Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovui (apie teismo posėdį pranešta),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K. gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio-profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja – konsultante, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 251 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2015 m. birželio 19 d., apie 17.50 val., Kupiškio rajone, kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 65 km 600 m, vairuodama automobilį AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto reikalavimus – prieš pradėdama lenkti privalėdama įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, to nepadarė, neįsitikino, kad lenkti yra saugu, ko pasėkoje, lenkdama ta pačia kryptimi priekyje važiuojančią transporto priemonę, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. Z., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio AUDI 80 keleivė S. Ž., - ji mirė nuo visiško nugaros smegenų nutraukimo, įvykus pilnam stuburo kaklinės dalies 6-o slankstelio skersiniam lūžiui, bei buvo nežymiai sutrikdyta automobilio AUDI 80 vairuotojos D. Z. sveikata, - jai nustatyta dešinės veido pusės sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje ir odos nubrozdinimas dešiniojo kelio srityje.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. K. parodė, kad įvykio dieną važiavo iš mamos, t. y., iš (duomenys neskelbtini) rajono per Uteną į Panevėžį. Automobilį vairuoja 5 metus. Pravažiavus Kupiškio žiedą, važiavo 70 km/h greičiu, nes nuo žiedo toks yra leistinas greitis, važiavo iš paskos krovininio automobilio, kuris pagal Kelių eismo taisyklių kategorijas buvo C-C1, koks automobilio numeris ir kokios šalies, ji neįsidėmėjo, koks buvo to krovininio automobilio greitis pasakyti negali. Po to nutarė krovininį automobilį aplenkti, priartėjo prie kelio brūkšninės juostos, pasižiūrėjo, kadangi iš priekio buvo automobiliai, nelenkė. Paskui matė, kad iš priekio atvažiuoja senas automobilis, kuris buvo toli, koks atstumas metrais iki to automobilio buvo, negali pasakyti, tačiau buvo įsitikinusi, kad spės aplenkti krovininį automobilį ir grįžti į savo eismo juostą. Parodo, kad krovininis automobilis, kurį ruošėsi lenkti, tuo metu rodė dešinį posūkį, automobilis nestabdė, ten nėra kelio, todėl manė, kad krovininis automobilis sustos ir ji automobilį greičiau aplenks, todėl ir lenkė. Įjungusi posūkio signalą lenkė krovininį automobilį, kai lenkė jos automobilio greitis buvo didesnis nei 70 km/h, bet koks tiksliai, pasakyti negali, nes norėjo saugiai aplenkti, ir pamatė, kad greitai artėja iš priekio automobilis, ėmė stabdyti, trauktis link krovininio automobilio ir pasuko į kelkraštį, pamatė, kad tas automobilis iš priekio irgi suka į kelkraštį, įvyko susidūrimas. Parodo, kad lenkimo momentu būdama ties krovininio automobilio kabina suprato, kad nebeaplenks ir pradėjo stabdyti, metėsi į kelkraštį, kad atlaisvinti kelią. Kiek laiko praėjo nuo lenkimo pradžios iki susidūrimo, pasakyti negali. Po susidūrimo išlipo iš savo automobilio, priėjo prie automobilio su kuriuo susidūrė, atidarė keleivio pusės dureles ir ten buvusios močiutės paklausė ar jai niekas neskauda. Močiutė jai tyliai atsakė, kad viskas gerai. Tada ji pripuolė prie to automobilio vairuotojos, kurios veidas buvo kruvinas ir kuri kažką rėkė. Tada R. K. pasidarė labai bloga, ėmė suktis galva, ji susistabdė pravažiuojantį automobilį, kuriame buvo vyras su moterimi ir jiems pasakė, kad yra sužeistų, pati bandė skambinti policijai, bet dėl savo būsenos nesugebėjo to padaryti. Parodo, kad iš karto po avarijos aplink nieko nebuvo, krovininį automobilį, kurį lenkė pamatė tik, kai daugiau automobilių sustojo, krovininis automobilis stovėjo stotelėje su įjungtas avariniais žibintais. Krovininio automobilio vairuotojas kalbėjo rusiškai, ji nieko labai negirdėjo, ką jis sakė būdamas tarp kitų žmonių. Jos nuomone, kai pirmas policijos ekipažas atvažiavo į įvykio vietą ir klausinėjo kas įvyko, kas automobilio savininkai, krovininio automobilio vairuotojo jau nebebuvo. Po to atvažiavo policija, greitoji, gaisrinė. Ji greitajai parodė, kad eitų prie kito automobilio, nes ten reikia jų pagalbos. Po to ji vyko į Kupiškio policijos komisariatą, ten davė parodymus, medikai paėmė jos kraują, padarė jai pirminę apžiūrą, braižant eismo įvykio schemą ji nedalyvavo. Teismo posėdžio metu R. K. susipažinusi su eismo įvykio schema (t. 1, b. l. 17) parodė, kad mano, kad jos vairuotas automobilis buvo labiau pasisukęs į griovį. Po to sužinojo, kad mirė močiute, paskui atvažiavo jos teta, kuri ją parvežė mano. R. K. parodė, kad po įvykio verkė, pergyveno, kartu su savo teta ir jos vyru buvo nuvažiavusi į močiutės šermenis, tetos vyras nukentėjusiajai davė 400 Eur, kaip dalį žalos atlyginimo, ji pati atsiprašė automobilio, su kuriuo susidūrė, vairuotojos, t. y., nukentėjusiosios ir jos sesers, pareiškė joms užuojautą. Tą kart jai besikalbant su nukentėjusiąją vairuotoja, pastaroji jai pasakojo, kaip R. K. automobilį pamatė, sakė, kad gal jai reikėjo tiesiai važiuoti, kai pamatė, kad R. K. važiuoja kelkraščiu, savo ruoštu R. K. nukentėjusiajai sakė, kad matė ją toli, manė spės aplenkti. Parodo, jog pačiose laidotuvėse nedalyvavo, nes negalėjo, vėliau ant kapo padėjo gėlių, uždegė žvakutę. Kai po kelių dienų jai pasidarė bloga, ji kreipėsi į Panevėžį, ją siuntė pas psichologą, psichiatrą, nes su ja nebuvo galima susišnekėti, jai nustatė sužalojimus, mėlynes. Teismo posėdžio metu R. K. parodė, kad pilnai prisipažįsta kalta dėl įvykio ir labai gailisi, dar kartą atsiprašo nukentėjusiųjų, turtinę ir neturtinę žalą pripažįstą, žalą gali mokėti dalimis, nes neturi pinigų, teismo prašo atsižvelgti į tai, kad gauna minimalią algą, kurios vos užtenka nuomai, mokesčiams, maistui ir vaistams, turi paėmusi kreditą, remia sergančią savo mamą, prašo teismo neskirti jai labai griežtos bausmės.

