Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2740-1165/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-04
Bylos Nr.
1-2740-1165/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01228-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Kaltinamasis
J. M.
Nukentėjusysis
G. V.
Advokatai
Rūta Mikšė, Arnas Bareika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2740-1165/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01228-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,sekretoriaujant Erikai Saukevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,kaltinamajam J. M., jo gynėjai advokatei Rūtai Mikšei,nukentėjusiajai G. V. ir jos atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,galimai laiduotojai J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. M. 2024 m. sausio 9 d. apie 12.22 val. Kaune, Vaidoto g., kryptimi nuo Kariūnų pl. link Raudonojo kryžiaus g., ties Vaidoto g. pastatu Nr. 1P, vairuodamas krovininį automobilį „MAN TGM“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas keliu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę pusę ir partrenkė G. V., kuri stovėjo viešojo transporto stotelėje, taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta G. V. sveikata.

Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis J. M., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. sausio 9 d. gavo iškvietimą, kad yra uždūmintos patalpos, važiavo į iškvietimą, automobilį „MAN TGM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis. Su juo kartu važiavo A. B., skyrininkas, kuris sėdėjo automobilio priekyje, ir E. K., ugniagesys-gelbėtojas, kuris sėdėjo gale. Kelias neatrodė slidus, tačiau toje vietoje, nuokalnėje, pradėjo slysti automobilis, priekyje stovėjo autobusas. Vengdamas susidurti su autobusu, nusprendė pasukti tarp stotelės ir stulpo, nes ten buvo tuščias laukas. Pasukęs pastebėjo, kad ten yra moteris, ji stovėjo stotelėje, ją kliudė ir nučiuožė į griovį. Įvykis įvyko apie 12.22 val. Vaidoto g., kryptimi nuo Kariūnų pl. iki Raudonojo Kryžiaus g., ties pastatu, esančiu Vaidoto g. 1P. Tada su kolegomis nubėgo pas moterį, matė jos kojoje atvirą lūžį, paprašė moters nejudėti, paklausė, kaip ji jaučiasi, ar jai nėra sunku kvėpuoti. A. B. iškvietė greitąją, greitoji atvažiavo ir moterį išsivežė į ligoninę. Sutinka, kad įvykį lėmė tai, kad jis neįvertino slidžios kelio dangos. Pasielgė neatsakingai, pripažįsta, kad pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, sutinka, kad jo veiksmais nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, buvo pas ją nuvažiavęs, ji buvo reanimacijoje. Po to lankė ją ligoninėje, susiskambino su jos vaikais, siūlė pagalbą. Nukentėjusioji sakė, kad kol kas pagalba jai nebuvo reikalinga. Daug kartų atsiprašė nukentėjusiosios po įvykio, ji jam atleido, sakė nesijaudinti, nes ji apsipras ir su tuo susigyvens. Teisę vairuoti B kategorijos automobilis turi seniai, C kategoriją – 9 metus, CE kategoriją – 5 metus. Jam teisė vairuoti nebuvo niekada atimta, seniau buvo baustas administracine tvarka, baudas yra sumokėjęs. Darbinėje veikloje teisė vairuoti jam yra būtina, jos netekęs, netektų ir darbo. Anksčiau dirbo sunkvežimio vairuotoju, nėra buvę jokių eismo įvykių, kurių kaltininkas būtų jis. Jo turimi darbo įgūdžiai jam kito darbo dirbti neleistų. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Motiną, kaip galimą laiduotoją, pasirinko dėl to, kad jų santykiai yra artimi, su ja bendrauja kasdien tiek susitinkant, tiek telefonu. Ji teikia jam palaikymą, su ja kalbėjosi ir apie šį įvykį, ji labai išgyvena. Apie įvykį motinai pasakė iš karto telefonu, ji vakare atvažiavo, kalbėjosi plačiau. Motina turi teisę vairuoti, ji sakė jam, kad reikėjo vairuoti atsakingiau, kad daugiau taip nenutiktų. Ji jam yra autoritetas ir daro teigiamą įtaką, atsižvelgia į jos patarimus ir jos klausosi.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji G. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. sausio 9 d. apie 12.00 val., stovėjo viešojo transporto stotelėje, pavadinimu „Birutės g.“, esančioje Vaidoto g., Kaune, laukė autobuso. Lauke buvo šviesu, sniego nebuvo, lauke nelijo ir nesnigo, kelio danga nebuvo šlapia. Stovėjo stotelės viduje. Šalia sustojimo stovėjo autobusas, maršrutiniu Nr. 3. Staiga pamatė nuo Kauno pusės kryptimi link Vaišvydavos atvažiuojantį gaisrinės automobilį, automobilis važiavo greitai. Pamatė, kad staiga gaisrininkų automobilis pasuko dešinėn, t. y. link jos. Nesuprato, kodėl jis pasuko, galbūt jis kažką pamatė. Gaisrinės automobilis važiavo tiesiai į sustojimą, sulaužė stotelės konstrukciją. Pajuto, kaip gaisrinės automobilio ratas važiuoja per jos dešinę koją, juto didelį skausmą. Kai pamatė gaisrinę, neturėjo laiko, kur pasisukti ar pasitraukti iš stotelės, viskas įvyko labai greitai. Prie jos priėjo žmonės, kas ten tiksliai buvo, nepamena, kadangi buvo šoko būsenoje. Su niekuo nekalbėjo, tik sakė, jog jai skauda. Į įvykio vietą atvyko medikai, kurie ją mobilizavo ir išvežė į Kauno klinikas. Kauno klinikose atsibudo tik kitą dieną, po operacijos. Operacijos metu jai nupjovė dešinę koją, t. y. koją žemiau kelio sąnario. Taip pat, neteko daug kraujo, dukra ir žentas turėjo jai duoti kraujo. Reanimacijoje pragulėjo tris ar keturias dienas. Po reanimacijos ją perkėlė į plastinės chirurgijos skyrių, kuriame gulėjo apie tris savaites, o po to ją perkėlė į ortopedijos-traumatologijos centrą, kur gydėsi iki kovo mėnesio 9 dienos. Dėl patirtų sužalojimų turi pirkti vaistus nuo skausmo, tvarsčius. Jos vaikai turėjo atlikti remontą vonioje, kad galėtų ja naudotis ir kuri būtų pritaikyta neįgaliam žmogui, remontas kainavo apie 12 tūkstančių eurų, turėjo įrengti slenksčius, jog galėtų po namus važinėti su vežimėliu, kurį pirko, taip pat nupirko vaikštynę. Vėliau jos laukia dar viena reabilitacija, taip pat jai gamins kojos protezą, už kurį reikės susimokėti. Kovo 15 dieną vyks pas šeimos gydytoją, kur aiškinsis tolimesnę gydymo eigą, paslaugų suteikimą (slaugą), taip pat reikia išsiaiškinti dėl neįgalumo laipsnio. Jaučiasi prastai, nervinasi, nenori valgyti, jai nukrito 15 kilogramų. Dėl šio įvykio patyrė fizinę, turtinę ir moralinę žalą. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąją. Kol gydėsi ligoninėje, ją kelis kartus aplankė gaisrinės vairuotojas, ji jo nekaltina, supranta, kad tai įvyko netyčia. Ji jam atleistų. Jai išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje buvo draustas įvykį sukėlęs automobilis, taip pat, jai išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį (1 t., b. l. 182–183).

