Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji G. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. sausio 9 d. apie 12.00 val., stovėjo viešojo transporto stotelėje, pavadinimu „Birutės g.“, esančioje Vaidoto g., Kaune, laukė autobuso. Lauke buvo šviesu, sniego nebuvo, lauke nelijo ir nesnigo, kelio danga nebuvo šlapia. Stovėjo stotelės viduje. Šalia sustojimo stovėjo autobusas, maršrutiniu Nr. 3. Staiga pamatė nuo Kauno pusės kryptimi link Vaišvydavos atvažiuojantį gaisrinės automobilį, automobilis važiavo greitai. Pamatė, kad staiga gaisrininkų automobilis pasuko dešinėn, t. y. link jos. Nesuprato, kodėl jis pasuko, galbūt jis kažką pamatė. Gaisrinės automobilis važiavo tiesiai į sustojimą, sulaužė stotelės konstrukciją. Pajuto, kaip gaisrinės automobilio ratas važiuoja per jos dešinę koją, juto didelį skausmą. Kai pamatė gaisrinę, neturėjo laiko, kur pasisukti ar pasitraukti iš stotelės, viskas įvyko labai greitai. Prie jos priėjo žmonės, kas ten tiksliai buvo, nepamena, kadangi buvo šoko būsenoje. Su niekuo nekalbėjo, tik sakė, jog jai skauda. Į įvykio vietą atvyko medikai, kurie ją mobilizavo ir išvežė į Kauno klinikas. Kauno klinikose atsibudo tik kitą dieną, po operacijos. Operacijos metu jai nupjovė dešinę koją, t. y. koją žemiau kelio sąnario. Taip pat, neteko daug kraujo, dukra ir žentas turėjo jai duoti kraujo. Reanimacijoje pragulėjo tris ar keturias dienas. Po reanimacijos ją perkėlė į plastinės chirurgijos skyrių, kuriame gulėjo apie tris savaites, o po to ją perkėlė į ortopedijos-traumatologijos centrą, kur gydėsi iki kovo mėnesio 9 dienos. Dėl patirtų sužalojimų turi pirkti vaistus nuo skausmo, tvarsčius. Jos vaikai turėjo atlikti remontą vonioje, kad galėtų ja naudotis ir kuri būtų pritaikyta neįgaliam žmogui, remontas kainavo apie 12 tūkstančių eurų, turėjo įrengti slenksčius, jog galėtų po namus važinėti su vežimėliu, kurį pirko, taip pat nupirko vaikštynę. Vėliau jos laukia dar viena reabilitacija, taip pat jai gamins kojos protezą, už kurį reikės susimokėti. Kovo 15 dieną vyks pas šeimos gydytoją, kur aiškinsis tolimesnę gydymo eigą, paslaugų suteikimą (slaugą), taip pat reikia išsiaiškinti dėl neįgalumo laipsnio. Jaučiasi prastai, nervinasi, nenori valgyti, jai nukrito 15 kilogramų. Dėl šio įvykio patyrė fizinę, turtinę ir moralinę žalą. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąją. Kol gydėsi ligoninėje, ją kelis kartus aplankė gaisrinės vairuotojas, ji jo nekaltina, supranta, kad tai įvyko netyčia. Ji jam atleistų. Jai išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje buvo draustas įvykį sukėlęs automobilis, taip pat, jai išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį (1 t., b. l. 182–183).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 9 d. apie 12.19 val. važiavo gaisriniame gelbėjimo automobilyje „Man“, valstybinių numerių neatsimena, važiavo kaip keleivis, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, šalia vairuotojo. Automobilį vairavo J. M.. Automobilyje taip pat važiavo ugniagesys-gelbėtojas E. K.. Jis buvo to automobilio skyrininkas. Su kolegomis vyko į įvykį, į gaisrą, lyg į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl važiuojant į įvykį buvo įjungti švyturėliai ir garso signalas. Kokiu greičiu važiavo, jis nežino. Lauke buvo šviesu, matomumas geras, pakelėse buvo sniego, lauke nelijo ir nesnigo, kelio danga buvo slidi. Važiavo Vaidoto gatve, kryptimi link Vaišvydavos pl., Kaune. Važiuojant kryptimi