Iš 2015 m. spalio 15 d. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad D. Z. nustatyti liekamieji reiškiniai po dešinės veido pusės sumušimo su veido deformacija, reikalingas tolimesnis konservatyvus gydymas. (t. 1, b. l. 195-196)

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. K. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto reikalavimus, kurie numato, kad prieš pradėdamas lenkti transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Teismo posėdžio metu R. K. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė, kad prieš lenkdama krovininį automobilį matė, jog priešpriešais atvažiuoja senas automobilis, kuris jos manymu buvo toli, todėl buvo įsitikinusi, kad spės aplenkti krovininį automobilį ir grįžti į savo eismo juostą. Krovininis automobilis tuo metu rodė dešinį posūkį. R. K. krovininį automobilį lenkė, tačiau manevro metu pamačiusi, kad iš priekio važiuojantis automobilis labai greitai artėja, ir suvokusi, kad nespės baigti manevro, stabdė ir suko į kairį kelkraštį. Iš priekio važiavęs automobilis irgi suko į kelkraštį kur automobiliai ir susidūrė. Tokie kaltinamosios parodymai patvirtina, jog R. K. veikė nusikalstamai nerūpestingumai, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji nenumatė, kad jos veiksmai gali sukelti eismo įvykį dėl kurio žus žmogus, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes ji galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji D. Z. būtų pažeidusi kokius nors KET reikalavimus. Teismas, konstatuoja, jog jeigu R. K. prieš pradėdama lenkti, būtų įsitikinusi, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei ir tokioje situacijoje nebūtų pradėjusi lenkti priekyje važiavusio krovininio automobilio ir išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, taip sukeldama grėsmę eismo saugumui, tai automobilio AUDI 80 vairuotoja D. Z. nebūtų buvusi priversta stabdyti, sukti į dešinį kelkraštį ir ten susidurti su R. K. vairuojamu automobiliu, ko pasekoje S. Ž. žuvo, o D. Z. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi byloje R. K. nusikalstamos veikos tiek objektyvieji požymiai – veika, padariniai, būtinas priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių, tiek subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškė neatsargumu (pagal nustatytas bylos aplinkybes – nusikalstamu nerūpestingumu) yra nustatyti.

