- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 2S-839-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13767-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Suinteresuotas asmuo
- D. P., P. P.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo D. P., suinteresuotas asmuo P. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolis I. G. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas, vadovaujantis CPK 771 str. 5 d., spręsti atsakomybės klausimą už įpareigojimo nevykdymą. Nurodo, kad 2008-06-26 gautas vykdymui 2008-06-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-272-647/2008, įpareigojantis skolininkę D. P. atlaisvinti užimtą ieškovės V. P. P. sklypo dalį: atstatyti geodezinius matavimus atlikusių specialistų pažymėtus riboženklius, nugriauti pastatytą mūro užtvarą, iškasant į žemę įkastus jos pamatus, iškasti pasodintus medelius bei išlyginti žemes. Raginimas įvykdyti sprendimą geruoju įteiktas 2008-07-01. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-06-19 nutartimi nustatė D. P. 30 dienų terminą įvykdyti teismo sprendimą. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-10-05 nutartimi skolininkei skirta 500 Lt bauda už teismo sprendimo neįvykdymą, pakartotinai nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas teismo sprendimui įvykdyti. 2011-09-30 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. 2012-01-16 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas nutartimi Nr. Nr. 2-441-790/2012 skyrė D. P. 1000 Lt baudą už Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-26 d. vykdomojo rašto Nr. 2-272-647/2008 neįvykdymą išieškotojos naudai ir nustatė 2 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-26 d. vykdomojo rašto Nr. 2-272-647/2008 įvykdymui. Vilniaus apygardos teismas 2012-05-30 d. nutartimi Nr. 2S-861/340/2012 paliko nepakeistą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-01-16 d. nutartį Nr. 2-441-790/2012. 2012-09-27 d. CPK 771 str. 1 d. pagrindu surašytas aktas, dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo skolininkė D. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes antstolio reikalavimus yra įvykdžiusi. Prašo pripažinti antstolio I. G. 2012-09-27 aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, pripažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-02-04 sprendimą įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2008-06-03 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-04 sprendimą paskelbtą galutiniu ir neskundžiamu įvykdytu, įpareigoti antstolį Irmantą G. S. bendrijoje „Gaja“ užfiksuoti sklypo (duomenys neskelbtini) faktines aplinkybes, esančias kelio ir elektros tinklų oro linijų zonose, įpareigoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkę V. P. P. pažeidimus už linijos 1-2 posūkių taškų pašalinti, spręsti antstolio I. G. civilinės atsakomybės klausimą dėl D. P. padarytos turtinės (materialinės) ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. pareiškėjo prašymą tenkino, skyrė D. P. 50 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną Valentinos P. P. naudai už Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-26 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-272-647/2008 neįvykdymą. Nustatė skolininkei D. P. 2 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-26 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-272-647/2008 įvykdymui. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikta medžiaga ir antstolio paaiškinimai įrodo, kad skolininkė ir toliau pilnai neįvykdo teismo sprendimo, įpareigojančio atlikti veiksmus, kuriuos gali atlikti pats skolininkas, t. y. įpareigojančio atlaisvinti užimtą išieškotojos sklypo dalį, nes, nors skolininkė nugriovė mūro užtvarą, tačiau neatstato geodezinių matavimų riboženklių, neiškasa pasodintų medelių, neišlygina žemių. Teismas įvertinęs aplinkybes, kad teismo sprendimas neįvykdytas jau ilgą laiką, kad skolininkė nesiima jokių aktyvių veiksmų teismo sprendimui vykdyti, kad skolininkei ne kartą taikytos poveikio priemonės, tačiau jos tinkamo poveikio skolininkei nepadarė, skyrė 50 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos naudai.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo D. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – 2008-02-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-272-647/2008 ir šio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą pripažinti įvykdytais arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka. Apeliantė tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl su atsiliepimu pateikto 2012-09-29 žemės sklypo ribų paženklinimo akto, įrodančio jog vietovėje paženklinti taškai, kurių koordinatės atitinka V. P. P. sklypo (duomenys neskelbtini) taškus Nr. 1 ir 4, atstatyti minėti riboženkliai. Pažymi, kad reikalavimo nugriauti mūro užtvarą, iškasant į žemę įkastus jos pamatus, įvykdymo faktas jau buvo nustatytas (vykd. b.l. 162-164). Taip pat apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl su atsiliepimu pateiktų fotografijų, įrodančių, jog reikalavimas dėl pasodintų medelių iškasimo, taip pat yra įvykdytas. Apeliantė pažymi, kad fotografijos, kaip įrodinėjimo priemonės, pasirinktos tik antstoliui atsisakius bendradarbiauti nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, apeliantė pabrėžia, kad pirmos instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl su atsiliepimu pateiktų fotografijų, kurios taip pat įrodo, kad reikalavimas išlyginti žemes yra įvykdytas. Apeliantė tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik antstolio I. G. 2012-09-27 sprendimo nevykdymo aktu, tačiau neatsižvelgė į nagrinėjimo dieną tiksliau situaciją apibūdinančius įrodymus.