link Birutės g. viešojo transporto sustojimo, važiavo nuokalne, kelias buvo slidus, matė, kad sustojime stovi autobusas. Važiuojant jis žiūrėjo į navigaciją, kur reikia važiuoti į įvykį. Pajautė, kad vairuotojas J. M. pradėjo stabdyti automobilį, automobilis pradėjo čiuožti tiesiai į autobusą ir tada vairuotojas pasuko vairą dešiniau, kad išvengtų susidūrimo su autobusu. Matė, kaip jų automobilis kliudė sustojimo stotelę, tuomet pro ją slydo į griovį, tik tada automobilis sustojo. Nedelsiant pranešė BPC, kad įvyko eismo įvykis. Išlipo iš automobilio, apžiūrinėjant sustojimą, jame pamatė moterį, ji gulėjo ant žemės. Matė jos kojos atvirą lūžį, tuomet dar kartą per raciją pranešė, kad reikia greitosios ir policijos pareigūnų. Suteikė moteriai stabilią padėtį, padėjo kuprinę po galva, kalbino ją, moteris sakė, kad jai skauda, daugiau nieko nekalbėjo. Prieš įvykstant eismo įvykiui, moters sustojime nematė, ją pamatė tik po eismo įvykio. Atvykus medikams, jie suteikė moteriai pagalbą ir išvežė ją į gydymo įstaigą. Jų automobilyje niekas nebuvo sužalotas. Autobusas toliau stovėjo sustojime, išvažiavo tik po kurio laiko. Kalbėjo su autobuso vairuotoju, jis jam nurodė savo telefono numerį, jį pateikė paaiškinime, kuri parašė po eismo įvykio. Po eismo įvykio, gal po 20 minučių, pravažiavo kelininkai, kurie nubarstė kelią, kad jis nebūtų slidus. Įvyko vietoje kalbėjo su J., tačiau jis buvo visiškame šoke, tokio jo nebuvo matęs, būdamas šoko būsenoje, jis nieko nekalbėjo. Po eismo įvykio kalbėjo su J., jis sakė, kad pamatęs autobusą, siekdamas jo išvengti, iš pradžių metėsi kairėn, o tuomet dešinėn. J. šį įvykį išgyvena, jis pas juos dirba apie pusmetį, su juo į įvykį važiavo ne pirmą kartą, jis važiuoja tvarkingai, nors ir skuba į įvykius, tačiau su juo jaučiasi saugiai, taip nutiko pirmą kartą. Prieš darbo dieną išoriškai apžiūri automobilius, tačiau už jų techninę būklę atsakingas kitas darbuotojas, jo kontaktinių duomenų nežino. Būtent šis automobilis, su kuriuo vyko, 2023 metų gruodžio mėnesį praėjo techninę apžiūrą, tad mano, kad jis turėjo būti tvarkingas (1 t., b. l. 193–194).

Liudytojas M. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 9 d. apie 12.19 val., vairavo autobusą „Man“, valstybinio numerio neatsimena, maršrutiniu numeriu 54. Važiavo maršrutu Onkologijos ligoninė–Sargėnai. Važiuojant Vaidoto gatve, važiavo nuokalne. Šioje vietoje eismas sudarytas viena eismo juosta viena kryptimi ir antra eismo juosta priešinga kryptimi, taip pat, ties sustojimu „Birutės g.“ yra stotelės išplatėjimas autobusams. Lauke buvo šviesu, matomumas geras, nesnigo ir nelijo, kelio danga buvo įšalusi, drėgna. Artėjant link „Birutės g.“ sustojimo, pradėjo sukti į stotelės išplatėjimą, tačiau jo autobuso galinė dalis dar buvo pirmoje eismo juostoje. Tuo metu žiūrėdamas per veidrodėlį pamatė paskui jį atvažiuojantį gaisrinės automobilį, kuris buvo įjungęs švyturėlius. Važiavo toliau į sustojimo aikštelę, matė sustojime stovinčią moterį. Moteris stovėjo stotelėje, arčiau Panemunės pusės. Jis sustabdė autobusą, atidarė autobuso duris, pasuko galvą ir pamatė, kad nebemato gaisrinės automobilio. Tuomet po maždaug 2 sekundžių išgirdo kaip sprogimo garsą, pamatė, kad gaisrinės automobilis kliudė stotelę, nuvažiavo toliau ir sustojo upelyje. Nedelsiant išlipo iš autobuso, girdėjo, kad kažkur rėkia žmogus. Pamatė sustojime gulinčią moterį, ji buvo tarp šukių ir metalo konstrukcijų, ji nebuvo niekur nustumta, ji buvo toje pačioje vietoje, kur ją matė stovint, moteris buvo sąmoninga, matė atvirą lūžį moters kojoje. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kas nutiko. Iš gaisrinės išbėgo gaisrininkai, jie ėjo prie moters, ją kalbino, pranešė per raciją apie įvykį. Pagal gaisrinės automobilio provėžas pastebėjo, kad gaisrinės automobilis pro jo autobusą pravažiavo apie 1 metro atstumu. Jo vairuojamas autobusas nebuvo apgadintas, keleiviai, buvę autobuse, nebuvo sužaloti. Įvykio metu autobuso gale sėdėjo apie 5 žmonės, taip pat autobuse buvo daug vaikų, mokinių, mano, kad gerai, jog gaisrinės automobilis išvengė susidūrimo su autobusu. Jis pats turėjo pranešti apie įvykį dispečerinei, kur jam buvo nurodyta, jog jei jo autobusas nėra pagadintas, autobuse nėra sužeistų, jis turi tęsti darbą ir važiuoti toliau. Todėl savo kontaktinius duomenis davė vienam iš gaisrininkų, o pats tęsė darbą ir kas vyko toliau nežino. Autobuso salono vaizdas fiksuojamas vaizdo stebėjimo kameromis, autobuso priekyje taip pat yra vaizdo kamera, tačiau nežino, ar stebimas autobuso galas išorėje (1 t., b. l. 196–197).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 9 d. buvo darbe, dirba (duomenys neskelbtini). Su juo skyriuje, vienoje autocisternoje, dirbo vairuotojas J. M. ir skyrininkas A. B.. Apie 12.00 val. gavo iškvietimą vykti į gaisrą, kuris buvo važiuojant link (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Visi susėdo į autocisterną „Man“, valstybinių numerių neatsimena, jis sėdėjo galinėje sėdynėje, J. vairavo, o A. sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Įvykiai nėra suskirstyti kategorijomis, į visus įvykius vyksta su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu. Taip buvo ir tą kartą, važiavo su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu. Kokiu greičiu važiavo, nežino, jam sėdint galinėje sėdynėje nesimato, taip pat galvoje buvo ne važiavimas, o gaisras. Lauke buvo šviesu, matomumas geras, lauke nelijo ir nesnigo, pakelėse ir ant kelio buvo sniego, kelio danga buvo slidi, paledėjusi bei pašalusi. Važiuojant Vaidoto gatve, Kaune, kryptimi link (duomenys neskelbtini), artėjo prie viešojo transporto sustojimo, kuris buvo pavadinimu „Birutės g.“. Ties sustojimu yra kelio vingis bei nestati nuokalnė. Važiuodamas nežiūrėjo pro langą, ruošėsi įvykiui. Pajuto, kad autocisterna slysta, ji visa pašoko. Pažvelgė pro priekinį langą ir pamatė sustojimą ir kad važiuoja į griovį, viskas vyko labai greitai, sunku prisiminti. Autocisterna nusileido ir sustojo prie šlaito su upeliu. Autocisternoje nei vienas nebuvo susižeidę. Nedelsiant išlipo, A. B. radijo ryšiu pranešė, kad pateko į eismo įvykį. Išlipus nuėjo prie sustojimo, pažiūrėti, kas ten nutiko, ar nėra žmonių. Pamatė sustojime ant žemės gulinčią moterį, ji buvo sąmoninga, matė, kad jos koja buvo stipriai sužalota, kraujavo, nepamena, kuri tai buvo koja. Moteris nekalbėjo, ji dejavo, jog jai skauda. Prie sustojimo, stovėjo autobusas, iš kurio išlipo žmonės, vėliau autobusas išvažiavo. Su kitais žmonėmis nekalbėjo. J. buvo šoko būsenoje, išsigandęs. Nuėjo į autocisterną paimti turniketo, kad sustabdyti moteriai kraujavimą, bet tuo metu į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba. Prieš įvykstant eismo įvykiui, moters nematė, ją pamatė tik po eismo įvykio. Atvykus medikams, jie suteikė moteriai pagalbą ir išvežė ją į gydymo įstaigą. