad automobilis buvo remontuotas originaliomis detalėmis, buvo pirktos naujos. Automobilis yra 2018 metų gamybos. Didžiąją dalį detalių pirko užsienyje. Draudikas pakaitinio automobilio nesiūlė. Į servisą dėl pirminės apžiūros vyko su automobiliu. Nežinojo, kad išmokant išmoką yra taikomas nusidėvėjimas ir už pakaitinį automobilį atlyginama tik už technologinį laiką. Realiai, kiek sumokėjo už remontą, dokumentų nebuvo pateikta. Automobilis buvo faktiškai suremontuotas, remontavo servise (duomenys neskelbtini), apie tai draudiko papildomai neinformavo. Realiai už remontą ir detales sumokėjo 800 Eur, iš draudimo bendrovės už remontą gavo 1301,45 Eur. Atsisako reikalavimo dėl draudimo išmokos sumažinimo dėl detalių nusidėvėjimo, prašo tik kompensuoti automobilio nuomos išlaidas (duomenys neskelbtini). Tokio dokumento, kad automobilis buvo remontuotas, negali pateikti (duomenys neskelbtini).

6. 2026 m. sausio 7 d. teisme gautas ieškovės A. B. prašymas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, susijusių su detalių nusidėvėjimo taikymu. Nurodo, kad atsisako reikalavimo dėl 255,15 Eur sumos priteisimo (neapmokėta remonto dalis) iš atsakovo, kuri buvo ginčijama kaip nepagrįstai pritaikytas detalių nusidėvėjimas. Ieškinio reikalavimas dėl pakaitinio automobilio nuomos patirtų išlaidų išlieka nepakeistas, t. y. prašoma ieškovams priteisti 838,25 Eur, kurie atitinka faktiškai patirtas ir dokumentais pagrįstas transporto priemonės nuomos išlaidas.

7. Atsakovo BTA atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčas yra kilęs tik dėl pakaitinės transporto priemonės. Atkreipia ieškovų dėmesį, kad draudimo bendrovės nepriima sprendimų dėl pakaitinės transporto priemonės pagal savo tvarkas ar pagal vien tai, kad ieškovai pateikė sąskaitą. Jei draudimo išmoka yra prašoma gauti tiesiog šią išmoką ir automobilis nėra remontuojamas servise iš anksto suderinus su draudimo bendrove, tai draudimo bendrovės atlygina už pakaitinio automobilio nuomą tik už technologinį laikotarpį. Kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Ieškovai prašė draudimo išmokos, draudimas paskaičiavo draudimo išmoką pagal transporto priemonės sugadinimus. Gavus sąskaitą už pakaitinę transporto priemonę, buvo paskaičiuota pagal technologinį laikotarpį, atsižvelgiant į sugadinimus. Technologinį laikotarpį sudarė 7 dienos, t.y. automobilio paėmimas (viena diena), nuvežimas viena diena ir penkios dienos remonto darbams. Vienos dienos nuoma be PVM yra 25 Eur. Dydį apskaičiuoja išvedant vidurkį. Ekspertai pažiūri automobilių nuomos kainas, išveda vidurkį ir tas vidurkis ir yra mokamas. Nėra teisės aktų, kurie nurodytų vidurkius. Apskaičiuojant išmoką, vertinamas automobilio sugadinimas, sudaroma sąmata ir yra išmokama išmoka. Žalos dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo dėl draudžiamojo įvykio negali naudotis sugadinta transporto priemone, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į transporto priemonės sugadinimų pobūdį (ar yra galimybė su tokia sugadinta transporto priemone toliau dalyvauti eisme), faktinį sugadintos transporto priemonės remonto laiką, remonto galimybes, sugadintos ar sunaikintos transporto priemonės tipą, vidutinius pakaitinės transporto priemonės nuomos įkainius ir kita (Taisyklių 16 punktas). Ieškovai pateikė sąskaitą, kad transporto priemonę nuomojosi 21 dieną, tačiau dėl kokių priežasčių jie naudojosi ta nuomota transporto priemone tokį ilgą laikotarpį atsakovui nėra žinoma. Ieškovai nepateikė dokumentų apie faktinį automobilio remonto laikotarpį, pateikė tik preliminarią sąmatą dėl remonto darbų.