Bausmės skyrimas

R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamoji pilnai sutiko su pareikšto kaltinimo apimtimi, ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų, kaltinamosios elgesys proceso metu įtikino teismą, jog kaltinamoji iš tiesų nuoširdžiai, o ne formaliai, gailisi ir išgyvena dėl kilusios eismo įvykio ir jo pasekmių. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamosios atsiprašymą priėmė ir jai atleido. Byloje pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad po eismo įvykio R. K. kreipėsi pas gydytoją psichiatrą, jai buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas ir paskirtas gydymas (t. 2, b. l. 3), ji buvo nedarbinga. (t. 2, b. l. 1) Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas R. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną sunkų neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teista (t. 1, b. l. 102), iš karto po įvykio atlygino dalį žalos nukentėjusiajai, nėra bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 103), priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (t. 1, b. l. 105), yra dirbanti (t. 1, b. l. 20-27), darbdavio charakterizuojama, kaip pareiginga ir pavyzdinga darbuotoja, jos darbdavio charakteristikose pažymima, kad R. K. labai išgyvena dėl įvykusio eismo įvykio (t. 1, b. l. 119; t. 2, b. l. 6). Kaltinamosios motinos gyvenamosios vietos seniūnijos pateiktais duomenimis R. K. motina gyvena (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, (duomenys neskelbtini) Seniūnijos žiniomis R. K. gyvena ir dirba Panevėžyje, nuolatos grįžta pas motiną, jai padeda ūkyje. R. K. yra labai jautri, darbšti mergina, apie kurią žmonės tik gerai atsiliepia, seniūnija dėl jos elgesio nusiskundimų nėra gavusi, seniūnijai yra žinoma, kad ji labai pergyvena dėl eismo įvykio. (t. 1, b. l. 114)

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, sukeltas itin sunkias ir skaudžias pasekmes, ir mano esant tikslinga paskirti kaltinamajai sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek žemesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas įvertinęs, kad kaltinamoji anksčiau nebuvo neteista ir nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, kaltę pripažįsta ir gailisi, padarė ne tyčinį, o neatsargų nusikaltimą, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajai R. K. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, įpareigojant ją tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji R. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialiąją teise – teise vairuoti transporto priemones, todėl teismui atsiranda pagrindas svartyti klausimą dėl Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, paskyrimo R. K..

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl teismas įvertinęs tai, kad dėl kaltinamosios R. K. nusikalstamo nerūpestingumo, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kilo neatitaisomi padariniai – žuvo žmogus ir kitas žmogus patyrė kūno sužalojimus, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji eismo įvykį sukėlė būdama blaivi, neturėdama galiojančių administracinių nuobaudų, turėjo teisę vairuoti, jos automobilis buvo techniškai tvarkingas, sprendžia, kad kaltinamajai turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, t. y., vieneriems metais. Teismo įsitikinimu tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltinamajai padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei suvokti nuoseklaus ir griežto Kelių eismo taisyklių laikymosi svarbą ateityje.

R. K., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Teismas taip pat nemato pagrindo kaltinamajai skirti kokią nors kardomąją priemonę iki įsiteisės jai priimtas nuosprendis.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji D. Z. baudžiamojoje byloje R. K. ir draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui pareiškė civilinį ieškinį. D. Z. prašo iš R. K. priteisti 9163 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteisti 35,34 Eur turtinės žalos, 2317 Eur išlaidų S. Ž. paminklui pastatyti ir kapavietei sutvarkyti, ir 2437 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodoma, jog D. Z. patyrė 35,34 Eur išlaidų kurui ir išsiimdama pažymą iš VĮ „Registrų centras“ apie savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kurios reikėjo norint gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. (t. 1, b. l. 190-194) Degalų pirkimo išlaidas patvirtinantys kvitai yra pateikti kartu su civiliniu ieškiniu (t. 1, b. l. 198-199), paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos grindžiamos R. T. paminklų dirbtuvės išrašyta D. Z. išankstinio apmokėjimo sąskaita ir jos detalizavimu. (t. 2, b. l. 35-36)

