- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- e2-1292-600/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20936-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Artūras Vitkus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ ieškovės naudai 7750,88 Eur turtinė žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodo, kad 2021 m, kovo 21 d. (duomenys neskelbtini), 9:30 vai. įvyko eismo įvykis, kurio metu į ieškovei priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įvykio metu vairavo D. M.), važiavusį pagrindiniu keliu, atsitrenkė iš šalutinio kelio išvažiavęs Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu ieškovei priklausantis automobilis buvo apgadintas ir jam padaryta žala.
1.2. Automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustas transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimu pas atsakovą, kuris 2021 m. birželio 2 d. pranešimu informavo ieškovę, kad draudimo išmokos mokėti nėra pagrindo. Atlikus išsamų eismo įvykio tyrimą, nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis įvykio vietoje prieštarauja įvykio dalyvių paaiškinimams, ir šis automobilis sugadintas ne nurodomo eismo įvykio metu, bet kitomis aplinkybėmis.
1.3. Tarp šalių kilo ginčas dėl 2021 m. kovo 21 d. įvykusio eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo.
1.4. Ieškovės vertinimu, ginčo atveju draudiko padaryta išvada, kad automobilis sugadintas ne nurodomo eismo įvykio metu, bet kitomis aplinkybėmis, yra nepagrįsta, dėl ko negali būti laikoma teisėtu pagrindu atsisakyti įvykį pripažinti draudžiamuoju ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Pažymėjo, kad abu eismo įvykio dalyviai sutiko ir pripažino (tai patvirtina užpildyta eismo įvykio deklaracija), kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. Č. kaltės, kuris sankryžoje iš šalutinio kelio suko į dešinę nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jį atsitrenkė kairės pusės priekine dalimi, ko pasekoje po susidūrimo automobilis (duomenys neskelbtini), atsitrenkė kairės pusės priekine dalimi į kelio atitvarą. Eismo įvykio metu buvo slidi kelio danga - sniegas ant asfalto.
1.5. Kelių eismo taisyklės numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Eismo įvykis įvyko dėl automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės, kuris nelygiareikšmių kelių sankryžoje sukdamas į dešinę nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio padarymo aplinkybės yra aiškios, suprantamos.
1.6. Pažymėjo, kad civilinės atsakomybės draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo tik Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 21 straipsnyje nustatytais atvejais, kurių nagrinėjamu atveju nėra, todėl atsakovė privalo išmokėti ieškovei draudimo išmoką.
1.7. Ieškovė po įvykusio eismo įvykio kreipėsi į transporto priemonių vertinimą atliekančią bendrovę UAB „Verlita“. Ši bendrovė 2021 m. kovo 30 d. atliko automobilio vertinimą ir nustatė, kad būtinos remonto išlaidos yra 7750,88 Eur be PVM. Nurodyta suma laikytina ieškovei padaryta žala.
1.8. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas. Jeigu transporto priemonė nesuremontuota, atlyginami apskaičiuoti transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1174/2002). Nagrinėjamu atveju žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo kaštus, išskaitant 538,68 Eur už dalių būklės pagerinimą. Apskaičiuotos būtinos remonto išlaidos yra 7750,88 Eur be PVM. Taigi atsakovė privalo ieškovei atlyginti apskaičiuotus automobilio atkūrimo (remonto) kaštus, kurie yra 7750,88 Eur.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašo atmesti.
2.1. Nurodo, kad atsakovė su E. Č. 2021 m. kovo 20 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį TIA Nr. 688326176 ir išdavė draudimo liudijimą. Draudimo sutarties galiojimo metu įvyko 2021 m. kovo 21 d. įvykis, dėl kurio buvo pradėtas žalos Nr. 2610290 administravimas.