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, su kolegomis parašė paaiškinimus apie įvykį. Pareigūnai patikrino J. blaivumą. Po eismo įvykio, praėjus gal 15 minučių, pro būtent jų važiuotą kelią, ta kryptimi, pravažiavo kelininkai, kurie barstė kelią. Po įvykio kalbėjo su J., ramino jį, jis buvo labai išsigandęs, o jiems tą dieną reikėjo tęsti darbą. Vėliau su J. kalbėjosi, jis sakė, kad važiuojant priekyje matė autobusą, kadangi autocisterna slydo, jis bandė išvengti autobuso, nežino, ar priešpriešiais važiavo automobiliai, tačiau jis pasirinko neatsitrenkti į autobusą, o pasukti dešinėn, link sustojimo. Ar jis matė sustojime buvusią moterį, jis nežino. J. dar ir šiomis dienomis sunkiai išgyvena šį įvykį, jis pas juos dirba nepilnai metus. Su J. į įvykį važiavo ne pirmą kartą, jis vairuoja atsakingai, kai jis vairuoja, jaučiasi saugiai, be šio įvykio daugiau nebuvo nutikę jokių incidentų. Autocisterna buvo pilna vandens, t. y. 3 000 litrų, ji buvo sunki, mano, kad jei būtų atsitrenkę į autobusą, būtų buvę dar blogiau, nei nutiko. Pradedant darbo dieną, autocisternas turi išoriškai apsižiūrėti, kiekvienas turi savo pareigas, jis pats atsakingas už įrangą. Autocisternos technine būkle rūpinasi kiti darbuotojai, vyriausiasis vairuotojas, jo kontaktinių duomenų nežino (1 t., b. l. 199–200).

Iš 2024 m. sausio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. sausio 9 d. 12.22 val. Kauno apskr. VPK registruotas telefoninis pranešimas apie tai, kad adresu Vaidoto g. 1, Kaune, ugniagesiai vyko į gaisrą, pateko į eismo įvykį, sužalotas žmogus. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad apie 12.15 val. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kauno 1-osios komandos 2-ojo skyriaus vyr. ugniagesys-gelbėtojas J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., reaguodamas į pranešimą apie gaisrą ir vairuodamas gaisrinės autocisterną „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu važiavo Vaidoto gatve, Kaune (nuo Kariūnų g. link Raudonojo Kryžiaus g.), kuomet ties autobusų stotele „Birutės g.“, ties adresu Vaidoto 1P, Kaunas, nuvažiavo nuo kelio, kliudė autobusų stotelės konstrukciją ir šalia jos stovėjusią G. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Atvykę GMP „1507“ išvežė G. V. apžiūrai į LSMUL KK SPS, adresu Eivenių g. 2, Kaunas, kur jai, pirminiais duomenimis, diagnozuoti dešinės kojos abiejų blauzdikaulių atviri lūžiai, tačiau vis dar atliekami tyrimai (1 t., b. l. 1–10).

2024 m. sausio 9 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – ties Vaidoto g. 1P, Kaune. Oro sąlygos – neigiama temperatūra, apsiniaukę. Kelio dangos būklė, tipas – asfaltas, kelio dangos būklė: šlapia, slidus kelias. Kelių eismo įvykio rūšis – transporto priemonės atsitrenkimas į autobusų sustojimo stotelę ir užvažiavimas ant pėsčiojo. Duomenims rinkti naudotas bepilotis orlaivis „DRON DJI MAVIC 2 PRO“, Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio detalūs matmenys užfiksuoti plane – ortofotomozaikoje. Fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 23–48).

2024 m. sausio 9 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas krovininis automobilis „MAN“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklausantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM. Krovininis automobilis įvykio metu buvo draustas draudimo bendrovėje „BTA Baltic insurance company filialas Lietuvoje“, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti krovininio automobilio sugadinimai, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 49–64).