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 9 d. apie 12.19 val. važiavo gaisriniame gelbėjimo automobilyje „Man“, valstybinių numerių neatsimena, važiavo kaip keleivis, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, šalia vairuotojo. Automobilį vairavo J. M.. Automobilyje taip pat važiavo ugniagesys-gelbėtojas E. K.. Jis buvo to automobilio skyrininkas. Su kolegomis vyko į įvykį, į gaisrą, lyg į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl važiuojant į įvykį buvo įjungti švyturėliai ir garso signalas. Kokiu greičiu važiavo, jis nežino. Lauke buvo šviesu, matomumas geras, pakelėse buvo sniego, lauke nelijo ir nesnigo, kelio danga buvo slidi. Važiavo Vaidoto gatve, kryptimi link Vaišvydavos pl., Kaune. Važiuojant kryptimi link Birutės g. viešojo transporto sustojimo, važiavo nuokalne, kelias buvo slidus, matė, kad sustojime stovi autobusas. Važiuojant jis žiūrėjo į navigaciją, kur reikia važiuoti į įvykį. Pajautė, kad vairuotojas J. M. pradėjo stabdyti automobilį, automobilis pradėjo čiuožti tiesiai į autobusą ir tada vairuotojas pasuko vairą dešiniau, kad išvengtų susidūrimo su autobusu. Matė, kaip jų automobilis kliudė sustojimo stotelę, tuomet pro ją slydo į griovį, tik tada automobilis sustojo. Nedelsiant pranešė BPC, kad įvyko eismo įvykis. Išlipo iš automobilio, apžiūrinėjant sustojimą, jame pamatė moterį, ji gulėjo ant žemės. Matė jos kojos atvirą lūžį, tuomet dar kartą per raciją pranešė, kad reikia greitosios ir policijos pareigūnų. Suteikė moteriai stabilią padėtį, padėjo kuprinę po galva, kalbino ją, moteris sakė, kad jai skauda, daugiau nieko nekalbėjo. Prieš įvykstant eismo įvykiui, moters sustojime nematė, ją pamatė tik po eismo įvykio. Atvykus medikams, jie suteikė moteriai pagalbą ir išvežė ją į gydymo įstaigą. Jų automobilyje niekas nebuvo sužalotas. Autobusas toliau stovėjo sustojime, išvažiavo tik po kurio laiko. Kalbėjo su autobuso vairuotoju, jis jam nurodė savo telefono numerį, jį pateikė paaiškinime, kuri parašė po eismo įvykio. Po eismo įvykio, gal po 20 minučių, pravažiavo kelininkai, kurie nubarstė kelią, kad jis nebūtų slidus. Įvyko vietoje kalbėjo su J., tačiau jis buvo visiškame šoke, tokio jo nebuvo matęs, būdamas šoko būsenoje, jis nieko nekalbėjo. Po eismo įvykio kalbėjo su J., jis sakė, kad pamatęs autobusą, siekdamas jo išvengti, iš pradžių metėsi kairėn, o tuomet dešinėn. J. šį įvykį išgyvena, jis pas juos dirba apie pusmetį, su juo į įvykį važiavo ne pirmą kartą, jis važiuoja tvarkingai, nors ir skuba į įvykius, tačiau su juo jaučiasi saugiai, taip nutiko pirmą kartą. Prieš darbo dieną išoriškai apžiūri automobilius, tačiau už jų techninę būklę atsakingas kitas darbuotojas, jo kontaktinių duomenų nežino. Būtent šis automobilis, su kuriuo vyko, 2023 metų gruodžio mėnesį praėjo techninę apžiūrą, tad mano, kad jis turėjo būti tvarkingas (1 t., b. l. 193–194).

