- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- e2YT-5721-374/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02059-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Rūta Gustienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto banko, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, "Turto bankas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto banko ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. teismo prašo turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą pagal įstatymą priėmė jo sūnus V. P., pradėdamas jo turtą faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad palikėjo paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas bei žemės sklypas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, o ne VMI prie FM, civilinė byla nėra susijusi su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad V. P., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo V. P. tėvas, po mirties testamento nepaliko, jo palikimo niekas iš įpėdinių nepriėmė. Gyventojų registro pažymos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. P. yra vienintelis palikėjo V. P. vaikas, todėl yra vienintelis pirmos eilės įstatyminis įpėdinis palikimui priimti. Palikėjo sutuoktinė O. P., mirusi (duomenys neskelbtini), palikimo nepriėmė.
Pareiškėjas iš karto po tėvo mirties pradėjo jo turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Prieš mirtį V. P. buvo pradėjęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūras į jo tėvo turėtą nuosavybę, po jo mirties pareiškėjas V. P. tėvo vardu tęsė šių procedūrų atlikimą, dalyvavo atkurtų žemės plotų matavimuose bei jų ribų paženklinime. 1998 m. atkūrus nuosavybės teises ir grąžinus nuosavybę konkrečiuose miško ūkio paskirties žemės sklypuose, V. P. pradėjo juos valdyti kaip savo: kiekvienais metais pavasarį išvalo mišką nuo sausuolių bei savivarčių medžių, išvalė mišką nuo menkaverčių krūmynų bei į jų vietą prisodino medžių, kurie jau yra užaugę brandžiais medžiais. V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į mišką dviejuose atskiruose plotuose: ½ dalis 0.6900 ha žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis 3.0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Iš 2015 m. liepos 5 d. pranešimo nustatyta, kad 2015 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini), šalia (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypų, buvo atliekami Kazlų Rūdos mokomajai miškų urėdijai priklausančio sklypo ((duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Dalyvauti kadastrinių matavimų procedūroje pareiškėjas kviestas kaip kaimyninio žemės sklypo savininkas. V. P. sutuoktinė O. P., po vyro mirties, visus jo turėtus asmeninius daiktus (laikrodį, žiedą, knygas, paveikslus) bei jo darbo įrankius (elektrinį pjūklą, oblius, lituoklius, grąžtų rinkinius, ir pan.) perleido sūnui, pareiškėjui V. P., kuriuos pareiškėjas iki šiol naudoja pagal paskirtį.
Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Nustatymas, ar priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1467-527/2012).
Sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kaip šie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu. Po pareiškėjo tėvo V. P. mirties – 1997 m. gruodžio 26 d., palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. Lietuvos TSR civilinio kodekso 587 straipsnis, šio straipsnio 2 d. numatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 d. yra reglamentuota, kad aukščiau nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisė liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).
CK 5.51 str. 1 d. reglamentuota, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nustatyta, kad V. P. aktyviais savo veiksmais priėmė V. P. palikimą, kuriuo naudojasi kaip savu, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodytos aplinkybės bei kokiais veiksmais pareiškėjas priėmė palikimą, patvirtintos pateiktais rašytiniais įrodymais.
Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: nekilnojamojo turto registrų išrašai, gyventojų registro pažyma, mirties liudijimai, Prienų rajono 2-ojo notarų biuro liudijimas, pranešimas, žemės sklypo plano fragmentai ir kiti dokumentai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.).
Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje susidariusios mažiau nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, 87 straipsniu, 270 straipsniu, 293-295 straipsniais, 444 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo palikimą pagal įstatymą priėmė jo sūnus V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas jo turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.