Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Raimondai Žilakauskytei,

2015 m. lapkričio 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. kovo 6 d. ataskaitos „Apie draudėjo P. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Beržas“ valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimą“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. rašto Nr. (1.8)SI-12282 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis ir teigia, kad P. M. TŪB „Beržas“ turi būti likviduota registro tvarkytojo iniciatyva, kadangi nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius. Mano, kad tai turi būti padaryta be atskirojo prašymo.

Pareiškėjas P. M. ir jo atstovas advokatas Antanas Butautas teismo posėdžio metu patikslintą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skundą argumentuoja Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-25-479/2015 ištrauka ir nesiremia visu sprendimu, kuriame aiškiai pasisakyta, kad nesilaikius teisės aktais reglamentuotos išstojimo iš tikrosios ūkinės bendrijos tvarkos, pareiškėjas liko P. M. TŪB „Beržas“ nariu. Nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pabrėžia, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai neįrodo fakto, kad pareiškėjas nuo 1995 m. kovo 22 d. nėra tikrosios ūkinės bendrijos narys, todėl P. M. TŪB „Beržas“ neturint turto už bendrijos prievoles solidariai visu savo turtu atsako tikrieji nariai, tarp jų ir pareiškėjas.

Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų. Pareiškėjui esant P. M. TŪB „Beržas“ nariu ir pagal CK nuostatas solidariai atsakant už jos prievoles, VSDFV Klaipėdos skyrius 2015 m. kovo 9 d. raštu teisėtai iš pareiškėjo reikalavo vykdyti ūkinės bendrijos prievoles, t. y. sumokėti VSD ir PSD įmokų bei delspinigių įsiskolinimą. P. M. TŪB „Beržas“ į VSDF biudžetą teisės aktų nustatytais terminais nesumokėjus skolos, VSDFV Klaipėdos skyrius vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis bei nustatęs, kad P. M. TŪB „Beržas“ vardu registruoto turto nėra, į P. M. TŪB „Beržas“ tikrųjų narių asmenines sąskaitas pateikė vykdyti mokėjimo nurodymus. Pagal mokėjimų nurodymus iš P. M. TŪB „Beržas“ tikrojo nario A. K. asmeninių sąskaitų buvo nurašyta 6328,45 Eur, iš kurių įskaityta 4127,49 Eur savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokoms, 1808,39 Eur savarankiškai dirbančio asmens PSD įmokoms, 336,20 Eur delspinigiams, priskaičiuotiems už pavėluotą savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų pervedimą, 56,37 Eur delspinigiams, priskaičiuotiems už pavėluotą savarankiškai dirbančio asmens PSD įmokų pervedimą. Iš P. M. TŪB „Beržas“ tikrojo nario P. M. asmeninių sąskaitų pagal 2015 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 2 d. ir 2015 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymus kredito įstaigos lėšų nenurašė, mokėjimo nurodymai 2015 m. liepos 13 d. ir 2015 m. liepos 14 d. atšaukti.

Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame VSDFV valdybos Klaipėdos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. rašte nurodyta P. M. TŪB „Beržas“ 6328,45 Eur skola VSDF biudžetui išieškota iš bendrijos tikrojo nario A. K., pareiškėjas, kaip P. M. TŪB „Beržas“ narys, nebeturi 6328,45 Eur prievolės atsakovui. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Taip pat pažymi, jog Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2015 m. rugpjūčio 14 d. duomenimis, P. M. TŪB „Beržas“ VSDF biudžetui skolinga 4,99 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą savarankiškai dirbančio asmens PSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 29 d.