Nukentėjusioji A. M. baudžiamojoje byloje R. K. ir draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui pareiškė civilinį ieškinį. A. M. prašo iš R. K. priteisti 3563 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteisti 2437 Eur neturtinei žalai atlyginti. (t. 1, b. l. 190-194)

Civilinis atsakovas draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog draudimo bendrovė, kaip R. K. automobilio AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas dėl 2015 m. birželio 19 d. eismo įvykio yra išmokėjęs draudimo išmokas: A. U. 555,64 Eur už sugadintą automobilį AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 16-17), Valstybinei ligonių kasai 146,84 Eur už D. Z. gydymą (t. 2, b. l. 24), D. Z. 39,05 Eur už išlaidas vaistams ir 126 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 25-26), 1201,26 Eur už laidojimo išlaidas ir išlaidas kurui laidojimo metu. (t. 2, b. l. 28). Atsiliepime nurodoma, kad D. Z. ir A. M. neturtinės žalos atlyginimas po 2437 Eur kiekvienai bus išmokėtas vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. D. Z. 35,34 Eur dydžio kuro išlaidos ir pažymos iš „VĮ „Registrų centras“ išsiėmimo išlaidos bus išmokėtos. Atsiliepime teigiama, kad 2317 Eur numatomos paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos šiuo metu negali būti priteisiamos, kadangi draudimo bendrovei nėra pateiktas kapavietės sutvarkymo projektas ar kitas dokumentas patvirtinantis kapavietės dydį bei nėra pateikti rašytiniai įrodymai apie patirtas išlaidas. (t. 2, b. l. 13-14)

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiosioms buvo padaryta neteisėtais kaltinamosios veiksmais. Tai reiškia, kad R. K. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamosios civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnį ir su kaltinamuoju sudarytą draudimo sutartį ši įmonė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Taigi nurodyta draudimo įmonė yra tinkamas atsakovas pagal pareikštus reikalavimus.

D. Z. prašo iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteisti 35,34 Eur turtinės žalos, 2317 Eur išlaidų S. Ž. paminklui pastatyti ir kapavietei sutvarkyti. D. Z. patirta 35,34 Eur turtinė žala yra pagrįsta dokumentais, todėl priteistina iš draudimo bendrovės. Taip pat, teismas sprendžia, kad D. Z. prašoma priteisti 2317 Eur išlaidų suma paminklui pastatyti ir kapavietei sutvarkyti pripažintina pagrįsta. Teismo posėdžio metu D. Z. parodė, kad laukia pinigų iš draudimo bendrovės, kad galėtų žuvusiai mamai pastatyti paminklą ir sutvarkyti kapavietę. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad D. Z. yra bedarbė, gauna socialinę pašalpą, viena augina vaikus, taigi yra visiškai suprantama, kodėl D. Z. negali iš anksto apmokėti kapavietės tvarkymo išlaidų ir pateikti rašytinių įrodymų apie tai. D. Z. prašoma priteisti suma kapavietei tvarkyti yra pagrįsta R. T. paminklų dirbtuvės išrašyta išankstinio apmokėjimo sąskaita ir jos detalizavimu. Teismas sprendžia, kad D. Z. prašoma suma neleidžia manyti, kad bus įrenginėjamas prabangus kapas, tokia suma atitinka protingumo kriterijų, vidutines tokių paslaugų kainas ir yra objektyviai būtina, kad būtu laiku (iki pirmųjų žuvusiosios mirties metinių) ir tinkamai (pagal krikščioniškas tradicijas Lietuvoje) sutvarkytas mirusiosios kapas.

