- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-1896-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05489-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- BAB bankas „Snoras“, UAB „MCB Finance“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „General Financing“, BIGBANK AS, AB DNB bankas, UAB „4finance“, UAB „Pegasus Credit“, UAB „Nordecum“, UAB „Minibank“, UAB „Mokilizingas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-9136-475/2014 pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – BAB bankas „Snoras“, UAB „MCB Finance“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „General Financing“, BIGBANK AS, AB DNB bankas, UAB „4finance“, UAB „Pegasus Credit“, UAB „Nordecum“, UAB „Minibank“, UAB „Mokilizingas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama jos atžvilgiu iškelti fizinio asmens bankroto bylą, administratoriumi paskirti administratorių A. B.; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens A. D. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 4 536 Lt, reikalingą bankroto procedūroms atlikti; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens A. D. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą bendrai 850 Lt sumai, reikalingą A. D. būtiniems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.
Nurodė, jog yra neįgali, 35% darbinga, serga šizoafektiniu sutrikimu, depresijos sunkia forma, turi keturias stuburo išvaržas. Finansiniai sunkumai užgulė ją daugiau kaip prieš šešiolika-septyniolika metų, kai dešimt metų teko kovoti su sunkia vyriausiojo sūnaus G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) liga – priklausomybe narkotikams, be to, jis buvo keturis kartus nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Nuolat reikėjo pinigų jo gydymui, apmokėti kitų asmenų patirtus nuostolius. 2002 metais susirgo ir jauniausiasis sūnus A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) iširo šeima, todėl rūpinosi trimis vaikais viena, vyras materialinės pagalbos vaikams neteikė. Kas mėnesį dengdavo paskolas bankams. Dirbo keliuose darbuose. Bandė rašyti bankų vadovams, Lietuvos banko vadovui ir tartis, kad sumažintų mėnesines įmokas, tačiau kreditoriai nesutiko to padaryti. Neturėdama finansinių galimybių mokėti kreditoriams, paėmė dar penkis greituosius kreditus. Pažymėjo, kad finansinės paramos iš nieko negali gauti, du sūnūs emigravę iš Lietuvos. Jauniausias sūnus A. D. 2011 m. paskolino 40 000 Lt. Šiuo metu dėl sveikatos būklės negali dirbti, gauna neįgalumo pensiją. Gyvena kartu su dukra R. D., kuri yra studentė ir niekur nedirba. Pinigų reikia maistui, minimaliems poreikiams, apmokėti studijas (5250 Lt metams), komunalinius mokesčius, tačiau pareiškėjos gaunamų pajamų neužtenka net būtiniems poreikiams patenkinti. Nurodė, kad kas mėnesį gauna 1 148,24 Lt netekto darbingumo pensija, papildomų pajamų neturi, 2 sąskaitose „Swedbank“, AB pinigų likutis yra 0,16 Lt ir 0,11 Lt. Kitose kredito įstaigose sąskaitų neturi. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonės Mazda 626,v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas - (duomenys neskelbtini), ir O. K., v/n (duomenys neskelbtini)VIN kodas - (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto, akcijų, vertybinių popierių, taip pat kito registruoto kilnojamojo turto, piniginių lėšų, viršijančių 1 MMA, neturi. Nurodo, jog kreditoriams skolinga 51 431,27 Lt. Dėl sunkios turtinės padėties įsiskolinimo kreditoriams grąžinti neturi galimybės. Todėl mano, kad atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau tekste - FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą fizinio asmens nemokumo būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė iškelti A. D. fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog bendra pareiškėjos įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 206 415,15 Lt, o skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, - 84 626,27 Lt, todėl pareiškėja formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Tačiau pareiškėjos nurodytos priežastys nepaaiškina, kodėl ji nuo 2009 m. pradėjo imti vartojimo kreditus, nes po sūnų gydymo bei kitos