Liudytojas M. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 9 d. apie 12.19 val., vairavo autobusą „Man“, valstybinio numerio neatsimena, maršrutiniu numeriu 54. Važiavo maršrutu Onkologijos ligoninė–Sargėnai. Važiuojant Vaidoto gatve, važiavo nuokalne. Šioje vietoje eismas sudarytas viena eismo juosta viena kryptimi ir antra eismo juosta priešinga kryptimi, taip pat, ties sustojimu „Birutės g.“ yra stotelės išplatėjimas autobusams. Lauke buvo šviesu, matomumas geras, nesnigo ir nelijo, kelio danga buvo įšalusi, drėgna. Artėjant link „Birutės g.“ sustojimo, pradėjo sukti į stotelės išplatėjimą, tačiau jo autobuso galinė dalis dar buvo pirmoje eismo juostoje. Tuo metu žiūrėdamas per veidrodėlį pamatė paskui jį atvažiuojantį gaisrinės automobilį, kuris buvo įjungęs švyturėlius. Važiavo toliau į sustojimo aikštelę, matė sustojime stovinčią moterį. Moteris stovėjo stotelėje, arčiau Panemunės pusės. Jis sustabdė autobusą, atidarė autobuso duris, pasuko galvą ir pamatė, kad nebemato gaisrinės automobilio. Tuomet po maždaug 2 sekundžių išgirdo kaip sprogimo garsą, pamatė, kad gaisrinės automobilis kliudė stotelę, nuvažiavo toliau ir sustojo upelyje. Nedelsiant išlipo iš autobuso, girdėjo, kad kažkur rėkia žmogus. Pamatė sustojime gulinčią moterį, ji buvo tarp šukių ir metalo konstrukcijų, ji nebuvo niekur nustumta, ji buvo toje pačioje vietoje, kur ją matė stovint, moteris buvo sąmoninga, matė atvirą lūžį moters kojoje. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kas nutiko. Iš gaisrinės išbėgo gaisrininkai, jie ėjo prie moters, ją kalbino, pranešė per raciją apie įvykį. Pagal gaisrinės automobilio provėžas pastebėjo, kad gaisrinės automobilis pro jo autobusą pravažiavo apie 1 metro atstumu. Jo vairuojamas autobusas nebuvo apgadintas, keleiviai, buvę autobuse, nebuvo sužaloti. Įvykio metu autobuso gale sėdėjo apie 5 žmonės, taip pat autobuse buvo daug vaikų, mokinių, mano, kad gerai, jog gaisrinės automobilis išvengė susidūrimo su autobusu. Jis pats turėjo pranešti apie įvykį dispečerinei, kur jam buvo nurodyta, jog jei jo autobusas nėra pagadintas, autobuse nėra sužeistų, jis turi tęsti darbą ir važiuoti toliau. Todėl savo kontaktinius duomenis davė vienam iš gaisrininkų, o pats tęsė darbą ir kas vyko toliau nežino. Autobuso salono vaizdas fiksuojamas vaizdo stebėjimo kameromis, autobuso priekyje taip pat yra vaizdo kamera, tačiau nežino, ar stebimas autobuso galas išorėje (1 t., b. l. 196–197).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 9 d. buvo darbe, dirba (duomenys neskelbtini). Su juo skyriuje, vienoje autocisternoje, dirbo vairuotojas J. M. ir skyrininkas A. B.. Apie 12.00 val. gavo iškvietimą vykti į gaisrą, kuris buvo važiuojant link (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Visi susėdo į autocisterną „Man“, valstybinių numerių neatsimena, jis sėdėjo galinėje sėdynėje, J. vairavo, o A. sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Įvykiai nėra suskirstyti kategorijomis, į visus įvykius vyksta