Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje bei nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 140 straipsnio 3 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir nustatyta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. balandžio 8 d. 2.40 val. iki 2016 m. balandžio 8 d. 15 val. (viena para) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2017 m. gegužės 4 d.

Nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nepilnamečio nukentėjusiojo E. A. atstovės ir civilinės ieškovės A. L. civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš J. M. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Likusi ieškinio reikalavimo dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. kovo 7 d., apie 12.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, sugriebė savo šeimos narei sugyventinei A. A. už plaukų ir tempė, po to (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, tarp penkto ir ketvirto aukšto, esančioje aikštelėje, du kartus rankos delnu sudavė A. A. į veidą, tuo padarė poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, taip šiais savo veiksmais nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą; Be to, 2017 m., laikotarpiu nuo vasario 1 d. iki vasario 28 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugriebė mažamečiui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), už kapišono ir jį stipriai pastūmė nuo durų, dėl to jis griuvo ir kūnu trenkėsi į grindis, taip sukėlė nukentėjusiajam E. A. fizinį skausmą.Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad J. M. kaltė dėl inkriminuotų veikų įrodyta, bausmė paskirta nusikaltimų sankcijų ribose, mažesnė nei vidurkis. BK 75 straipsnio nuostatų taikymui teismas nenustatė pagrindų. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. M. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę bei taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Skunde nurodo, jog nubaustas per griežtai, teismas neatsižvelgė į šeimos padėtį ir finansinę būklę. Apeliantas dėl savo elgesio labai gailisi, nori toliau tęsti gydymą nuo alkoholizmo bei psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir atlyginti savo šeimos nukentėjusiajam neturtinę 300 eurų žalą. Nuteistasis, atlikęs jau 300 mėnesių bausmės, supranta savo klaidas ir nori keistis, kalėjime jaučiasi psichologiškai palaužtas, su šeima susitaikė. Sugyventinė išėjo iš darbo nesuderinus savo darbo laiko su mokyklos ir darželio darbo laiku. Kėdainiuose darbą nuo 8 val. iki 17 val. sunku susirasti, atsirado skolų už darželį ir butą. Nuteistasis būdamas laisvėje vykdė individualią veiklą, rūpinosi vaikais, juos nuvesdavo į mokyklą ir darželį, buvo pagrindinės pajamos namams, šeimai, vaikams. Šiuo metu sunku jo sugyventinei vienai, todėl labai nori grįžti kuo greičiau pas šeimą ir ją pilnai išlaikyti bei nedaryti naujų nusikaltimų. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje apelianto gynėjas palaikė apeliacinio skundo argumentus, prašė skirti švelnesnę bausmę ir bausmės vykdymą atidėti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nes paskirta bausmė teisinga ir pagrįsta.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniu skundu J. M. nekvestionuoja teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau, atitinkamai argumentuodamas, nuteistasis mano, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, t. y. kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija nuteistam asmeniui numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytiems nusikaltimams ir nelaikytina per griežta. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nuteistasis, dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės taip pat už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, teisiamas už padarytas dvi nesunkias nusikalstamas veikas, veikė tiesiogine tyčia, veikos baigtos. Teismas taip pat įvertino, jog nuteistojo atsakomybę dėl nusikaltimų lengvina aplinkybė, kad nuteistasis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinanti aplinkybė, jog vienas iš nusikaltimų padarytas apsvaigus nuo alkoholio kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistasis turi galiojančių administracinių nuobaudų, piktnaudžiauja alkoholiu. Sprendžiant klausimą dėl bausmės rūšies ir dydžio teismas įvertino, jog vyrauja BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos (nusikaltimų recidyvas), 56 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl sprendė, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, kuri paveiks apeliantą, kad jis daugiau nenusikalstų, o bausmės dydis, nepažeidžiant BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių, nustatytas mažesnis nei sankcijos vidurkis, kadangi jis nukentėjusiosios atsiprašė, nusikaltimais nesukeltos sunkios pasekmės. Taip pat teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, vadovaudamasi BK 64¹ straipsnio nuostatomis.Apeliaciniame skunde nuteistasis ir gynyba teismo posėdžio metu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę bei skirti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau šiame kontekste aukštesnysis teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, išsakytus prokurorės teismo posėdžio metu argumentus ir bylos medžiagą, konstatuota, jog skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pagrindų nėra.Apeliantas nurodo motyvus, jog jis padarė atitinkamas išvadas būdamas suimtas, iki suėmimo vykdė individualią veiklą, padėdavo savo sugyventinei rūpintis vaikais, juos nuvesdavo į ugdymo įstaigas, buvo pagrindinių pajamų šeimai, namams, vaikams aprūpintoju, reiškia norą toliau gydytis nuo žalingų įpročių, dalyvauti smurtą keičiančiose programose bei atlyginti priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam. Skunde akcentuoja, kad yra suimtas nemažą laiko dalį, padarė teigiamas išvadas, tačiau apelianto, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtinais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Įvertinus bylos medžiagą ir aplinkybes reikšmingas BK 62 straipsnio prasme, pagrindų skirti švelnesnę bausmę J. M. šiuo aspektu teismas nemato. Nuteistasis neatitinka įstatyme numatytų sąlygų, kurios suponuotų išvadą dėl nurodytos normos. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Šiame kontekste, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinos situacijos, aplinkybių, kurių pagrindu būtų suabejota paskirtos bausmės rūšies ir dydžio proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimu. Analizuojama situacija daugiau tipinė, įprasta, nurodytos aplinkybės nėra išskirtinio pobūdžio, todėl minėto straipsnio nuostatos negali būti taikomos.Apeliantas skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas išnagrinėtos baudžiamosios bylos aplinkybes vertino ir padarė išvadą, jog šių nuostatų taikymui pagrindų nėra. Bausmės vykdymo atidėjimo instituto, reglamentuoto BK 75 straipsnyje, prasme pažymėtina, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, nes spendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo ir konkretaus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo, visada turi būti prieita prie motyvuotos išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgus į reikšmingas šio instituto taikymo aplinkybes, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, kuriuo pirmosios instancijos teismas skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, taip pat vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikant bausmės vykdymo atidėjimą, apelianto nubaudimas gali paneigti baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, formuoti nebaudžiamumo nuotaiką, nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Iš aplinkybių, kurios formuoja nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo veiksmų neteisėtumą ir teigiamų išvadų nedarymą, sistemingą tiek administracinių teisės pažeidimų, tiek ir nusikalstamų veikų darymą, teisėjų kolegija mano, jog apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje nurodyti teiginiai šiuo aspektu yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei siekis išvengti kilusių kriminalinių pasekmių, užtraukiančių apelianto laisvės suvaržymą, kuris turi būti atliktas realiai. Taigi, šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas aukščiau nurodytais pagrindais, o paskirta bausmė nekeistina.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra per griežta, o atsižvelgus į tai, kad nuteistasis ne pirmą kartą padaro tokio pobūdžio smurtinius nusikaltimus, ankstesnės bausmės rūšys bei paskirti įpareigojimai įtakos jo elgesio modeliui neturėjo, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytas terminuotas laisvės atėmimas, kuris užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Apibendrinus tai kas ištirta ir analizuota baudžiamosios bylos kontekste dėl bausmės skyrimo klausimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.