8. Ieškovė teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę.

10. Ieškovai, patikslinę savo reikalavimus (atsisakę reikalavimo dalies dėl draudiko jiems neapmokėtos automobilio remonto dalies 255,15 Eur (už detalių nusidėvėjimą)), palaiko savo reikalavimą atsakovei (draudikui) dėl 838,25 Eur sumos jiems priteisimo už pakaitinio automobilio nuomą. Nurodo, kad BTA jiems už pakaitinio automobilio nuomą kompensavo tik 211,75 Eur už 5 dienas. Laikotarpiu, kol (duomenys neskelbtini) buvo servise, ieškovas išsinuomojo automobilį iš MB „(duomenys neskelbtini) “ laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 7 d. iki 2025 m. liepos 22 d. (15 parų) už (duomenys neskelbtini) Eur su PVM. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) buvo servise nuo 2025 m. liepos 3 d. (įvykio dienos) iki 2025 m. liepos 22 d., kol remontas buvo pilnai užbaigtas. Remontą pagrindžiančių dokumentų pateikti negali.

11. Atsakovas BTA su tokiu ieškovų reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad žalos bylos administravimo metu duomenų apie tai, kad sugadinta transporto priemonė bus remontuojama pas draudiko ar paties T. B. pasirinktą remonto paslaugų teikėją, kuriam draudikas turėtų pritarti, neturėjo, todėl pagrįstai skaičiavo keičiamų sugadintų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimą. Šiuo atveju, atsakovas žalos bylos administravimo metu, įvertinęs transporto priemonės pažeidimus bei aplinkybę, kad transporto priemonė po įvykio galėjo būti eksploatuojama ir tai, kad transporto priemonė nebus remontuojama (t.y. T. B. pageidavo gauti draudimo išmoką), kompensacijos už pakaitinio automobilio nuomą dydį įvertino pagal vidutinius valandinius įkainius ir pagal apskaičiuotą remonto technologinį laikotarpį, remiantis 2025 m. liepos 14 d. žalos sąmata Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad nei iki draudimo išmokos išmokėjimo, nei pareiškus ieškinį teismui, ieškovai nepateikė jokių įrodymų apie faktinį transporto priemonės remontą, jo trukmę ar objektyvias priežastis, lėmusias ilgą pakaitinio automobilio nuomos laikotarpį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra priverstinės, būtinos ir protingos išlaidos. Atsakovas nustatė, kad priverstinis, būtinas ir protingas pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis - 5 dienos. Šis laikotarpis buvo nustatytas įvertinus - 1 dieną automobilio detalių užsakymui ir tiekimui, 2 dienas remonto trukmei (padidintai 30 proc. nuo sąmatoje nurodytos dėl galimų trikdžių, ieškovės naudai), 2 papildomas dienas transporto priemonės pristatymui į remonto įmonę ir jos atsiėmimui. Atsakovui pateikus informaciją T. B. apie apskaičiuotą kompensuojamą žalos dydį už pakaitinio automobilio nuomą, nei jis, nei ieškovė nepateikė jokių dokumentais pagrįstų įrodymų apie faktinį remonto laiką, viršijantį nustatytą remonto technologinį laikotarpį. Net ir tuo atveju, jei transporto priemonės vis dėl to buvo suremontuota, prieš remonto darbus atsakovas negavo informacijos apie remonto paslaugų teikėjo pasirinkimą, nebuvo suderinimo dėl remonto paslaugų teikėjo su atsakovu, kaip tai numatyta teisės aktuose, taip pat su atsakovu nebuvo derinama darbų sąmata. Todėl atsakovas nesutinka su ieškovų reikalavimu atlyginti visą PVM sąskaitoje-faktūroje LEJA Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą sumą už automobilio nuomą ir mano, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl draudimo išmokos, kuris atitinka teisės aktus dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atlyginimo.

