Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-26-344/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-12
Bylos Nr.
1-26-344/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19867-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Nukentėjusysis
E. R.
Kaltinamasis
R. J.
Advokatai
Algimantas Ruginis
Kategorijos
  • 1.2.14.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-26-344/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19867-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6.6.1.; 2.3.6.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 12 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Gailienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,nukentėjusiajam E. R.,kaltinamajam R. J.,jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas:

2010 m. balandžio 2 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;

2012 m. rugsėjo 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmė subendrinta su 2010 m. balandžio 2 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesiams;

2015 m. balandžio 29 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimis, 2 dalies 5 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 2 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, 2 metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. lapkričio 11 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir R. J. pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose;

2015 m. gruodžio 8 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 15 parų, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas areštas 10 parų; pagal 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; pagal 214 straipsnio 1 dalį nubaustas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie naujai paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

2015 m. gruodžio 28 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė 1 metams. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2015 m. birželio 14 d. imtinai,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2015 m. kovo 25 d., apie 13.30 val., iš E. R., vykdančio individualią veiklą, adresu (duomenys neskelbtini), pateikęs R. J. asmens tapatybės kortelę bei teigdamas, kad Mažeikių rajono Sedos miestelyje įrenginėja krepšinio aikštelę, išsinuomojo elektrinius įrankius: benzininį žemės gręžtuvą „DOLMAR PD-520“ 479 Eur vertės, gamyklinį grąžtą „DOLMAR“ (20X80 cm) 107 Eur vertės, savadarbį ilgintuvą žemės grąžtui 15 Eur vertės, žvakės raktą 10 Eur vertės, benzininę betono pjaustyklę „MAKITA EK6101“ 1 000 Eur vertės, deimantinį pjovimo diską 130 Eur vertės bei 5 litrus benzino-tepalo mišinio 7 Eur vertės. Šiuos įrankius gavęs pagal 2015 m. kovo 25 d. instrumentų išdavimo-priėmimo aktą, jų negrąžino, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, kurio vertė 1 748 Eur.

Apklaustas kaip kaltinamasis, R. J. padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad draugas K., pravarde „K.“, (su kuriuo atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose ir kurį pažinojo apie penkerius metus), pasakė, kad yra papildomas darbas, dėl ko reikėjo išsinuomoti įrankius. Kartu su „K.“ važiavo nuomotis įrankių. Kadangi pastarasis neturėjo paso, todėl įrankius išnuomojo savo vardu, jam už tai buvo sumokėta 200 Lt. Ant įrankių nuomos išdavimo-priėmimo akto pasirašė jis, kad draugas negrąžins įrankių jų teisėtam savininkui, nesitikėjo. Pripažįsta išsinuomojęs visus kaltinime nurodytus įrankius ir daiktus. Įrankių grąžinti negali, nes nežino kur jie yra, teigia, kad draugas jį patį apgavo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad 2015 metais Mažeikiuose nėra buvęs, jokių įrankių niekada nenuomojo, dokumentų nepasirašinėjo, todėl neprisipažino kaltu dėl nusikaltimo padarymo bei nurodė, kad 2015 m. pradžioje jam priklausančią asmens tapatybės kortelę kažkas buvo pavogęs iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurią po kurio laiko grąžino asmuo, kurio neįvardijo (95-96 b. l., 1 t.), parodė, kad tai yra ne jo duoti parodymai, o tyrėjos interpretacijos, nes jis apklausos protokolą pasirašė neskaitęs, kadangi niekada to nedaro.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. J. padaręs nusikalstamą veiką ir neprisipažino, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, bylos rašytinė medžiaga.