pagalbos jau buvo praėję daug laiko, pareiškėja gydymo laikotarpiu (prieš 16 -17 m., ar 2002 m.) jokių kreditorinių įsipareigojimų neturėjo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pasiskolintus pinigus būtų naudojusi sūnų gydimui, apmokėjusi už dukros studijas ar kitiems kreditams dengti. Pagal bylos duomenis pareiškėja sudarė ne tik vartojimo kredito sandorius, bet ir sandorius dėl prekių pirkimo išsimokėtinai. Pareiškėjos duktė, kurią ji nurodo kaip išlaikytinę, yra 24 metų amžiaus, todėl pareiškėjai nekyla pareiga ją išlaikyti. Teismas sprendė, jog pareiškėjos elgesys, kai turėdama finansinių įsipareigojimų vieniems kreditoriams, ji prisiima dar ir naujus finansinius įsipareigojimus, iš esmės rodo pareiškėjos nepasvertą bei rizikingą elgesį, todėl pareiškėjos veiksmus 2009 m. – 2013 m. laikotarpiu teismas pripažino nesąžiningais. Teismas konstatavo, jog pareiškėja, siekdama išvengti priverstinio išieškojimo nukreipimo į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, sudarė sandorį su artimaisiais giminaičiais, kuris pažeidė jos kreditorių interesus. Nors pareiškėja tvirtino, jog po bendravimo su kredito įstaigomis jai pablogėjo sveikata, dėl ko ji buvo priversta išeiti iš darbo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai 35 proc. nedarbingumo lygis buvo nustatytas nuo 2010 m. birželio 4 d., tačiau iki 2014 m. sausio 2 d. ji dar dirbo AB „Laboratorinių bandymų centras“ ir išėjo iš darbo savo noru prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog išėjusi iš darbo pareiškėja gavo 21 344 Lt išeitinę išmoką, tačiau apie ją savo pareiškime nutylėjo. Pažymėjo, kad pareiškėja su savo kreditoriais neatsiskaito nuo 2013 m. pabaigos, išeitinę išmoką panaudojo savo reikmėms tenkinti, nors tokios sumos panaudojimas būtų sumažinęs jos kreditorinius įsipareigojimus.
Dėl skolinių įsipareigojimų apimties ir turimo turto vertės santykio bei galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus ateityje teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų mastas yra žymiai didesnis nei jos turimas turtas ir gaunamos pajamos, skolinių įsipareigojimų įvykdymas ateityje būtų labai apsunkintas, tačiau įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėja, siekdama išsikelti sau bankroto bylą, kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Pažymėjo, jog gavusi dideles sumas už nekilnojamojo turto pardavimą bei išeitinę išmoką iš darbovietės, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kur minėti pinigai buvo išleisti. Todėl sprendė, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė kreditorių interesus, dėl ko bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir užtikrinti subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl teismas atsisakė kelti pareiškėjai bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas ir 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą; administratoriumi paskirti A. B.; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens A. D. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 4 536 Lt sumai, reikalingą bankroto procedūroms atlikti; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens A. D. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą bendrai 850 Lt sumai, reikalingą A. D. būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.
1. Teismas nepagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą, kadangi tam nebuvo sąlygų, numatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje.
2. Teismas neteisingai nurodė įsiskolinimų sumas, kurių mokėjimo terminai suėję, o kurių mokėjimai nepradelsti. Pasak apeliantės, įsiskolinimų suma kreditoriams, su galima nedidele paklaida, siekia tik 103 348,46 Lt.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja pirmąjį kreditą gavo 2009 m., kadangi dar iki šio termino jai buvo suteiktas ne vienas kreditas, kai sūnus pradėjo vartoti narkotikus (kredito ėmimo sutartys nėra išlikusios), buvo sudariusi lizingo sutartis, nors realiai prekių nepirkdavo, tik susitardavo su žmonėmis, pirkusiais prekes už didesnę sumą, kad šie leistų jai įforminti pirkimo išsimokėtinai sutartis, tokiu būdu gaudama pinigus grynaisiais.