Pabrėžia, jog nesutinka su antstolės A. P. 2015 m. kovo 3 d. rašte Nr. S-3031 „Dėl informacijos pateikimo“ esančia informacija, kadangi atsakovas išieškotų lėšų iš antstolės negavo, o išieškojimo neatsisakė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 121), atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (minėta, toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2015 m. kovo 6 d. ataskaitos „Apie draudėjo P. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Beržas“ valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimą“ (toliau – ir skundžiama ataskaita, Ataskaita) bei VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. rašto Nr. (1.8)SI-12282 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir skundžiamas raštas), kuriuose apskaičiuota P. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Beržas“ (minėta, toliau – ir P. M. TŪB „Beržas“) 6382,45 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo (minėta, toliau – ir VSDF) biudžetui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamame rašte pareiškėjas informuojamas, jog remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) esančiais 2015 m. kovo 6 d. Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, pareiškėjas yra P. M. TŪB „Beržas“ tikrasis narys (b. L. 11-13). Nurodyta, kad Registre nėra duomenų apie tai, kad ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir tai būtų deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamų teisės aktų nustatyta tvarka. Skundžiamame rašte nurodyta, jog remiantis Registro 2015 m. kovo 6 d. duomenimis, P. M. TŪB „Beržas“ VSDF biudžetui už atitinkamus laikotarpius nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. skolinga 6382,45 Eur, iš jų 4127,49 Eur savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo (minėta, toliau – ir VSD) įmokų, 1862,39 Eur savarankiškai dirbančio asmens privalomojo sveikatos draudimo (minėta, toliau – ir PSD) įmokų, 336,20 Eur delspinigių už pavėluotą VSD įmokų mokėjimą, 56,37 delspinigių už pavėluotą PSD įmokų mokėjimą. Prie skundžiamo rašto pridėta Ataskaita, kuri yra sudėtinė skundžiamo rašto dalis.

Skundžiamoje ataskaitoje nurodyti teisės aktai (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kt.) ir jų redakcijos, kurių pagrindu buvo skaičiuojamos P. M. TŪB „Beržas“ privalomosios VSD, PSD įmokos, delspinigiai bei detalizuoti šių įmokų paskaičiavimai (b. l. 14-19).

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu raštu ir Ataskaita, juos apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (minėta, toliau – ir Fondo valdyba), kuri 2015 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (9.8)I-3808 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 22-24).

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje iš esmės neginčija skundžiamu raštu ir skundžiama ataskaita apskaičiuotų VSD ir PSD įmokų bei delspinigių dydžių, tačiau mano, kad pareiškėjui apskritai tokia skola neturėjo atsirasti, kadangi jis nuo 1995 m. kovo 22 d. nėra P. M. TŪB „Beržas“ narys.

Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1993 m. lapkričio 19 d. iki 1997 m. liepos 11 d.) 14 straipsnio 1 dalyje numatyti narystės bendrijoje pasibaigimo pagrindai, kurie yra: 1) nario mirtis; 2) nario pripažinimas neveiksniu; 3) nario išstojimas iš bendrijos; 4) nario pašalinimas iš bendrijos. To paties straipsnio 2 dalis numatė, kad tikrasis narys gali išstoti iš bendrijos, jeigu tam neprieštarauja nė vienas iš tikrųjų narių. Bendrijos jungtinės veiklos sutartyje gali būti nustatytos ir kitos išstojimo iš bendrijos sąlygos. Ūkinių bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad priėmus į bendriją naują tikrąjį narį vietoj pašalinto arba išstojusio iš bendrijos tikrojo nario, turi būti parengta ir notariškai patvirtinta nauja bendrosios jungtinės veiklos sutartis, o bendrija – perregistruota. Priėmus į bendriją naują komanditorių vietoj pašalintojo arba išstojusiojo iš bendrijos, bendrosios jungtinės veiklos sutartis pakeičiama. Sutarties pakeitimai turi būti notariškai patvirtinti ir įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-25-479/2015 konstatavo, kad pareiškėjas P. M. iš P. M. TŪB „Beržas“ nustatyta tvarka neišstojo (b. l. 74-77). Teismas sprendime nurodė, kad dėl pareiškėjo išstojimo iš bendrijos kiti nariai tam neprieštaravo, tačiau nauja bendrosios jungtinės veiklos sutartis nebuvo patvirtinta ir bendrija nebuvo perregistruota. Be to, pagal 2014 m. liepos 30 d. juridinių asmenų registro duomenis P. M. TŪB „Beržas“ nariai yra P. M., A. K. ir D. Š. Sprendime teismas pažymėjo, kad likusiems bendrijos nariams nevykdant pareigos dėl bendrosios jungtinės veiklos sutarties pakeitimo ir bendrijos perregistravimo, pareiškėjas galėjo ginti pažeistas teises Ūkinių bendrijų įstatyme ir 1990 m. gruodžio 13 d. bendrijos jungtinės veiklos sutartyje numatyta tvarka ir pareikšti ieškinį teisme dėl bendrijos likvidavimo, jeigu kiti nariai nevykdė bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytų pareigų (Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas Ūkinių bendrijų įstatyme bei bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nustatytų reikalavimų tinkamai neįvykdė, todėl pareiškėjas iš bendrijos įstatymų nustatyta tvarka neišstojo.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. sprendime taip pat nurodė, kad duomenų, patvirtinančių, kad P. M. TŪB „Beržas“ būtų taikytos likvidavimo ar reorganizavimo procedūros, numatytos teisės aktuose, byloje nepateikta, todėl konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui P. M. išstojus iš P. M. TŪB „Beržas“, bendrijos veikla pasibaigė.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas. Tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais. Kartu sudaromos realios galimybės realizuoti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimas, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010, 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje AS444-432/2013). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