12. Taigi byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio už pakaitinio automobilio nuomą priteisimo.

13. Kai nukentėjęs asmuo reikalavimą atlyginti žalą reiškia tiesiogiai draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų TPVCAPDĮ ir Taisyklių reikalavimų, kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka. Tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu. Toks aiškinimas atitinka civilinės atsakomybės draudimo sutarties, kaip sutarties trečiojo asmens naudai, esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

14. Kai įvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 6 dalis). Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis).

15. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato draudikas. Žalos dydžio nustatymo taisyklė taip pat yra detalizuota Taisyklių 13 punkte, kuri nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Taisyklių 5 skyrius nustato draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas. Taisyklių 39 punkte įtvirtinta, kad mokėtinos draudimo išmokos dydį apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos dydį, nustatytą pagal šių Taisyklių II–IV skyrius. Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudžiamojo įvykio faktą, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę ir kt. (Taisyklių 38 punktas). Taigi iš esmės turtui padarytos žalos ir mokėtinos draudimo išmokos dydį nustato atsakingas draudikas, įvertinęs visus reikšmingus duomenis, bet ne turto remonto darbus atliekanti įmonė. Žalos administravimo ir draudiminio tyrimo metu šalys turi laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 3 dalies ir 6.200 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau kitai šaliai būdu ir, vykdant prievolę, bendradarbiauti su kita šalimi.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip draudiko atlygintinos išlaidos, tačiau TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

17. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).

18. Teikdamas paaiškinimus ieškovas nurodė, kad draudikas pakaitinio automobilio kol buvo remontuojamas apgadintas automobilis nesiūlė (2025-12-03 teismo posėdžio garso įrašo 00:07:20).

19. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad už automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 7 d. iki 2025 m. liepos 22 d. (15 parų) 1050 Eur su PVM pagal pateiktą sąskaitą buvo sumokėta MB „(duomenys neskelbtini) “ tą pačią dieną. Taigi iš esmės už pakaitinio automobilio nuomą sumokėta į priekį nesulaukus draudiko pritarimo. Nei iš pateiktos sąskaitos nei iš ieškovo paaiškinimų ar kitų dokumentų nematyti koks konkretus automobilis nuomotas, taip pat kokiu tikslu ieškovams visą tą laikotarpį kol jų teigimu buvo remontuojamas automobilis reikėjo nuomotis kitą ieškovo teigimu lygiavertį automobilį, kurio paros nuomos kaina 57,82 Eur (be PVM). Į bylą taip pat nepateikti šalių įrodymai apie vidutines tuo metu buvusias automobilių nuomos kainas. Ieškovai teismui nepateikė įrodymų apie faktinį automobilio remonto laikotarpį, t.y. kiek jis realiai užtruko nuo automobilio pristatymo (2025 m. liepos 3 d.) į autoservisą, t.y. ar automobilis buvo remontuojamas visą nuomos laikotarpį, ir kiek realiai ieškovai sumokėjo už remontą ir kas tiksliai faktiškai buvo suremontuota.

20. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad BTA ieškovų automobilį apžiūrėjo 2025 m. liepos 7 d. ir 2025 m. liepos 9 d. (su ekspertu kai automobilis buvo servise išardytas). Automobiliu po autoįvykio ieškovai galėjo nuvykti į autoservisą, t.y. automobilis buvo važiuojantis. Apgadintas automobilio numeris buvo sutvarkytas netrukus po įvykio (2025 m. liepos 4 d. apmokėta UAB „(duomenys neskelbtini) .“ PVM sąskaita-faktūra Serija 17 Nr. (duomenys neskelbtini) Eur su PVM sumai).