Šalies argumentai
4. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, dėl dukters R. D. 24 metų amžiaus negali būti taikomos CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios vaikų išlaikymą. Pažymi, jog paskutinę įmoką už studijas ji sumokėjo 2013 metų rugsėjo mėnesį, kai dukrai dar buvo 23 metai, todėl paminėto įstatymo nuostatos dar gali būti taikomos.
5. Apeliantės nuomone, nepagrįstas teismo motyvas, jog ji nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų pinigų panaudojimą sūnaus gydymui. Pažymi, jog tokių įrodymų ji ir negali pateikti, kadangi pinigus perduodavo narkotikų prekeiviams, veždavo sūnui į įkalinimo įstaigą maisto siuntinius.
6. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, jog aplinkybė, kad pareiškėja 2009 m. – 2013 m. laikotarpiu paimdama paskolas iš 11 skirtingų kredito įstaigų, elgėsi nesąžiningai. Pareiškėjos nuomone, teismas neatsižvelgė į jos registruotus laiškus, rašytus kreditoriams, kuriais prašė atsižvelgti į jos turinę padėtį ir sumažinti mėnesines įmokas, kas rodo jos sąžiningumą ir siekį įvykdyti įsipareigojimus.
7. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apliantės sunkią ligą (šizoafektinį sutrikimą) ir neanalizavo ją lydinčių pasekmių. Pareiškėjos nuomone, tarp ligos ir jos veiksmų imant paskolas yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jos veiksmus negalima laikyti nesąžiningais.
8. Pareiškėjos teigimu, skundžiamoje nutartyje neteisingai yra nurodytos piniginės išraiškos dėl buto pardavimo – 2013 m. gruodžio 13 d. Pirkimo-pardavimo sutarties III dalyje „Kaina“ aiškiai nurodyta pirkėjo mokama dalis – 56 000 Lt, IV dalyje „Atsiskaitymo tvarka“ aiškiai nurodyta, kad 43 000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjui. Pareiškėjos nuomone, kaltinant ją nesąžiningumu nebuvo atsižvelgta, kad ji atsiskaitė su dviem didžiausiais kreditoriais - AB „Swedbank“ ir A. D.. Iš kredito sutarties Nr.l3-088984-FA 2013-12-09 „Specialioji dalis“ matyti, kad A. D. kreditą pasididino iki 70 000 Lt. Kadangi AB „Swedbank“ komisijos svarstyme A. D. prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad jis gyvena ir dirba Švedijoje, komisija pasiūlė į sutartį įtraukti ir dukrą R. D., nors ji yra nedirbanti. Tai, apeliantės nuomone, patvirtina, jog R. D. jokių pinigų pareiškėjai ir mėnesinių įmokų nemokėjo.
9. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog 35 proc. nedarbingumo lygis pareiškėjai nustatytas nuo 2010 m. birželio 6 d., kadangi toks nedarbingumo lygis jai nustatytas daugiau kaip prieš dešimt metų, tiesiog teismui buvo pateikta paskutinė nedarbingumo lygio nustatymo pažyma. Nurodo, kad esant tokiam nedarbingumui jos siekis atsiskaityti su kreditoriais turėtų būti vertinamas kaip sąžiningas jos elgesys. Nurodo, jog atskaičius mokesčius pareiškėja gavo apie 16 000 Lt išeitinę išmoką, o gautus pinigus panaudojo būtinų poreikių tenkinimui – buvo padengtos didžiulės skolos gyvenamųjų namų bendrijai, „Kauno energijai“, kitiems mokesčiams, įsigijo buities prietaisų.
10. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, jog neįstengdama padengti prisiimtų įsipareigojimų ji nepagrįstai ėmė naujus kreditus. Nurodo, jog nuo 2013 m. spalio ir gruodžio mėn. savo įsipareigojimų ji nebegalėjo vykdyti, kadangi nuo 2014 m. sausio 2 d. jau nebedirbo, todėl dėl kreditorių spaudimo paėmė kelis greituosius kreditus jiems padengti. Tačiau šios aplinkybės teismas neįvertino. Negalėdama grąžinti paskolos, ji buvo priversta parduoti ir butą, todėl negalima konstatuoti, kad pareiškėja buvo nesąžininga. Be to, iš dvylikos jos kreditorių tik trys iš jų nesutinka su bankroto bylos iškėlimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta sąlygų, numatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą. Byloje aiškiai nustatyta, jog pareiškėja, prieš pat informacinio pranešimo savo kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą su prašymu iškelti jai bankroto bylą išsiuntimą, pardavė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)) savo vaikams. Tuo tarpu CK 6.67 straipsnio 1 punktas numato, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Todėl, vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 punkto nuostatomis, dėl minėto sandorio sudarymo, kuris aiškiai pažeidė kitų kreditorių interesus, pareiškėjai negali būti keliama bankroto byla. Be to, byloje taip pat nustatyta, jog didžioji dauguma kreditų, dėl kurių pareiškėja bando sau išsikelti bankroto bylą, buvo paimti laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. pabaigos. Pareiškėja neįrodė, jog naujų kreditų ėmimas buvo būtinas ir neišvengiamas, taip pat turėjo ir galėjo suvokti, jog jos gaunamų pajamų nebeužteks atsiskaityti su visais kreditoriais laiku. Todėl pati pareiškėja sudarė sąlygas savo nemokumui. Tokie pareiškėjos veiksmai negali būti laikomi sąžiningais.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BIGMANK AS prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Suinteresuoto asmens nuomone, atskirojo skundo argumentą dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų nebuvimo paneigia teismo nustatytos aplinkybės – turto perleidimas artimiems giminaičiams (CK 6.67 str. 1 d.); paskolos grąžinimas pirmiausiai artimajam giminaičiui, nors ir nesuėjus jos grąžinimo terminui; prisiėmimas vis naujų skolinių įsipareigojimų, turint daug kitų skolų ir taip padidinant savo skolinimus įsipareigojimus iki didelio mąsto; skolų nemokėjimas už gautas pinigines lėšas pardavus nekilnojamąjį turtą bei išeitinę išmoką ir kt., negali būti laikomi sąžiningais pareiškėjos kreditorių atžvilgiu. Be to, sąžiningumo faktą turi įrodyti ketinantys bankrutuoti asmenys, tačiau pareiškėja neįrodė savo sąžiningumo. Pareiškėjos nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu patvirtina ir atskirojo skundo turinys, kuriame nurodoma, jog pareiškėja ėmusi nemažai kreditų, turėjusi ir lizingo sutarčių, tačiau realiai prekių neėmusi, tik susitardavusi su žmonėmis, kurie pirkdavo iš jos prekes už didesnę sumą, o pareiškėja įformindavo pirkimo išsimokėtinai sutartis, taip gaudama pinigus grynais. Vietoj to, kad gavus didelę išeitinę išmoką būtų sumokėtos skolos kreditoriams, pareiškėja ją išleido buitie prietaisams įsigyti. Be to, tai, jog gautus iš kreditorių pinigus pareiškėja perduodavo narkotinių medžiagų prekeiviams, suponuoja veikos, numatytos LR BK 259 str., požymius.
2. Dėl pareiškėjos argumentų apie teismo nutarties aprašomojoje dalyje neteisingai nurodytas sumas suinteresuotas asmuo pažymi, jog teismas rėmėsi pačios pareiškėjos bei kreditorių pateiktais duomenimis. Be to, tiek teismo nutartyje, tik atskirajame skunde nurodytos įsiskolinimų, kurių mokėjimų terminai yra suėję, sumos viršija FABĮ 2 straipsnyje nurodytą minimalią įsiskolinimų sumą, kuri būtina konstatuoti fizinio asmens nemokumą. Be to, teismas atsisakė kelti bankroto bylą kitais pagrindais.
3. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos argumentai apie ligą bei veiksmus, kuriuos ši liga įtakoja, atmestini kaip nesusijęs su nagrinėjamos bylos esme ir neturi įtakos apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Nei pareiškėjos išsimokslinimo, nei amžiaus ar sveikatos būklės, nei gyvenimiškos patirties vertinimo kriterijai neleidžia daryti išvados, kad ji negalėjo suprasti kredito sutarčių turinio ir prasmės. Kiekvienas asmuo, dalyvaudamas civilinėje apyvartoje, privalo elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai.
4. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad pardavusi butą iš gautų lėšų būtų dengusi kitų kreditorių, išskyrus A. D. ir „Swedbank“ AB, įsipareigojimus. Be to, pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sumažino savo turimo turto masę, perleidusi turtą savo vaikams ir pagal panaudos sutartį likusi gyventi parduotame turte, tokiu būdu sąmoningai siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o tokie veiksmai laikytini nesąžiningais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas apibrėžtas FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje – tai yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (MMA). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Pažymėtina, jog nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos įsipareigojimus kreditoriams, jos gaunamas pajamas (1 148,24 Lt per mėnesį), turimą turtą (transporto priemones – Mazda 626, v/n (duomenys neskelbtini)ir O. K., v/n (duomenys neskelbtini) kurios pareiškėjos teigimu yra bevertės), nustatė, kad pareiškėjos bendra įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 206 415,15 Lt, o skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję – 84 626,27 Lt, todėl padarė išvadą, jog pareiškėja formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Tačiau įvertinęs pareiškėjos 2009 – 2013 m. laikotarpiu prisiimtų įsipareigojimų kiekį ir dydį, kai nauji kreditai buvo imami siekiant padengti kitus kreditus, ir tai, jog pareiškėja prieš pat informacinio pranešimo savo kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą su prašymu iškelti jai bankroto bylą, išsiuntimą, pardavė jai nuosavybės teise priklausą nekilnojamąjį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)) savo vaikams, taip pat į tai, kad prieš pat kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo savo noru išėjo iš darbo, teismas sprendė, jog pareiškėjos veiksmai minėtu laikotarpiu negali būti laikomi sąžiningais. Nustatęs pareiškėjos nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.
Apeliantė ginčija teismo nustatytas įsiskolinimų sumas, teigdama, jog bendra įsiskolinimų suma siekia ne 206 415,15 Lt, kaip tai nustatė pirmosios instancijos teismas, bet apytiksliai 103,348,46 Lt. Pažymėtina, jog teismo nustatytos bendros įsiskolinimų mokėjimo sumos, kurių mokėjimo terminai suėję, apeliantė neginčija ir dėl jos nepasisako. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas skaičiavimus, vadovavosi byloje pateiktais duomenimis, kurių pagrindu nustatė, jog pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas yra formalus pagrindas konstatuoti pareiškėjos nemokumą, ko pareiškėja ir siekė, nurodytas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip neturintis teisinės reikšmės vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi fizinio asmens bankroto bylą buvo atsisakyta kelti kitais pagrindais.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Apeliantė skunde nurodo, kad jokių pažeidžiančių kreditorių teises sandorių, kurie sudarytų pagrindą abejoti jos sąžiningumu, ji nebuvo sudariusi, todėl teismas nepagrįstai konstatavo apeliantės nesąžiningumą.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atskirojo skundo argumentą kaip nepagrįstą. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurios sudaro pagrindą preziumuoti kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumą. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2013 m. gruodžio 13 d. d., t. y. prieš pat informacinio pranešimo savo kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą su prašymu iškelti jai bankroto bylą, išsiuntimą, pardavė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo vaikams – A. D. ir R. D. (t. 1, b. l. 85-94). Pažymėtina, jog pareiškėjai pardavus butą savo vaikams, jie 2013 m. gruodžio 28 d. Panaudos sutarties pagrindu pareiškėjai leido naudotis minėtu butu (t. 1, b. l. 104-105). Iš gautų pinigų pareiškėja atsiskaitė tik su „Swedbank“ AB (t. 1, b. l. 87-88) ir savo sūnumi A. D., tačiau skola arba jos dalis kitiems kreditoriams nebuvo mokama. Todėl yra pagrindas išvadai, jog paminėtu sandoriu pareiškėja sąmoningai sumažino jai priklausančio turto vertę. CK 6.67 straipsnio 1 punktas numato, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas, sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, jog tokiais pareiškėjos veiksmais buvo pažeisti kitų jos kreditorių interesai, dėl ko pagrįstai buvo konstatuotas pareiškėjos nesąžiningumas.