Remiantis aptartu Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. sprendimu, akivaizdu, kad P. M. TŪB „Beržas“ teisės aktų nustatyta tvarka veikla nėra pasibaigusi ir pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka neišstojus iš P. M. TŪB „Beržas“, jis vis dar yra jos narys. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai, kas konstatuota įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendime, yra privaloma administraciniam teismui ir tai negali būti kvestionuojama šioje byloje.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat teigia, kad antstolė A. P. 2015 m. kovo 3 d. rašte Nr. S-3031 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0124/02/00762 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą Nr. 104, išduotą 2002 m. balandžio 18 d. dėl 2917,56 Lt išieškojimo iš P. M., užbaigta vykdyti 2008 m. lapkričio 10 d. Atsižvelgiant į tai, mano, kad pareiškėjas atsakovui neturi jokių skolinių įsipareigojimų.

Iš į nagrinėjamą bylą pateikto antstolės A. P. 2015 m. vasario 9 d. rašto Nr. S-1726 „Dėl informacijos“, adresuoto pareiškėjui, turinio matyti, jog P. M. buvo informuotas, kad A. P. kontoroje vykdomoji byla Nr. 0124/02/00762 pagal VSDFV Šilutės skyriaus sprendimą Nr. 104 dėl 2917,55 Lt išieškojimo iš P. M. visiškai įvykdyta 2008 m. lapkričio 10 d. (b. l. 27). Antstolės A. P. 2015 m. kovo 3 d. rašte Nr. S-3031 „Dėl informacijos pateikimo“, kuris adresuotas VSDFV Klaipėdos skyriui, nurodyta, kad vykdomoji byla Nr. 0124/02/00762 pagal Sodros sprendimą Nr. 104, išduotą 2002 m. balandžio 18 d. dėl 2917,56 Lt išieškojimo iš P. M., užbaigta vykdyti 2008 m. lapkričio 10 d. (b. l. 42). Nurodyta, jog suėjus senaties terminui, byla yra sunaikinta, todėl neturi galimybės informuoti, kokiu pagrindu byla buvo užbaigta.

Atsakovas nagrinėjamoje byloje tvirtina, kad jis išieškotų lėšų iš antstolės negavo, o išieškojimo neatsisakė. VSDFV Klaipėdos skyrius 2015 m. spalio rašte Nr. SIE paaiškino, kad VSDFV Klaipėdos skyriuje saugomoje P. M. TŪB (savininko) byloje dokumentų, patvirtinančių, kad antstolė A. P. grąžino VSDFV Palangos skyriui (iki Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių reorganizavimo buvęs teritoriniu skyriumi) įvykdytą VSDFV Palangos skyriaus 2002 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 104 „Dėl išieškojimo į VSDF biudžetą ne ginčo tvarka“ bei dokumentų, patvirtinančių, kad VSDFV Palangos skyrius būtų atsisakęs išieškojimo pagal minėtą sprendimą, nėra (b. l. 128-129).

Atsižvelgdamas į antstolės pareiškėjui ir atsakovui pateiktuose atsakymuose esančius prieštaravimus (pareiškėjui pateiktame atsakyme nurodyta, kad vykdomas VSDFV Šilutės skyriaus sprendimas dėl 2917,55 Lt išieškojimo iš P. M. pilnai įvykdytas; atsakovui pateiktame atsakyme neįvardintas konkretus skyrius, kurio sprendimas buvo vykdomas, ir nenurodyta, kad išieškojimas pilnai įvykdytas), Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi įpareigojo antstolę A. P. pateikti teismui visus įrodymus, susijusius su 2917,55 Lt išieškojimo iš P. M. pagal VSDFV Šilutės skyriaus 2002 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 104 vykdomojoje byloje Nr. 012/02/00762 įvykdymą (b. l. 119-120).