su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu. Taip buvo ir tą kartą, važiavo su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu. Kokiu greičiu važiavo, nežino, jam sėdint galinėje sėdynėje nesimato, taip pat galvoje buvo ne važiavimas, o gaisras. Lauke buvo šviesu, matomumas geras, lauke nelijo ir nesnigo, pakelėse ir ant kelio buvo sniego, kelio danga buvo slidi, paledėjusi bei pašalusi. Važiuojant Vaidoto gatve, Kaune, kryptimi link (duomenys neskelbtini), artėjo prie viešojo transporto sustojimo, kuris buvo pavadinimu „Birutės g.“. Ties sustojimu yra kelio vingis bei nestati nuokalnė. Važiuodamas nežiūrėjo pro langą, ruošėsi įvykiui. Pajuto, kad autocisterna slysta, ji visa pašoko. Pažvelgė pro priekinį langą ir pamatė sustojimą ir kad važiuoja į griovį, viskas vyko labai greitai, sunku prisiminti. Autocisterna nusileido ir sustojo prie šlaito su upeliu. Autocisternoje nei vienas nebuvo susižeidę. Nedelsiant išlipo, A. B. radijo ryšiu pranešė, kad pateko į eismo įvykį. Išlipus nuėjo prie sustojimo, pažiūrėti, kas ten nutiko, ar nėra žmonių. Pamatė sustojime ant žemės gulinčią moterį, ji buvo sąmoninga, matė, kad jos koja buvo stipriai sužalota, kraujavo, nepamena, kuri tai buvo koja. Moteris nekalbėjo, ji dejavo, jog jai skauda. Prie sustojimo, stovėjo autobusas, iš kurio išlipo žmonės, vėliau autobusas išvažiavo. Su kitais žmonėmis nekalbėjo. J. buvo šoko būsenoje, išsigandęs. Nuėjo į autocisterną paimti turniketo, kad sustabdyti moteriai kraujavimą, bet tuo metu į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba. Prieš įvykstant eismo įvykiui, moters nematė, ją pamatė tik po eismo įvykio. Atvykus medikams, jie suteikė moteriai pagalbą ir išvežė ją į gydymo įstaigą. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, su kolegomis parašė paaiškinimus apie įvykį. Pareigūnai patikrino J. blaivumą. Po eismo įvykio, praėjus gal 15 minučių, pro būtent jų važiuotą kelią, ta kryptimi, pravažiavo kelininkai, kurie barstė kelią. Po įvykio kalbėjo su J., ramino jį, jis buvo labai išsigandęs, o jiems tą dieną reikėjo tęsti darbą. Vėliau su J. kalbėjosi, jis sakė, kad važiuojant priekyje matė autobusą, kadangi autocisterna slydo, jis bandė išvengti autobuso, nežino, ar priešpriešiais važiavo automobiliai, tačiau jis pasirinko neatsitrenkti į autobusą, o pasukti dešinėn, link sustojimo. Ar jis matė sustojime buvusią moterį, jis nežino. J. dar ir šiomis dienomis sunkiai išgyvena šį įvykį, jis pas juos dirba nepilnai metus. Su J. į įvykį važiavo ne pirmą kartą, jis vairuoja atsakingai, kai jis vairuoja, jaučiasi saugiai, be šio įvykio daugiau nebuvo nutikę jokių incidentų. Autocisterna buvo pilna vandens, t. y. 3 000 litrų, ji buvo sunki, mano, kad jei būtų atsitrenkę į autobusą, būtų buvę dar blogiau, nei nutiko. Pradedant darbo dieną, autocisternas turi išoriškai apsižiūrėti, kiekvienas turi savo pareigas, jis pats atsakingas už įrangą. Autocisternos technine būkle rūpinasi kiti darbuotojai, vyriausiasis vairuotojas, jo kontaktinių duomenų nežino (1 t., b. l. 199–200).

