Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. prašymą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Durpeta“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-84-890/2014.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-84-890/2014, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl senaties termino

11. CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateikė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-84-890/2014. Pareiškėjo teigimu, naujos aplinkybės jam tapo žinomos po to, kai Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. gegužės 2 d. paskelbė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10-973/2018. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog: „<...> pareiškėjas ir jo atstovas pripažino, jog minėtas aplinkybes sužinojo anksčiau nei prieš tris mėnesius, nors ir negalėjo nurodyti konkrečios datos.“ Darė išvadą, kad pareiškėjas apie aplinkybės, galbūt sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo anksčiau nei prieš tris mėnesius, termino atnaujinti neprašė, todėl konstatavo, jog pareiškėja praleido senaties terminą kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi iš prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-84-890/2014 turinio matyti, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams 2018 m. gegužės 2 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10-973/2018 buvo konstatuota, jog UAB „Durpeta“ niekada praeityje nuosavybės teise nevaldė poilsio paskirties statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog pareiškėjas šiuo atveju prašė atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendime nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, todėl darytina išvada, jog sužinojimo apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, laikas yra 2018 m. gegužės 2 d. Kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vadinasi, pareiškėjas senaties termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepraleido.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

12. CPK 365–374 straipsniai numato proceso atnaujinimo galimybę civilinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Pagal CPK 370 straipsnio 1, 2 dalis, teismas gali prašymą atnaujinti procesą nagrinėti tik nustatęs, jog prašymas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

14. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip didelis konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Iš prašymo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą turinio matyti, jog, pareiškėjo nuomone, naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurių pagrindu turėtų būti atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-84-890/2014, nustatytos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu. Pareiškėjo teigimu, šiame teismo sprendime yra nustatyta, kad UAB „Durpeta“ niekada praeityje nuosavybės teise nevaldė poilsio paskirties statinių, esančių (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-84-890/2014. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Iš byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (toliau – „Liteko“) esančių duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10-973/2018 buvo apskųstas apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs pateiktus apeliacinius skundus 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmė dalinę nutartį, kuria iš dalies pakeitė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą – pareiškėjos UAB „Durpeta“ pareiškimą tenkino iš dalies, o suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais UAB „Renavo durpynas“, A. M. bei pareiškėjo J. M. pareiškimą tenkino visiškai ir nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus. Minėtu sprendimu apeliacinės instancijos teismas taip pat sustabdė civilinės bylos Nr. 2A-1281-253/2018 dalies nagrinėjimą dėl pareiškėjos UAB „Durpeta“ reikalavimų, kurie susiję su poilsio nameliais, pažymėtais indeksais 11K1ž, 17K1ž ir 22K1ž, ir dėl suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Renavo durpynas“ reikalavimo, kuris susijęs su poilsio nameliu, pažymėtu indeksu 22K1ž, iki bus priimtas procesinis sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. A2-2176-973/2018. Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašoma atnaujinti civilinė byla Nr. 2-84-890/2014, išnagrinėta dėl 2013 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2012/03/13, sudarytos tarp AB „Rėkyva“ ir A. N., pripažinimo niekine ir negaliojančia ir pažeisto ieškovės UAB „Durpeta“ poilsio namelių, su indeksu 11K1ž, 17K1ž ir 22K1ž, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo atnaujinimo, įpareigojant atsakovą A. N. išsikraustyti iš šių poilsio namelių, pašalinti visus jam priklausančius daiktus. Tai reiškia, jog šiuo atveju aktualios tiek Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. daline nutartimi nustatytos aplinkybės dėl poilsio namelių su indeksais 11K1ž, 17K1ž ir 22K1ž, esančių (duomenys neskelbtini).

17. Šios nutarties 15 punkte nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2A-1281-253/2018 dalis dėl pareiškėjos UAB „Durpeta“ reikalavimų, kurie susiję su poilsio nameliais, pažymėtais indeksais 11K1ž, 17K1ž ir 22K1ž, ir dėl suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Renavo durpynas“ reikalavimo, kuris susijęs su poilsio nameliu, pažymėtu indeksu 22K1ž, sustabdyta, iki bus priimtas procesinis sprendimas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. A2-2176-973/2018. Tai reiškia, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo dalis dėl aplinkybių, susijusių su poilsio nameliais, pažymėtais indeksais 11K1ž, 17K1ž ir 22K1ž, esančiais (duomenys neskelbtini), neįsiteisėjo (neįgijo res judicata galios). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu nustatytos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Šiuo pagrindu prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

18. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą aiškino plečiamai, kadangi nagrinėjo pareiškėjo papildomai pateiktus rašytinius įrodymus, nors spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo turėjo tik pagal pareiškėjo 2018 m. liepos 30 d. prašymo atnaujinti procesą turinį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Iš Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose 2018 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog pareiškėjas bei jo atstovas, teikdami teismui papildomus įrodymus (1992 m. balandžio 28 d. Šiaulių valstybinės durpių įmonės „Rėkyva“ perdavimo aktas Nr. 70, 1992 m. birželio 4 d. Kuršėnų valstybinės durpių įmonės aktas „Dėl Raudonosios durpių gamybos baro perdavimo“, 1992 m. balandžio 16 d., 1992 m. gruodžio 11 d. bei 1999 m. liepos 26 d. privatizavimo komisijos protokolai Nr. 39, 69, 125), nurodė, kad remiasi šiais dokumentais kaip civilinės bylos atnaujinimo pagrindu, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šių įrodymų pasisakė priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamos nutarties turinį konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šios nutarties 18 punkte nurodytų papildomų įrodymų, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi skundžiama nutartimi nėra pasisakyta dėl šių įrodymų turinio ir dėl to, kokią reikšmę šie įrodymai turi prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimui. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs teismo posėdžio metu pateiktus papildomus įrodymus konstatavo: „1992 m. balandžio 28 d. Šiaulių valstybinės durpių įmonės „Rėkyva“ perdavimo aktas Nr. 70 jau buvo ištirtas, ir dėl jo buvo pasisakyta prašomoje atnaujinti byloje Nr. 2-84-890/2014 dar 2014 m., o 1992 m. balandžio 16 d. ir 1999 m. liepos 26 d. privatizavimo komisijos protokolai gauti iš internetinio tinklalapio e-seimas.lrs.lt ir visada buvo prieinami viešoje erdvėje.“ Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu teismo posėdžio metu pateiktų papildomų įrodymų vertinimu, todėl daro išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikti papildomi įrodymai nesudaro pagrindo teigti, jog šie įrodymai atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius, todėl darytina išvada, jog teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-84-890/2014.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

20. Atskiruoju skundu pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Teigia, jog teismas nemotyvavo susidariusių suinteresuoto asmens UAB „Durpeta“ bylinėjimosi išlaidų dydžio ir nenurodė, kaip konkrečiai teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą bei bylos nagrinėjimo trukmę. Mano, jog bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Iš į bylą pateikto 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-84-890/2014 priteisimo matyti, jog atsakovei buvo suteiktos teisinės paslaugos. Kartu su prašymu buvo pateikta nagrinėjimo metu patirtų išlaidų detalizavimo lentelė, kurioje nurodyta: 1) susipažinimas su pareiškimu, įrodymų rinkimas ir sisteminimas (1 val.) – 80 Eur; 2) pasirengimas parengiamajam teismo posėdžiui ir atstovavimas 2018 m. birželio 11 d. posėdyje (3,5 val.) – 404 Eur, iš viso 484 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, detalizacijoje nurodymas „atstovavimas 2018 m. birželio 11 d. posėdyje“ laikytinas rašymo apsirikimu, kadangi teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo nurodyta, kokioje byloje teikiamos teisinės paslaugos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta šioje teisės normoje nurodytose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Įvertinus teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų nauja redakcija išdėstytų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkto ir 8.19 punkto nuostatas, reglamentuojančias maksimalaus užmokesčio dydžio už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose koeficientą (0,1), ir pagal ieškovės bylinėjimosi išlaidų patyrimo (apmokėjimo) laiką (2018 m. rugsėjo 11 d.) jų maksimaliam dydžiui apskaičiuoti pagrindu imamą užpraėjusio ketvirčio statistinį dydį (2018 m. I ketvirtis – 895,20), darytina išvada, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį ((895,20 Eur x 0,1) x 4,5 val. (1 val. + 3,5 val.) = 402,84 Eur). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš pareiškėjo priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma mažintina iki Rekomendacijose numatyto dydžio ir priteistina 402,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

21. Nors atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės atstovė nurodė, jog iš viso atsakovei buvo suteiktos 6 valandos teisinių paslaugų, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, viršijančias Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, mažinant atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

25. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo priteisti 220 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą yra pateikta PVM sąskaita faktūra, serija APB18, Nr. 565, pagal kurią atsakovė privalo sumokėti 220 Eur, ir 2018 m. spalio 17 d. lėšų pervedimo nurodymas, kuriuo atsakovė sumokėjo 220 Eur pagal sąskaitą Nr. 565 už paslaugas.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.15 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į atskirąjį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 926,70 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijoje neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

27. Pareiškėjo atskirasis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 8,39 proc. Šis procentas apskaičiuojamas taip: prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas (0 proc.); prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų patenkintas iš dalies, t. y. 81,16 Eur (sumažinta bylinėjimosi išlaidų suma) x 100 : 484 (prašoma sumažinti bylinėjimosi išlaidų suma) = 16,77 proc.; iš viso patenkinta pareiškėjo reikalavimų (0 +16,77) : 2 prašymai = 8,39 proc.

28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai iš pareiškėjo atsakovei priteistinas 201,54 Eur (220 Eur x 91,61 (100 – 8,39) proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

29. Pareiškėjas A. N. bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nenagrinėtinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį pakeisti.

Sumažinti iš pareiškėjo A. N. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Durpeta“ priteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nuo 484 Eur iki 402,84 Eur.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo A. N. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Durpeta“ 201,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.