Teismui nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiųjų teiginių, kad jos dėl netikėtos mamos, žūties patyrė didžiulį sukrėtimą, dvasinį skausmą ir emocinius išgyvenimus. Nors žuvusioji ir buvo senyvo amžiaus, tačiau jos sveikata buvo pakankami gera, ji gyveno kaime, laikė ūkį. Akivaizdu, kad staigi ir tragiška mirtis sukėlė jos dukroms šoką ir didelę netektį. Nukentėjusioji D. Z. nurodė, kad jos santykiai su mama buvo artimi, šilti, jos gražiai bendravo, mama jai visaip kaip padėjo gyvenime, patarė, parėmė. Pačiai D. Z. dėl eismo įvykio buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, po ji avarijos negalėjo atsikelti iš lovos, vartojo raminamuosius ir nuskausminamuosius vaistus, iki šiol vartoja vaistus. Nukentėjusioji A. M. parodė, kad judviejų santykiai su mama buvo labai geri, dabar mamos labai trūksta, mama ją užaugino, pas mamą atvykdavo 2-3 kartus į mėnesį, mamai padėdavo ūkyje, po įvykio gyveno su seserimi, tvarkė mamos ūkį.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykis sukėlė negrįžtamas pasekmes, jo metu žuvo senyvo amžiaus moteris, nežymiai sutrikdyta nukentėjusios D. Z. sveikata. Nors ir neatsargiais, tačiau bet kokiu atveju nusikalstamais kaltinamosios veiksmais buvo pažeistas aukščiausias teisinis gėris – žmogaus gyvybė, kurios, kaip aukščiausios vertybės, neįmanoma įkainoti, kaip, beje, neįmanoma išmatuoti ir įkainuoti nukentėjusiųjų patirto dvasinio skausmo bei kančių, kurių kilimas šiuo atveju yra absoliučiai neginčytinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti.

Visgi, nepaisant to, kokie skaudūs bebūtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Neneigiant kaltininko padaryto nusikaltimo ir iš jo kilusios prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad šią žalą padaręs asmuo realiai galėtų atlyginti nukentėjusiesiems priteisiamą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėję asmenys realiai gautų jiems priteistas sumas. Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu užtikrinti protingą abiejų šalių interesų pusiausvyrą, todėl Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji R. K. yra jauno amžiaus, darbingas, nors gaunantis nedidelį atlyginimą, asmuo, jos nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Šiuo atveju pažymėtina, jog už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturtinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo nukentėjusiosios patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, kurie neigiamai paveikė jų gyvenimą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamosios turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, į teismų formuojamą praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 Eur (15 000 Lt) iki 43443 Eur (150 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-287-507/2015 ir kt.), teismas žuvusiosios dukros nukentėjusiosios D. Z., kuri ir pati nukentėjo eismo įvykio metu, patirtą neturtinę žalą vertina 10600 eurų dydžio suma, žuvusiosios dukros nukentėjusiosios A. M. patirtą neturtinę žalą vertina 6000 eurų dydžio suma.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). Draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas šiuo metu yra išmokėjusi tik 126 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl iš draudimo bendrovės D. Z. ir A. M. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas po 2437 Eur kiekvienai, o likusi neturtinės žalos dalis priteistina iš kaltinamosios R. K..

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. kovo 3 d. pateikė pažymas, kuriose nurodyta, jog baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms D. Z. ir A. M. teikė Tarnybos paskirta advokatė Dovilė Baniulė. Už D. Z. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 172,89 Eur dydžio išlaidas (advokato užmokestis) (t. 2, b. l. 53), už A. M. teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 133,17 Eur dydžio išlaidas (advokato užmokestis) ir 6,40 Eur kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas. (t. 2, b. l. 57)

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas įvertinęs tai, kad Tarnybos paskirta advokatė atstovavo dvi nukentėjusiąsias toje pačioje byloje, paruošė civilinius ieškinius, kurie paremti tomis pačiomis aplinkybėmis, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, bei atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji dirba ir gauna artimą minimaliam atlyginimą, sprendžia, kad yra pagrindas valstybei priteistinų išlaidų dydį mažinti iki 100 Eur ir jas priteisti iš kaltinamosios R. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106, 115, 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jai laisvės atėmimą trejiems metams bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, R. K. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant ją tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus.

D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies ir D. Z. iš kaltinamosios R. K. priteisti 8163 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) neturtinei žalai atlyginti, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, į. k. 300633222, D. Z. priteisti 35,34 Eur (trisdešimt penkis eurus 34 ct.) turtinės žalos, 2317 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniolika eurų) išlaidų S. Ž. paminklui pastatyti ir kapavietei sutvarkyti, ir 2437 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt septynis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai ir A. M. iš kaltinamosios R. K. priteisti 3563 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus) neturtinei žalai atlyginti, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, į. k. 300633222, A. M. priteisti 2437 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt septynis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. K. priteisti valstybei 100 Eur (vieną šimtą eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175) (įmokos kodas – 5630, įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. K. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.