Pažymėtina, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1,5 straipsnis). Vertinant pareiškėjos veiksmų sąžiningumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog didžioji dalis kreditų, kurių pagrindu pareiškėja siekia, jog jai būtų iškelta bankroto byla, buvo paimti 2011-2013 m. laikotarpiu, apeliantei teigiant, jog papildomų kreditų ėmimas buvo būtinas, kadangi ji kitaip negalėjo vykdyti įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Be to, apeliantės nurodyti 2012 m. rugsėjo 25 d. ir 2013 m. spalio 21 d. laiškai kreditoriams dėl mokėtinų mėnesinių įmokų sumažinimo pagrindžia aplinkybę, jog minėtų kreditų paėmimo laikotarpiu pareiškėja žinojo savo sunkią finansinę padėtį. Esant tokiai situacijai, pareiškėja turėjo suvokti, jog jos gaunamų pajamų nebeužteks laiku atsiskaityti su visais kreditoriais, kadangi imdama naujus kreditus pareiškėja tik didino savo įsipareigojimų sumą. Todėl yra pagrindas manyti, kad pareiškėjos nemokumui atsirasti turėjo reikšmės pačios apeliantės netinkami veiksmai.
Pareiškėjos nurodyta sveikatos būklė – diagnozuotas šizofreninis sutrikimas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja kreditus ėmė nesuvokdama to pasekmių (įtakojama ligos). Į bylą nepatekta duomenų apie pareiškėjos (ne)veiksnumą, šiuo pagrindu minėti sandoriai nebuvo ginčijamai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog dėl sveikatos būklės apeliantė negalėjo suprasti kredito sutarčių turinio ir reikšmės. Be to, iš byloje pateiktos darbingumo lygio pažymos matyti, jog nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2017 m. gegužės 21 d. pareiškėjai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l. 46), tačiau ši aplinkybė neturėjo lemiamos įtakos jos darbo galimybėms, nes po nedarbingumo lygio nustatymo pareiškėja dirbo AB „Laboratorinių bandymo centras“ daugiau kaip 3 metus ( iki 2014 m. sausio 2 d.) (t. 1, b. l. 56). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, darbo sutartį pareiškėja nutraukė prieš pat kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas leido jai išvengti priverstinio išieškojimo iš gaunamų pajamų procedūrų ir apsunkino pareiškėjos galimybę vykdyti skolinius įsipareigojimus ateityje. Be to, nutraukus darbo sutartį, pareiškėjai buvo išmokėta 21 344 Lt išeitinė išmoka (t. 2, b. l. 111), tačiau finansiniai įsipareigojimai kreditoriams nebuvo mokami ir buvo nukreipti savo asmeninių poreikių tenkinimui. Esant aptartų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstą pagrindą pripažinti apeliantės veiksmus nesąžiningais.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjos pateiktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai, kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla negali būti keliama. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju bankroto bylos iškėlimas prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti apeliantei bankroto bylą, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.