Nukentėjusysis E. R. parodė, kad 2015 m. kovo 25 d. apie 10.00 val. jam paskambino žmogus, prašydamas išnuomoti žemės grąžtą iki vakaro. Nurodęs atvykti į jam priklausančią įmonę, informavo sūnų apie tai, kad atvažiuoja klientas. Skambinusysis dar keletą kartų jam skambino, klausdamas kaip jam atvykti iš Sedos. Asmuo išsinuomojo žemės grąžtą, pjūklą betonui pjauti ir kitus kaltinime nurodytus įrankius bei daiktus. Vakare jis paskambino tam vyrui ir paklausė, kodėl neatveža išnuomotų daiktų. Vyras nurodė, kad dar nebaigė darbų ir pažadėjo grąžinti kitą dieną iki 10 val. Ryte skambino keletą kartų, tačiau niekas neatsiliepė, todėl po pietų parašė žinutę, kad kreipsis į policiją. Išnuomojant įrankius bei daiktus, jokio užstato nebuvo paimta, tačiau po šio įvykio pradėjo imti užstatą. Kadangi niekas negrąžinta, palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti 1 748 Eur žalai atlyginti.

Liudytojas V. R. parodė, kad tą dieną apie vidurdienį atvažiavo trys vaikinai, kurių du atėjo į vidų, o vairuotojas pasiliko lauke prie automobilio. Vaikinai pareiškė norį išsinuomoti žemės grąžtą, grąžto ilgintuvą. Kaltinamasis yra tas pats asmuo, kuris prisistatė Raimondu. Iš asmens tapatybės kortelės jis surašė asmens duomenis, davė pasirašyti po surašytu dokumentu. Po to jie pamatė betono pjaustyklę, dėl kurios Raimondas telefonu kažkam skambino, klausdamas ar ją reikia išnuomoti, ir po skambučio nusprendė paimti ir ją, dėl ko Instrumentų išdavimo-priėmimo akte prirašė „kampinė bulgarkė“. Prie jo kaltinamasis buvo išsiardęs žemės grąžtą, sakė, kad Tirkšliuose tvarko krepšinio aikštelę, pats skambino dėl betono pjaustyklės nuomos, jo elgesys nesukėlė jokių abejonių. Kartu buvęs antrasis vaikinas niekur nesikišo.

ROIK 015000159491 informacinėje pažymoje užfiksuota, kad 2015 m. kovo 27 d., 9.31 val. pranešėjas E. R. pranešė, jog R. J. išsinuomojo darbo įrankius ir jų negrąžino (18 b. l., 1 tomas).

Instrumentų išdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 25 d., 13.30 val., atvykęs sidabrinės spalvos automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsinuomojo žemės grąžtą ir kampinę bulgarkę (11 b. l., 1 tomas).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką su fotolente užfiksuota, kad V. R. atpažino asmenį, kuris buvo atvykęs ir išsinuomojo jo tėvui E. R. priklausančius įrankius, nurodydamas kaltinamojo nuotrauką (34-40 b. l., 1 tomas).

Valstybės garantuotos teisinės pagalbos – gynėjo Algimanto Ruginio pagalbos išlaidos sudaro 43,43 Eur ( 12 b. l., 2 tomas).

BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo nori paversti šį turtą savo nuosavu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