Antstolė A. P. pateikė 2015 m. spalio 26 d. raštą Nr. S-15473 „Dėl nutarties vykdymo“, kuriame nurodė, kad neturi galimybės pateikti jokių įrodymų, susijusių su vykdomosios bylos Nr. 0124/02/00762 įvykdymu, kadangi minėta vykdomoji byla užbaigta 2008 m. spalio 11 d. ir vadovaujantis Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-309 ir Antstolių veiklos dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-308, sunaikinta pasibaigus saugojimo terminui (b. l. 123). Prie minėto rašto pridėtas 2013 m. sausio 2 d. Dokumentų naikinimo aktas Nr. 4, iš kurio matyti, kad skolininkas P. M., o ieškotojas Sodra, nenurodant tikslaus teritorinio skyriaus pavadinimo (b. l. 124-126).

VSDFV Palangos miesto skyriaus (tuo metu buvusio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi) 2002 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 104 turinys patvirtina, kad iš P. M. turi būti išieškoma 2917,56 Lt į VSDF biudžetą. Minėtą sprendimą vykdymui VSDFV Palangos miesto skyrius išsiuntė teismo antstolių kontorai prie Šilutės rajono apylinkės teismo (b. l. 130-131). Duomenų, kad iš P. M. būtų buvusi išieškota 2917,56 Lt skola į VSDF biudžetą, nėra. Pareiškėjas P. M. teismo posėdyje patvirtino, kad iš jo sąskaitų anksčiau jokia skola VSDF biudžetui už P. M. TŪB „Beržas“ skolas nebuvo išieškota, nes, pareiškėjo teigimu, išieškotojas nuo išieškojimo atsisakė. Tai, kad antstolės A. P. 2015 m. vasario 9 d. rašte Nr. S-1726 „Dėl informacijos“ nurodyta, kad kontoroje vykdomoji byla Nr. 0124/02/00762 pagal VSDFV Šilutės skyriaus sprendimą Nr. 104 dėl 2917,55 Lt išieškojimo iš P. M. visiškai įvykdyta 2008 m. lapkričio 10 d., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ši suma buvo grąžinta VSDFV Palangos miesto skyriui, ar VSDFV Palangos miesto skyrius būtų atsisakęs išieškojimo, nes minėtame rašte aiškiai nurodyta, kad išieškotojas yra būtent VSDFV Šilutės skyrius, be to, nenurodyta, kad ši suma buvo išieškota, o nurodyta, kad vykdomoji byla užbaigta, nepateikiant duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis aplinkybėmis ši vykdomoji byla buvo užbaigta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog minėtos aplinkybės paneigia faktą, kad anksčiau buvo išieškota 2917,55 Lt skola VSDF biudžetui iš P. M. už P. M. TŪB „Beržas“ įmokas ar VSDFV Palangos miesto skyrius būtų atsisakęs išieškojimo.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog tuo atveju, jeigu P. M. TŪB „Beržas“ yra skolinga VSDF biudžetui, tuomet atsakingi už skolas yra likę bendrijos nariai arba jų palikimą priėmę asmenys.

Ūkinių bendrijų įstatymo (aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu) 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Ūkinių bendrijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o komanditoriai pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė ir (ar) įsipareigojo įnešti į komanditinę ūkinę bendriją. Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog visi P. M. TŪB „Beržas“ tikrieji bendrijos nariai už P. M. TŪB „Beržas“ skolas atsako solidariai.

Pagal Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, akivaizdu, jog atsakovas turi teisę savo reikalavimą sumokėti socialinio draudimo įmokas nukreipti į vieną asmenį, nors VSD ir PSD įmokos buvo paskaičiuotos už tris tikruosius ūkinės bendrijos narius. Pažymėtina, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje nurodė, kad P. M. TŪB „Beržas“ 6328,45 Eur skola VSDF biudžetui išieškota iš P. M. TŪB „Beržas“ tikrojo nario A. K., todėl pareiškėjas, kaip P. M. TŪB „Beržas“ narys, nebeturi 6328,45 Eur prievolės atsakovui.