Iš 2024 m. sausio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. sausio 9 d. 12.22 val. Kauno apskr. VPK registruotas telefoninis pranešimas apie tai, kad adresu Vaidoto g. 1, Kaune, ugniagesiai vyko į gaisrą, pateko į eismo įvykį, sužalotas žmogus. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad apie 12.15 val. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kauno 1-osios komandos 2-ojo skyriaus vyr. ugniagesys-gelbėtojas J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., reaguodamas į pranešimą apie gaisrą ir vairuodamas gaisrinės autocisterną „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu važiavo Vaidoto gatve, Kaune (nuo Kariūnų g. link Raudonojo Kryžiaus g.), kuomet ties autobusų stotele „Birutės g.“, ties adresu Vaidoto 1P, Kaunas, nuvažiavo nuo kelio, kliudė autobusų stotelės konstrukciją ir šalia jos stovėjusią G. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Atvykę GMP „1507“ išvežė G. V. apžiūrai į LSMUL KK SPS, adresu Eivenių g. 2, Kaunas, kur jai, pirminiais duomenimis, diagnozuoti dešinės kojos abiejų blauzdikaulių atviri lūžiai, tačiau vis dar atliekami tyrimai (1 t., b. l. 1–10).

2024 m. sausio 9 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – ties Vaidoto g. 1P, Kaune. Oro sąlygos – neigiama temperatūra, apsiniaukę. Kelio dangos būklė, tipas – asfaltas, kelio dangos būklė: šlapia, slidus kelias. Kelių eismo įvykio rūšis – transporto priemonės atsitrenkimas į autobusų sustojimo stotelę ir užvažiavimas ant pėsčiojo. Duomenims rinkti naudotas bepilotis orlaivis „DRON DJI MAVIC 2 PRO“, Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio detalūs matmenys užfiksuoti plane – ortofotomozaikoje. Fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 23–48).

2024 m. sausio 9 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas krovininis automobilis „MAN“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklausantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM. Krovininis automobilis įvykio metu buvo draustas draudimo bendrovėje „BTA Baltic insurance company filialas Lietuvoje“, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti krovininio automobilio sugadinimai, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 49–64).