BK 183 straipsnyje numatytas turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012 ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką svetimo turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai kaltinamojo R. J. kaltę įrodančių duomenų, kurių pagrindu galima spręsti, jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia. Pats kaltinamasis pripažino, kad visus kaltinime išvardintus daiktus jis išnuomojo draugui „K.“, neva pats neketindamas jais naudotis bei užvaldyti. Teismas jo paaiškinimus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo bei liudytojo parodymais. Liudytojas V. R. dar ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį iš jo nuotraukos, nurodydamas, kad būtent kaltinamasis išsinuomojant įrankius, davė savo asmens tapatybės kortelę, o jau po Instrumentų išdavimo-priėmimo akto surašymo, pamatęs betono pjaustyklę, skambino tardamasis su nežinomu asmeniu dėl jos nuomos, ir neva sutaręs, kad įrankis bus reikalingas, išsinuomojo dar ir betono pjaustyklę, kuri akte įrašyta „kampinė bulgarkė“. Asmens, pravarde „K.“, duomenų kaltinamasis nenurodė, teigė, jog neprisimena jo telefono numerio. Visa tai rodo, kad būtent kaltinamasis R. J., išsinuomodamas įvairius įrankius bei daiktus, juos tyčia pasisavino, taip siekdamas juos užvaldyti. Jis neneigė, kad išsinuomojant buvo pateikęs savo telefono numerį, tačiau kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimų, kitą dieną į nukentėjusiojo skambučius bei rašytą SMS žinutę kaltinamasis neatsiliepė. Akivaizdu, kad sąžiningas asmuo, kuris būtų padėjęs draugui savo vardu išsinuomoti įrankius, sužinojęs, kad pastarasis jų negrąžino teisėtam savininkui, būtų ėmęsis priemonių juos surasti bei grąžinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis apskritai neprisipažino nuomojęsis svetimą turtą ir neigė tuo metu buvęs Mažeikiuose, slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo. Teismas sprendžia, kad siekdamas sušvelninti savo padėtį, teisiamojo posėdžio metu jis pripažino nuomojęsis įrankius, pateikdamas įrankių nuomos neva kitam asmeniui versiją, taip siekdamas išvengti bausmės. Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), darytina išvada, kad surinkta pakankamai duomenų, įrodančių kaltinamojo R. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje. Teismas neabejoja, kad kaltinamasis tyčia pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – benzininį žemės gręžtuvą „DOLMAR PD-520“ 479 Eur vertės, gamyklinį grąžtą „DOLMAR“ (20X80 cm) 107 Eur vertės, savadarbį ilgintuvą žemės grąžtui 15 Eur vertės, žvakės raktą 10 Eur vertės, benzininę betono pjaustyklę „MAKITA EK6101“ 1 000 Eur vertės, deimantinį pjovimo diską 130 Eur vertės bei 5 litrus benzino-tepalo mišinio 7 Eur vertės, taip padarydamas žalą nukentėjusiajam. Ir nors kaltinamasis neprisipažino, jog jam patikėtą, išnuomotą kaltinime nurodytą svetimą turtą pasisavino būtent jis, teigdamas, kad tik padėjo draugui „K.“ išsinuomojant reikiamus daiktus, pateikdamas savo asmens tapatybės kortelę, tačiau teismas šiuos paaiškinimus vertina kaip kaltinamojo gynybinę versiją, siekiant išvengti bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti jos paskirtį, teismas vadovaujasi bendraisiais baus-mės skyrimo pagrindais (BK 41, 54 straipsniai).

Kaltinamasis R. J. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kaltės nepripažino, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), visuotinai nėra pavojinga, veika padaryta siekiant pasipelnyti, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja, nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumams, t. y. šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo padarė eilę naujų nusikalstamų veikų, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesimokyti iš padarytų klaidų, todėl teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant vidutinio dydžio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę (BK 41, 50, 54 straipsniai).

Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. J. Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir nuosprendis yra įsiteisėjęs. 2015 m. gruodžio 28 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu subendrintina dalinio sudėjimo būdu su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis ir BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies pagrindu subendrintomis laisvės atėmimo bausmėmis, pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė, į kurios laiką įskaičiuotina bausmė, atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo E. R. civilinis ieškinys yra įrodytas, išnuomoti daiktai negrąžinti, jų kaina yra reali, nukentėjusysis neprašo priteisti negautų pajamų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 1 748,00 Eur žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą Nr. (2.19) NTP-71418, patvirtinančią 43,43 Eur išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme (142 b. l., 2 tomas).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją. Jei asmuo neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla Valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad Valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).

Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti negalima, nes nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 43,43 Eur – iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies pagrindu paskirtą bausmę subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu ir 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtomis, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrintomis bausmėmis, prie subendrintos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. gruodžio 28 d. nuosprendžius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. vasario 12 d.

Nukentėjusiojo E. R. civilinį ieškinį patenkinti ir iš kaltinamojo R. J. priteisti 1 748,00 Eur žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Gailienė