2.2. Atsakovė, gavusi pranešimą apie 2021 m. kovo 21 d. įvykį, pradėjo žalos administravimo veiksmus, kuriuos atliekant kilo įtarimų dėl eismo įvykio inscenizavimo. Įvertinus eismo įvykio aplinkybes, nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis įvykio vietoje prieštarauja įvykio dalyvių paaiškinimams ir šis automobilis sugadintas ne nurodomo eismo įvykio metu, bet kitomis aplinkybėmis (ši išvada padaryta AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo ekspertui R. L. surašant ekspertinę pažymą). Tyrimo metu nustatyta, kad automobilis BMW sustojo nuo sankryžos nutolęs 34 metrus. Įvertinus eismo įvykio dalyvių pateiktus paaiškinimus, t.y. kad automobiliui BMW važiuojant 70 km/h greičiu, kontaktavus sankryžoje su automobiliu Audi, automobilis BMW, esant nurodytoms aplinkybėms ir kelio sąlygoms, nuo šalutinio kelio galėjo sustoti ne mažesniu, kaip 86 m atstumu. Atkreiptinas dėmesys, kad šis atstumas yra 2,5 karto didesnis, nei deklaruojamas. Akivaizdu, kad tokio skirtumo negalima paaiškinti niekaip kitaip, tik tuo, kad eismo įvykio dalyviai neatskleidė tikrųjų eismo įvykio aplinkybių ir taip bandė klaidinti draudiką.
2.3. Draudikas atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo sutartis yra sudaryta 2021 m. kovo 20 d., 20 val. 23 min., o eismo įvykis įvyko 2021 m. kovo 21 d. 9:30 val. Tai reiškia, kad draudimo sutartis sudaryta „eismo įvykio“ išvakarėse. Be to, sutartis sudaryta trumpiausiam įmanomam (TPVCAPDĮ 9 straipsnio 2 dalis) terminui – vienam mėnesiui. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad įvykis yra inscenizuotas, o draudimo sutartis buvo sudaryta tikslu jos pagrindu gauti draudimo išmoką.
2.4. Draudiko turima ekspertinė išvada laikytina objektyviu įrodymu, kuris patvirtina, kad vairuotojai pateikė draudikui tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl to nėra galimybės nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų ir dėl to tokio įvykio negalima pripažinti draudžiamuoju. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio.
2.5. Atsikirsdama į ieškovės nurodytus argumentus, jog draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nurodytais pagrindais, paaiškina, kad šioje byloje atsakovė teigia, kad ji apskritai nepripažįsta, kad eismo įvykio „kaltininkui“ kyla civilinė atsakomybė ir kad turėtų būti taikomas šis įstatymas. Kaip jau buvo minėta, kasacinio teismo konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Todėl ieškovės nurodoma teisės norma yra taikoma tuomet, kai civilinė atsakomybė kyla, tačiau dėl TPVCAPDĮ 21 straipsnyje numatytų pagrindų galima atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Ginčo atveju civilinė atsakomybė dėl „eismo įvykio“ pagal TPVCAPD sutartį nekyla, todėl ieškovės nurodomi pagrindai nėra aktualūs.
2.6. Nesutinka su ieškovės pateikta Vertinimo ataskaita VER3485, kurioje remonto kaina automobiliui apskaičiuota 7 750,88 Eur. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindiniai lex specialis, reglamentuojantys transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius, yra TPVCAPDĮ ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 (2014 m. rugsėjo 19 d. Nr. 1019 redakcija) (toliau – ir Taisyklės). TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalis numato, kad žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Atitinkamai, administruojant žalas, apskaičiuojant ir išmokant draudimo išmokas, turi būti vadovaujamasi Taisyklių nuostatomis.
2.7. Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.
2.8. Atsakovės vertinimu, ieškovė nei žalos administravimo metu, nei į teisminę bylą nepateikė duomenų, kad automobilis buvo remontuojamas, remiantis cituota Taisyklių 15 punkto nuostata, nuostolio dydis įvertintas ne pagal turėtus realius atstatymo kaštus, o teorinių skaičiavimų būdu, įvertinant turto sugadinimo (sunaikinimo) laipsnį, keičiamų detalių kiekį bei reikalingų darbų apimtis. Be to, žalos dydis skaičiuotas nustatant būtinas turto remonto išlaidas (be PVM), kurių reikia atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio, pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.