21. Iš pridėto šalių susirašinėjimo matyti, kad draudikas neprieštaravo dėl to, kad ieškovai automobilio remonto metu išsinuomotų pakaitinį automobilį. Kad ketina kompensuoti ieškovams už pakaitinio automobilio nuomą tik pagal remonto technologinį laikotarpį, kuris remiantis BTA darbo sąmata, sudaro 5 darbo dienas, o paros nuomos kaina bus kompensuojama pagal vidutinį rinkos įkainį – 25 Eur be PVM už parą BTA elektroniniu paštu ieškovui nurodė 2025 m. liepos 11 d. ir 2025 m. liepos 16 d. Gavęs BTA draudimo išmokos paskaičiavimą ir minėtą draudiko laišką, 2025 m. liepos 16 d. ieškovas informavo BTA, kad automobilio detalės (priekinės grotelės, bamperis ir t.t.) negali būti saugiai suremontuotos, todėl turi būti keičiamos naujomis, remontas vykdomas BTA žinomoje įmonėje, dėl kurios draudikas nebuvo išreiškę prieštaravimo. Nesutinkama su draudiko teiginiais, kad transporto priemonė buvo techniškai tinkama eksploatuoti, kadangi ieškovo teigimu po eismo įvykio neatsidarė kapotas, kas buvo užfiksuota ir vaizdo įraše, ir specialisto apžiūroje. Nurodoma, kad automobilis nuo 2025 m. liepos 3 d. buvo pristatytas į servisą, o sąmata iki šiol dar derinama. Šiuo laikotarpiu transporto priemonė negali būti naudojama, o BTA ekspertas buvo atvykęs į servisą. Todėl prašoma perskaičiuoti žalos dydį ir netaikyti nusidėvėjimo detalėms, kaip leidžia ir BTA taisyklės, įtraukti visą automobilio nuomos laikotarpį nuo 2025 m. liepos 3 d. pagal pateiktą sąskaitą ir realią eksploatacijos galimybę ir išmoką prašo apskaičiuoti ir išmokėti pagal pilną remonto sąmatą.

22. Ieškovas teikdamas paaiškinimus patikslino, kad faktiškai už automobilio remonto darbus yra sumokėta apie 800 Eur, jų draudikui sąmatoje numatytų remonto darbų suma 1883,49 Eur, o draudimo išmokos ieškovai gavo viso 1913,20 Eur, ieškovams kompensuojant ir apsauginės PPF plėvelės pakeitimą. Iš pridedamų ieškovų automobilio fotonuotraukų po autoįvykio matyti nežymūs bamperio, taip pat automobilio numerio pažeidimai. Taigi galima spręsti, kad net ir įskaičiavus pakaitinio automobilio atsakovo skaičiuotą sumą ieškovams kompensuota daugiau nei žalos patyrė.

23. Atsižvelgiant į nurodytą teismo vertinimu draudiko apskaičiuota ieškovų nuostolius atlyginanti draudimo išmoka yra pakankama ir užtikrina visiško nuostolių atlyginimo principą, todėl ieškovų reikalavimas išmokėti ženkliai didesnę draudimo išmoką už patirtas nebūtinas ir neprotingas pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, kurių ieškovai nebuvo priversti patirti ir kurių būtinumo ieškovai taip ir nepagrindė, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

24. Atmetus pagrindinį ieškovų reikalavimą, netenkintinas ir išvestinis jų reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

26. Ieškovams atsisakius dalies ieškinio reikalavimų (255,15 Eur) byla dalyje dėl šio ieškovų reikalavimo nutrauktina, taip pat ieškovams grąžintina 75 proc. už šio reikalavimo dalį sumokėto žyminio mokesčio (5,00 Eur). Kitas ieškovų sumokėtas žyminis mokestis paliekamas valstybei.

27. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos patyrė bylinėjimosi išlaidų.

28. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų šioje byloje nepatirta.

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovų A. B. ir T. B. atsisakymą dėl 255,15 Eur sumos iš atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus atitinkamoje reikalavimo dalyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Ieškovų ieškinį likusioje dalyje atmesti.

Grąžinti ieškovui T. B. 75 procentus, t. y. 5,00 Eur, 2025 m. rugpjūčio 7 d. sumokėto žyminio mokesčio, mokėjimo užduoties kodas (duomenys neskelbtini).

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.