Atsiliepimas
Antstolis I. Gaidelis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo D. P. skundą išnagrinėti teismo nuožiūra. Antstolis pažymi, kad sprendimo nevykdymo aktas buvo surašytas ir su pareiškimu perduotas teismui 2012-09-27. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad akto surašymo dieną teismo įpareigojimas buvo įvykdytas tik iš dalies, t.y. nebuvo atstatyti geodezinių matavimų taškai, neiškasti pasodinti medeliai. Antstolis pažymi, kad apeliantės argumentai, jog antstolis atsisakė bendradarbiauti nustatant faktines bylos aplinkybes, o tai sutrukdė pateikti teismui padidintą galią turinčius įrodymus, yra nepagrįsti. Antstolis pabrėžia, kad jeigu sprendimas buvo įvykdytas po antstolio pareiškimo teismui pateikimo, tai pačios apeliantės pareiga buvo pateikti visus neginčijamus įrodymus, patvirtinančius, kad teismo sprendimas yra pilnai įvykdytas, o antstoliui tokie įrodymai nebuvo pateikti.
Suinteresuotas asmuo V. P. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė neatstatė geodezinius matavimus atlikusių specialistų pažymėtus riboženklius į buvusių koordinačių taškus ir neiškasė pasodintų medelių. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad apeliantės pateiktas 2012-09-29 žemės sklypo ribų paženklinimo aktas jos netenkina, nes vykdant nustatymą ji nedalyvavo. Taip pat V. P. P. pabrėžia, kad apeliantė pačių medelių neiškasė, o tik nupjovė medelių viršutines šakas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas dėl baudos skyrimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.
Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. CPK 771 str. 5 d. numato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą nustatytos formos aktą antstolis perduoda apylinkės teismui, kuris sprendžia sprendimo neįvykdymo klausimą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis CPK 771 str, 5 d. sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Taigi nagrinėjamu atveju teismas, gavęs minėtą antstolio aktą, privalo skirti teismo posėdį ir apie jį pranešti asmeniui, kuris turėjo vykdyti teismo įpareigojimą, bei asmeniui, kurio atžvilgiu turėjo būti vykdomas teismo įpareigojimas, nurodęs, kad šie asmenys turi teisę dalyvauti teismo posėdyje. Kadangi šiems asmenims, remiantis CPK 771 str. 5 d., turi būti suteikta teisė dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus, posėdis turi būti žodinis. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2268-485/2011, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2S-587-619/2012).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-09-27 teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, todėl antstolis pagrįstai, vadovaudamasis CPK 771 str. 5 d., kreipėsi į apylinkės teismą dėl sprendimo neįvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Taigi teismas, pažeisdamas CPK 771 str. 5 d. nuostatas, paskyrė rašytinį antstolio pareiškimo nagrinėjimą, o tokiu būdu dalyvaujantiems byloje asmenims nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir teikti jame paaiškinimus, parodymus, teikti savo argumentus bei samprotavimus, taip pat pateikti atitinkamus faktinius duomenis, galinčius patvirtinti arba paneigti kurias nors aplinkybes. Pažymėtina, kad nustatytos teismo posėdžio formos nesilaikymas nagrinėjamu atveju pažeidė CPK 15 str. įtvirtintą žodiškumo principą.
Be to, pabrėžtina, kad pagal CPK 291 str. 1 d. 5 p. teismo nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Motyvuojamojoje nutarties dalyje faktiškai ir teisiškai pagrindžiamos teismo nutartimi padarytos išvados. Šioje dalyje teismas įvertina įrodymus ir jais remdamasis konstatuoja tam tikras faktines aplinkybes. Pastebėtina, kad į bylą yra pateiktas 2012-09-29 žemės sklypo ribų nustatymo aktas (b.l. 61 ir 156) bei nuotraukos (b.l. 62-69), kuriomis skolininkė D. P. įrodinėja teismo sprendimo įvykdymo faktą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, nenurodė jų įtakos sprendžiamam klausimui, neanalizavo faktinės situacijos, kuri buvo teismo procesinio sprendimo priėmimo dieną, o tiesiog sutiko su antstolio pateiktais paaiškinimais. Manytina, kad toks teismo procesinio sprendimo neišsamumas sietinas ir su ta aplinkybe, kad klausimas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį ir nesiekiant visapusiškai išsiaiškinti faktinės situacijos nutarties priėmimo dieną. Pažymėtina, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą (nutartį), t. y. nurodyti faktinius ir teisinius argumentus, dėl kurių teismas vienaip ar kitaip išsprendė bylą, yra imperatyvus, jis kyla iš teisinės valstybės teismo proceso principų. Pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tuo atveju, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų (CPK 15 str., 771 str. 5 d., 291 str. 1 d. 5 p.) pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 329 str. 2 str. 4 p., 338 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.