2024 m. sausio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog Taikos pr. 116C, Kaune, apžiūrėtas krovininis automobilis „MAN TGM“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilis papildomai apžiūrėtas, išmatuotas visų padangų ratų protektoriaus gylis (1 t., b. l. 65–86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. V. nustatyti šie sužalojimai: stuburo juosmeninės dalies I, II, III slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžiai, dešinės pusės X, XI šonkaulių, kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžiai; kairės pėdos plėštinė, traiškytina žaizda nugarinėje dalyje, kairės pėdos pirštų proksimalinių pirštakaulių lūžiai: II piršto bazės, III piršto kūno; IV piršto proksimalinio pirštakaulio; dešinės blauzdos dalinė trauminė amputacija apatiniame trečdalyje, pasireiškusi dešinės blauzdos plėštinėmis žaizdomis ir minkštųjų audinių sutraiškymų, atvirais skeveldriniai dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų lūžiais, dešinės vidinės kulkšnies skeveldriniais lūžiais dėl ko atlikta dešinės kojos amputacija žemiau kelio sąnario. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus krūtinės, juosmens, dešinės blauzdos ir kairės pėdos sritis, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu 2024-01-09. Pirminio smūgio vietai nustatyti vien medicininių dokumentų duomenų nepakanka. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl dešinės blauzdos sužalojimų visumos amputuota dešinė koja blauzdos lygyje, dėl ko G. V. prarado didelę dalį, daugiau nei 30 procentų, bendro darbingumo (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktas) (1 t., b. l. 156–159).

Iš 2024 m. liepos 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. M. tarnybinio pranešimo dėl vaizdo įrašų matyti, kad 2024 m. sausio 9 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „Kauno autobusai“ pateikė vaizdo įrašą iš autobuso, garažiniu Nr. 969, protokole nurodyta, jog vaizdo įrašas, 1 vnt., pridedamas prie medžiagos. Matoma, kad protokolo prieduose yra pridėtas failas, pavadinimu „2969_2_20240109-121840-121910.mxg“. Atidarius pasirinktą failą, matoma, jog yra fiksuojamas tik autobuso salono vaizdas, taip pat vaizdo įrašo trukmė – 8 s (1 t., b. l. 104–105).

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, gavęs iškvietimą, važiavo gaisrinės automobiliu „MAN“, leisdamasis nuokalne Vaidoto g., automobilio nesuvaldė dėl slidžios kelio dangos. Kadangi priekyje stovėjo autobusas, jis nutarė savo vairuojamą automobilį pasukti dešinėn, siekdamas išvengti susidūrimo. Pasukęs, jis partrenkė autobusų stotelėje stovėjusią nukentėjusiąją, kuriai, kaip matė po įvykio, buvo atviras kojos kaulų lūžis. Kaltinamasis nurodė, kad pasielgė nerūpestingai, pažeidė (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus, kadangi nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, esant slidžiai kelio dangai.

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų – jo kolegų E. K. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad J. M. vairavo kaltinime nurodytą transporto priemonę, jiems vykstant į iškvietimą, važiuodamas nuokalne, neįvertino kelio dangos, kuri buvo slidi, siekdamas išvengti susidūrimo su autobusu, pasuko į dešinę pusę, kur partrenkė stotelėje buvusią moterį. Abu liudytojai patvirtino, kad iš karto po įvykio išlipus iš gaisrinės automobilio, jie pamatė ant žemės gulinčią moterį, kuri skundėsi skausmu, nurodė matę jos sužalojimus. Iš esmės analogiškai parodė ir liudytojas – autobuso, tuo metu stovėjusio minėtoje stotelėje, vairuotojas M. Č., kuris patvirtino, kad minėtą dieną buvo sustojime, visiškai sustabdęs autobusą, laukdamas, kol įlips keleiviai. Tuo metu autobuse buvo keleivių, todėl, jo nuomone, kaltinamasis, priėmęs sprendimą neatsitrenkti į autobusą, pasielgė teisingai, taip išvengdamas dar didesnių padarinių. Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymai patvirtina ir tai, jog po eismo įvykio jis matė gaisrinės automobilio paliktas provėžas kelyje, kurios buvo maždaug metro atstumu nuo autobuso, kas taip pat patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, jog jis, nesuvaldęs gaisrinės automobilio, siekė išvengti susidūrimo su autobusu.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, be kita ko, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio metu kelio danga buvo šlapia, kelias slidus. Iš gaisrinės automobilio, kurį vairavo kaltinamasis, apžiūros protokolo spręstina, kad jokie techniniai šios transporto priemonės gedimai, galėję sąlygoti šio eismo įvykio kilimą, nenustatyti.