2.9. Siekdama įrodyti, kad ieškovės prašoma priteisti suma nėra pagrįsta, atsakovė pasitelkė 3 remontus atliekančių įmonių (servisų) skaičiavimus. UAB „Automobilių dažymo sistemos“ sutiktų automobilio remonto darbus padaryti už 6 199,92 Eur, UAB „Akstė servisas“ - už 6 990,30 Eur, UAB „Meistritas“ - už 6 192,58 Eur. Šių pasiūlymų aritmetinis vidurkis – 6 460,93 Eur. Ši suma, o ne ieškovės nurodoma suma galėtų būti priteisiama, jeigu teismas nuspręstų šį įvykį laikyti draudžiamuoju. Atsakovės vertinimu, toks apskaičiavimas atitinka įstatymo nuostatą, jog turi būti atlyginamos išlaidos pagal vidutinius įkainius.
2.10. Draudiko nuomone, šioje byloje turėtų būti vertinama ir tai, jog ieškovė remiasi tik vieno nepriklausomo eksperto sąmata, o draudikas pateikė net trijų bendrovių, kurios yra savo srities profesionalės, realiai užsiimančios remonto verslu, sąmatas. Akivaizdu, jog didesnis pavyzdžių kiekis, t. y. didesnis sąmatų kiekis, realiau ir tiksliau atskleidžia tikrąją rinkos situaciją, kaip ir to reikalauja teisės aktai. Be to, iš visų automobilių remonto bendrovių pateiktų kainų buvo išvestas vidurkis. Kadangi ieškovė siekia gauti draudimo išmoką, o ne suremontuoti automobilį, skaičiuotina vidutinė pasirinktų servisų transporto priemonės taisymo kaina. Toks paskaičiuotas atlygintinos žalos dydis yra teisingas ir atitinka įstatyme keliamus reikalavimus (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-709-262/2018).
2.11. Be to, atsakovei pateikdamos automobilio remonto sąmatas, kiekviena iš draudiko užklaustų įmonių, už sąmatoje nurodytą kainą įsipareigojo automobilį suremontuoti, dėl ko tokios būtinos remonto išlaidos laikytinos realiomis. Ieškovės pateiktą Ataskaitą sudarė ne remonto įmonė, o turto vertintojas, remdamasis hipotetiniais skaičiavimais, nesant įrodymų, kurie patvirtintų, jog automobilio remonto, atstatymo į iki eismo įvykio buvusią padėtį, kaštai yra būtent tokie, kokie nurodyti pateiktoje Ataskaitoje, kad automobilis į iki eismo įvykio buvusią padėtį negali būti grąžintas Atsakovo apklaustų remonto įmonių nurodytomis kainomis.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas prašė ieškinį tenkinti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Esminių papildymų teismo posėdžio metu neturėjo.
Atsiliepimas
4. Atsakovės draudimo bendrovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, kuriais prašo ieškinį atmesti. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kyla atsakomybė, nes nėra įrodymų dėl kontakto buvimo. Tai reiškia, kad negali kilti atsakovės atsakomybė dėl apdrausto automobilio civilinės atsakomybės. Abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai parduoti, buvo žadama pateikti fotonuotraukas, bet ekspertui jos nepateiktos. Atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad draudimo sutartis sudaryta eismo įvykio išvakarėse ir trumpiausiam laikotarpiui – vienam mėnesiui. Pažymėjo, kad prieštaravimai tarp vairuotojų paaiškinimų ir faktinių aplinkybių nepašalinti. Byloje paskirta ekspertizė patvirtino 2,5 didesnį stabdymo kelią nei nurodoma pagal vairuotojų paaiškinimą, ką nustatė ir atsakovės žalos ekspertas. Tai reiškia, kad buvo patvirtinta labiau tikėtina išvada, kad eismo įvykis įvyko kitomis nei nurodyta aplinkybėmis. Be to, nėra aišku, kieno veiksmai buvo priežastimi žalai kilti. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismas nepriėmė CPK 141 straipsnio tvarka pateikto ieškinio pareiškimo dėl ieškinio pagrindo, todėl mano, kad dėl jo neturėtų iš esmės pasisakyti. Nepaisant nurodyto atkreipė dėmesį į tai, kad sąskaitoje ir sąmatoje nėra detalių, už kurias prašoma priteisti, nes jų keisti nereikėjo, o įrodymų dėl keitimo būtinumo taip pat nepateikta. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei priklausančio automobilio BMW vairuotojas nekalba apie intensyvų stabdymą, dėl ko stabdymo kelias turi būti dar didesnis. Be to, atkreipė dėmesį tai, kad iš pradžių vairuotojas M. teigė, kad kito vairuotojo Č. nepažįsta, kol draudikas nepaaiškino, kad kreipsis į policiją, vėliau pažadėjo pateikti fotonuotraukas, bet nepateikė, o automobilis AUDI parduotas po kelių dienų po ginčo eismo įvykio.