2024 m. sausio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog Taikos pr. 116C, Kaune, apžiūrėtas krovininis automobilis „MAN TGM“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilis papildomai apžiūrėtas, išmatuotas visų padangų ratų protektoriaus gylis (1 t., b. l. 65–86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. V. nustatyti šie sužalojimai: stuburo juosmeninės dalies I, II, III slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžiai, dešinės pusės X, XI šonkaulių, kairės pusės VI, VII šonkaulių lūžiai; kairės pėdos plėštinė, traiškytina žaizda nugarinėje dalyje, kairės pėdos pirštų proksimalinių pirštakaulių lūžiai: II piršto bazės, III piršto kūno; IV piršto proksimalinio pirštakaulio; dešinės blauzdos dalinė trauminė amputacija apatiniame trečdalyje, pasireiškusi dešinės blauzdos plėštinėmis žaizdomis ir minkštųjų audinių sutraiškymų, atvirais skeveldriniai dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kūnų lūžiais, dešinės vidinės kulkšnies skeveldriniais lūžiais dėl ko atlikta dešinės kojos amputacija žemiau kelio sąnario. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus krūtinės, juosmens, dešinės blauzdos ir kairės pėdos sritis, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu 2024-01-09. Pirminio smūgio vietai nustatyti vien medicininių dokumentų duomenų nepakanka. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl dešinės blauzdos sužalojimų visumos amputuota dešinė koja blauzdos lygyje, dėl ko G. V. prarado didelę dalį, daugiau nei 30 procentų, bendro darbingumo (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktas) (1 t., b. l. 156–159).

Iš 2024 m. liepos 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. M. tarnybinio pranešimo dėl vaizdo įrašų matyti, kad 2024 m. sausio 9 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „Kauno autobusai“ pateikė vaizdo įrašą iš autobuso, garažiniu Nr. 969, protokole nurodyta, jog vaizdo įrašas, 1 vnt., pridedamas prie medžiagos. Matoma, kad protokolo prieduose yra pridėtas failas, pavadinimu „2969_2_20240109-121840-121910.mxg“. Atidarius pasirinktą failą, matoma, jog yra fiksuojamas tik autobuso salono vaizdas, taip pat vaizdo įrašo trukmė – 8 s (1 t., b. l. 104–105).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016).

Teismo vertinimu, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, J. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pasitvirtino.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, gavęs iškvietimą, važiavo gaisrinės automobiliu „MAN“, leisdamasis nuokalne Vaidoto g., automobilio nesuvaldė dėl slidžios kelio dangos. Kadangi priekyje stovėjo autobusas, jis nutarė savo vairuojamą automobilį pasukti dešinėn, siekdamas išvengti susidūrimo. Pasukęs, jis partrenkė autobusų stotelėje stovėjusią nukentėjusiąją, kuriai, kaip matė po įvykio, buvo atviras kojos kaulų lūžis. Kaltinamasis nurodė, kad pasielgė nerūpestingai, pažeidė (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus, kadangi nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, esant slidžiai kelio dangai.

Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų – jo kolegų E. K. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad J. M. vairavo kaltinime nurodytą transporto priemonę, jiems vykstant į iškvietimą, važiuodamas nuokalne, neįvertino kelio dangos, kuri buvo slidi, siekdamas išvengti susidūrimo su autobusu, pasuko į dešinę pusę, kur partrenkė stotelėje buvusią moterį. Abu liudytojai patvirtino, kad iš karto po įvykio išlipus iš gaisrinės automobilio, jie pamatė ant žemės gulinčią moterį, kuri skundėsi skausmu, nurodė matę jos sužalojimus. Iš esmės analogiškai parodė ir liudytojas – autobuso, tuo metu stovėjusio minėtoje stotelėje, vairuotojas M. Č., kuris patvirtino, kad minėtą dieną buvo sustojime, visiškai sustabdęs autobusą, laukdamas, kol įlips keleiviai. Tuo metu autobuse buvo keleivių, todėl, jo nuomone, kaltinamasis, priėmęs sprendimą neatsitrenkti į autobusą, pasielgė teisingai, taip išvengdamas dar didesnių padarinių. Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymai patvirtina ir tai, jog po eismo įvykio jis matė gaisrinės automobilio paliktas provėžas kelyje, kurios buvo maždaug metro atstumu nuo autobuso, kas taip pat patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, jog jis, nesuvaldęs gaisrinės automobilio, siekė išvengti susidūrimo su autobusu.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, be kita ko, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio metu kelio danga buvo šlapia, kelias slidus. Iš gaisrinės automobilio, kurį vairavo kaltinamasis, apžiūros protokolo spręstina, kad jokie techniniai šios transporto priemonės gedimai, galėję sąlygoti šio eismo įvykio kilimą, nenustatyti.