Įvertinus aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog už P. M. TŪB „Beržas“ skolas yra atsakingi visi bendrijos nariai, tame tarpe ir pareiškėjas, ir tokiu atveju, jei vienas skolininkas įvykdo solidaria pareigą (iš P. M. TŪB „Beržas“ tikrojo nario A. K. buvo išieškota atsakovui skola VSDF biudžetui), tuomet jis turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d.) numatyta, kad privalomai draudžiami individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys asmenys (2 punktas). Pažymėtina, jog vėlesnėse Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio redakcijose (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., redakcija, galiojusi nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir kt.) buvo nustatyta, kad tikrųjų ūkinių bendrijų nariai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d.) buvo numatyta, kad įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam priskaičiuoto atlyginimo už darbą. Atlyginimo suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalus darbo užmokestis. Asmenys, išvardinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose, VSD įmokas moka patys. Jie gali įmokų nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tada, jeigu jie yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai, taip pat jei yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus <...>. Įmokų dydis bazinei valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti apskaičiuojamas pagal aktuarinius skaičiavimus ir tvirtinamas Vyriausybės. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio redakcijose (redakcija, galiojusi nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., redakcija, galiojusi nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. ir kt.) numatė pareigą individualių (personalinių) įmonių savininkams ir jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prilygintiems savarankiškai dirbantiems asmenims (vėlesnėse Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio redakcijos nuostatose buvo įvardinta, kad tikrosios ūkinės bendrijos už narius moka VSD įmokas) mokėti įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai.

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalių (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.,) nuostatomis, tikrosios ūkinės bendrijos už tikruosius narius privalėjo mokėti 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos už narius.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog P. M. TŪB „Beržas“ už tikruosius narius privalėjo mokėti VSD ir PSD įmokas. Skundžiamoje ataskaitoje yra išdėstytas teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis P. M. TŪB „Beržas“ buvo apskaičiuotos VSD ir PSD įmokos, o jų laiku nesumokėjus ir delspinigiai. Pažymėtina, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neginčija apskaičiuotų VSD, PSD bei delspinigių dydžių, ar to, kad juos P. M. TŪB „Beržas“ apskritai privalėjo mokėti, todėl teismas šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje detaliau nepasisako.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat teigia, kad remiantis Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, P. M. TŪB „Beržas“ turi būti likviduota registro tvarkytojo iniciatyva – nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius. Mano, kad tai turi būti padaryta be atskirojo prašymo.

Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: <...> 2) nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius ir kt.

Minėtoje Civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta juridinių asmenų registro tvarkytojo teisė, bet ne pareiga inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Todėl pareiškėjo argumentas, kad tai turi būti padaryta be atskirojo prašymo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigia, kad skundžiama ataskaita pareiškėjui buvo pateikta be tokiam dokumentui būtinų rekvizitų – parašo, antspaudo, registracijos siunčiamų raštų žurnale.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 konstatavo, kad <...> Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, teismo vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014).

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjui buvo siunčiamas skundžiamas raštas kartu su pridėta skundžiama ataskaita, kuri yra sudėtinė šio rašo dalis. Skundžiamas raštas buvo pasirašytas įgalioto asmens. Tai, kad raštas nepatvirtintas antspaudu ar kad Ataskaitoje nėra įgalioto asmens parašo ar antspaudo, nesudaro pagrindo konstatuoti šių administracinių aktų neteisėtumą, kadangi minėtuose skundžiamuose aktuose pareiškėjui pateikti išsamūs paaiškinimai apie privalomas VSD ir PSD įmokas bei detalūs jų paskaičiavimai, inter alia nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis tokie paskaičiavimai atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, formalus skundžiamo rašto neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatai nelaikytinas esminiu pažeidimu, lemiančiu administracinių aktų neteisėtumą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat teigia, kad Fondo valdyba 2015 m. birželio 4 d. rašte Nr. (9.8)I-3808, priimtame išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų, skundžiamo rašo neįvardijo sprendimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

Remdamasi aptartais teisės aktais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama 2015 m. kovo 6 d. ataskaita „Apie draudėjo P. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Beržas“ valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimą“ bei VSDFV Klaipėdos skyriaus ir 2015 m. kovo 9 d. raštas Nr. (1.8)SI-12282 „Dėl informacijos pateikimo“ yra teisėti ir pagrįsti, iš esmės atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo juos panaikinti ir tenkinti pareiškėjo skundą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.