5. Posėdyje apklaustas ekspertas M. M. paaiškino, kad ar buvo kontaktas tarp nurodytų ginčo automobilių nurodyto eismo įvykio metu negali, nes tyrimui nebuvo pateikti automobiliai, dėl ko negali lyginti sugadinimų. Negali atsakyti, ar buvo kontaktas su kelio atitvaru, kaip ir negalima atsakyti, ar su nurodytu kelio atitvaru. Jeigu būtų duomenys apie automobilių padėtis, tada būtų galima ieškoti atsakymo, kokiu greičiu važiavo automobiliai. Pažymėjo, kad stabdymo kelias buvo intervale nuo 65 iki 91 km/h. Netyrė versijos dėl susidūrimo išvengimo, nes neturi susidūrimo vietos. Be to, įvykio vietoje nebuvo nufotografuoti eismo įvykio pėdsakai, kur susidūrimas įvykio kelio atžvilgiu. Eismo įvykio deklaracijoje atvaizduotos automobilių padėtys nėra informatyvios. Atkreipė dėmesį į tai, kad eismo įvykyje dalyvavusios BMW automobilis turi galimybę fiksuoti tam tikrus parametrus, kuriuos galima nuskaityti, kad palengvintų tyrimą. Apibendrinant paaiškino, kad negalint nustatyti kontakto ir susidūrimo vietos. Atsakyti į klausimus negalima. Pažymėjo, kad stabdymo kelias ne 34 m, o nuo 65 iki 91 m. Vertinant, ar realu, kad sustotų per 34 m stabdymo kelią turi būti vertinamos tokios aplinkybės – per 1 s nuvažiuoja 19 m ir jei sureaguojama, tada važiuojant 50 km/h greičiu realu sustabdyti per 34 m atstumą; važiuojant 70 km/h greičiu – stabdymo kelias 65-91 m. Vadinasi, 34 m reiškia, kad sureaguoti ir sustoti reikėtų 2 sekundžių. Paaiškino, kad ekspertizės metu nebuvo galima atsakyti į klausimą, ar nurodytos transporto priemonės turėjo kontaktą nurodytomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
6. Į bylą pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad 2021 m. kovo 21 d. 9:30 val. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. M., pakliuvo į eismo įvykį, kurio metu automobilį kliudė iš šautinio kelio išvažiavęs automobilio AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. Č. (t. 1, b. l. 6). Deklaracijos 11 punkte „Matomi transporto priemonės sugadinimai“ nurodyta „lempa, sparnas, kapotas, durys, ratai“. Deklaracijoje nurodyta, kad už padarytą žalą atsakingu įrašytas automobilio AUDI A3, vairuotojas. Automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei, ką patvirtina transporto priemonės registracijos pažymėjimas (t. 1, b. l. 5).
7. Automobilio AUDI A3 vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas atsakovę – Įprastinė transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės sutartis sudaryta 2021 m. kovo 20 d. 20:24 val., draudimo apsauga galiojo iki 2021 m. balandžio 19 d. 24:00 val., t.y. vienam mėnesį (t. 1, b. l. 67).
8. Draudikas apie eismo įvykį buvo informuotas, pradėta žalos administravimo byla Nr. 2610290.
9. Į bylą yra pateikti abiejų vairuotojų eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokolai (t. 1, b. l. 70-78).