KET 127 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Teismo vertinimu, aptarti įrodymai, vertinant visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis šio KET punkto reikalavimų nepaisė, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, vykdamas į iškvietimą, neįvertino slidžios kelio dangos, dėl to nesuvaldė savo vairuoto automobilio ir sukėlė eismo įvykį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. V. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi ji prarado didelę dalį, daugiau nei 30 procentų, bendro darbingumo (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktas).

Šie nukentėjusiajai kilę padariniai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo neteisėtais, KET 127 straipsnio reikalavimus pažeidžiančiais veiksmais, todėl aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti kaip neatsargus nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamasis elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, pažeidė reikalavimą pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) punkte numatytas eismo sąlygas ir dėl savo nerūpestingumo sukėlė eismo įvykį.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos J. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato. Byloje yra pateiktas galimos laiduotojos prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tokį prašymą tiek kaltinamasis, tiek ir galima laiduotoja palaikė ir teisiamojo posėdžio metu.

Prokurorė kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo, prašė perduoti kaltinamąjį laiduotojos atsakomybėn 1 metų laikotarpiui be užstato.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, J. M. padarė vieną neatsargų baigtą nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, o civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas, dėl žalos atlyginimo nukentėjusioji nurodė kreipusis į draudimo bendrovę ir iš kaltinamojo neprašo atlyginti nei jai padarytos žalos, nei bylinėjimosi išlaidų. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti yra nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei J. M., kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, kaltinamasis yra galimos laiduotojos sūnus. Su kaltinamuoju ji palaiko artimus ryšius, dažnai susiskambina ir susitinka. Jų santykiai artimi, ji gali daryti jam teigiamą įtaką, jos manymu, yra jam autoritetas. Kaltinamasis dėl šio įvykio labai gailisi ir išgyvena, gali laiduoti, kad naujų nusikalstamų veikų jis nebedarys. Kaip minėta, kaltinamasis nėra teistas, nors vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau jam skirtą baudą sumokėjęs, dirbantis. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Turėdamas specialiąją teisę vairuoti jau pakankamai ilgą laiką, kaltinamasis iki šiol nebuvo jos praradęs, nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka dėl sukelto eismo įvykio. Liudytojai jo kolegos kaltinamąjį apibūdino kaip atsakingą vairuotoją, nurodė, kad su juo važiuojant automobiliu, niekada anksčiau nebuvo tokių incidentų. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, kurį sąlygojo nepakankamas kaltinamojo atidumas vykstant į iškvietimą esant sudėtingoms eismo sąlygoms. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad J. M., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals, o galima laiduotoja, įvertinus jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, pateiktus byloje, yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusią daryti, nepaisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę, ji neteista, bausta administracine tvarka du kartus, tačiau pažeidimai nepriskiriami šiurkštiems, paskirtas nuobaudas įvykdžiusi. Tiek ji, tiek kaltinamasis yra charakterizuojami darboviečių teigiamai. Kaltinamojo bei pačios laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą galimą minimalų laidavimo terminą – 1 metus. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo bei galimos laiduotojos finansinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai jas pažeidęs arba būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl tiek šios, tiek ir BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas ir nepagrįstas suvaržymas kaltinamajam. Dėl šios priežasties konstatuojama, kad kaltinamajam aptartų baudžiamojo poveikio priemonių skirti nėra tikslinga.

V. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam kardomosios priemonės nepaskirtos ir neskirtinos.

Proceso išlaidų byloje nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinis diskas, 1 vnt., su drono nuotraukomis ir schema, prie 2024 m. sausio 10 d. fotolentelės, saugomas su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį J. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską, 1 vnt., su drono nuotraukomis ir schema, prie 2024 m. sausio 10 d. fotolentelės, saugomą su baudžiamosios bylos medžiaga, atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vita Padriezaitė