10. Draudikas (atsakovė) 2021 m. birželio 2 d. raštu informavo ieškovę, kad vadovaudamasis žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis, priėmė sprendimą eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, padarius išvadą, kad automobilis apgadintas ne nurodomo eismo įvykio metu, o kitomis aplinkybėmis, nes automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis įvykio vietoje prieštarauja įvykio dalyvių paaiškinimams. Draudimo sprendimas nepripažinti ginčo eismo įvykio draudiminiu grindžiama atsakovės Žalų tyrimo eksperto R. L. pateikta ekspertine pažyma, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio deklaracijoje užfiksuota, kad sankryžoje susidūrė iš šalutinio kelio išvažiavęs automobilis AUDI A3, be reg. Nr., vairuojamas E. Č., ir pagrindiniu keliu iš kairės atvažiavęs automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. M.. Po susidūrimo automobilis BMW atsitrenkė į kelio atitvarą. 2021 m. gegužės 18 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole E. Č. nurodė, kad ruošėsi sukti į pagrindinį kelią į dešinę, atvažiuojančio automobilio nematė. Automobilis BMW kliudė ir nubrozdino jo automobilio priekinę bamperio kairiąją pusę. Automobilis BMW sustojo toje vietoje, kur jis užfiksuotas fotonuotraukoje. Išmatavus nustatyta, kad ši vieta yra už 34 m nuo sankryžos. 2021 m. gegužės 26 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole D. M. nurodė, kad įvykio metu buvo slidi kelio danga – sniegas ant asfalto. Jis važiavo apie 70 km/ha greičiu ir prieš pat susidūrimą pamatė iš šalutinio kelio išvažiuojantį automobilį AUDI, bandė išvengti susidūrimo ir jo automobilis pradėjo slysti. Ekspertas nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) esant nurodytoms aplinkybėms ir kelio sąlygoms, nuo šalutinio kelio galėjo sustoti ne mažesniu kaip 86 m atstumu. Atliktas tyrimas sąlygojo išvadą, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis prieštarauja įvykio dalyvių paaiškinimams ir šis automobilis sugadintas ne nurodomo eismo įvykio metu, bet kitomis aplinkybėmis.
11. Byloje teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo skirta transporto trasologinė-eismo įvykio ekspertizė. Teismo ekspertas M. M. 2022 m. sausio 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-2697(21) nurodė, kad atsakant į klausimą, koks buvo 2021 m. kovo 21 d. eismo įvykio mechanizmas, nurodė, kad tikėtini tokie eismo įvykio fragmentai – automobilis (duomenys neskelbtini), važiuodamas link (duomenys neskelbtini), nukrypo į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei kairiuoju šonu atsitrenkė į kairėje už važiuojamosios dalies ribų buvusį atitvarą, dėl ko apgadino šios transporto priemonės kairįjį šoną; po šio kontakto automobili (duomenys neskelbtini) nukrypo į dešinę bei pavažiavęs į priekį buvo sustabdytas nuotraukoje matomoje padėtyje. Atsakant į klausimą, ar tuo metu, kai AUDI A3 vairuotojas pradėjo daryti manevrą į dešinę, automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas galėjo išvengti susidūrimo, ekspertas padarė išvadą, kad tuo atveju, jei tarp transporto priemonių buvo įvykęs kontaktas (nurodytomis aplinkybėmis), tai automobilio BMW vairuotojas, važiuodamas nurodytu 70 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, kai kilo grėsmė eismo saugumui, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, jei nuo susidūrimo vietos buvo didesniu nei 64,8-91,4 m atstumu. Atsakyti į klausimą, ar visi transporto priemonių sugadinimai padaryti šio eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, atsakyti negalėjo. Pažymėjo, kad automobilio (duomenys neskelbtini) kairiojo šono sugadinimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kelio atitvaru. Automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į atitvarą dėl to, kad išvažiavo už važiuojamosios dalies ribų į kairę, kas sąlygojo šį išvažiavimą, nustatyti negalima; taip pat nustatyti negalima, ar įbrėžimai ir sugadinimai automobilio (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio apdailos dešinės pusės susidarė būtent dėl kontakto su nurodyto automobilio AUDI A3 priekiniu bamperiu, negalima nustatyti, ar abiejų transporto priemonių sugadinimai padaryti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis ((e/bylos popierinio priedo 5-9 lapai, Ekspertizės aktas).
12. Byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (nurodyto įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
13. Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir kaltę (LR CK 6.245-6.249 straipsniai). Ginčo byloje atsakovė buvo apdraudusi automobilio vairuotojo, prisiėmusio atsakomybę už eismo įvykį, civilinę atsakomybę (LR CK 6.687 straipsnis). Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas draudikas neturi teisės sumokėti draudimo išmokos, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Šiame įstatyme įtvirtinta prievolė draudikui tuo atveju, jei jis atsisako mokėti draudimo išmoką ar ją sumažina, pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (82 straipsnio 8 dalis). TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, per kurį atsakingas draudikas turi pateikti motyvuotą siūlymą dėl išmokos mokėjimo arba pagrįstą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo arba suteikiančius teisę sumažinti išmoką, o 5 dalyje įtvirtinta, kad išmoka mokama, inter alia, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis.
14. Ginčo byloje draudikas nurodė, kad atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes nurodyti ieškovės automobilio sugadinimai buvo padaryti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kilo ginčas dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Neteisėtus veiksmus nurodė ir savo kaltę pripažino transporto priemonės AUDI A3 vairuotojas, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė nurodyta 2021 m. kovo 20 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi. Savo sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką nepatvirtinus vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos) atsakovė įrodinėjo žalų tyrimo eksperto R. L. ekspertine pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovės automobilis buvo apgadintas ne nurodomo eismo įvykio metu, o kitomis aplinkybėmis. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės prašymu buvo skirta ekspertizė eismo įvykio mechanizmui nustatyti išsiaiškinant, kurie ginčo automobiliui padaryti sugadinimai buvo padaryti nurodyto eismo įvykio metu. Teismo ekspertas 2022 m. sausio 10 pateikė išvadą, kad negali patvirtinti, kad automobiliui (duomenys neskelbtini) nurodyti sugadinimai buvo padaryti nurodyto eismo įvykio metu, negalėjo patvirtinti, kad automobiliai jų vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis turėjo kontaktą.
15. Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamoje byloje atsakovė kaip draudikas turėjo įrodyti, kad pagrįstai atsisakė pripažinti įvykį draudiminiu ir atlyginti žalą pagal sudarytą civilinės atsakomybės sutartį. Byloje atlikus teismo ekspertizę, nustatyta, kad teismo ekspertas patvirtino atsakovės žalų tyrimo eksperto padarytas išvadas, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Teismo eksperto pateikta išvada yra įrodymas byloje (LR CPK 177 straipsnio 2 dalis). Nurodytos išvados pateikimas į bylą sąlygoja tai, kad atsakovė įrodinėjimo pareigą siekiant paneigti ekspertų išvadas, perkėlė ieškovei (LR CPK 12, 178, 179 straipsniai). Įrodymų, paneigiančių teismo eksperto padarytas išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo, ginčo automobilio sugadinimų, kaip nurodoma įvykyje dalyvavusių vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, į bylą ieškovė nepateikė. Tai sąlygoja išvadą, kad ieškovė nepaneigė atsakovės įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp nurodytų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos buvimo. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė negalima. Neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų ginčo byloje atsakovei kaip draudikei nekyla civilinė atsakomybė pagal 2021 m. kovo 20 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (LR CPK 12, 177, 178, 179, 185 straipsniai).
16. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo patvirtintos eksperto R. L. padarytos išvados tiek dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo, tiek dėl automobiliui padarytų sugadinimų. Be to, kritiškai teismas vertina tokias aplinkybes, kaip (i) sutarties sudarymą eismo įvykio išvakarėse, į ką dėmesį atkreipė draudikas; (ii) abi transporto priemonės po eismo įvykio buvo parduotos draudikui nepriėmus sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo ( automobilis AUDI A3, kaip nurodyta vairuotojo 2021 m. gegužės 18 d. pranešime, jau buvo parduotas), (iii) 2021 m. birželio 2 d. draudikui priėmus sprendimą nemokėti draudimo išmokos, iš ieškovės pusės nebuvo pateikta įrodymų, galinčių padėti visapusiškai ištirti aplinkybes, sąlygojusias draudiko abejones.
17. Nustatytos aplinkybės ir teismo nurodyti argumentai sąlygoja išvadą, kad ieškovės ieškinys neįrodytas, todėl netenkinamas. Kiti šalių argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 700 Eur už teismo paskirtos ekspertizės atlikimą (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
19. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios sudaro 8,20 Eur, priteisiamos iš ieškovės (LR CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 96, 98, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. J., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. J., (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 8,20 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.