Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudarė kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Aušra Maškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“, atstovaujamo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo, apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, VĮ „Registrų centras“, atstovaujamas VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo, A. K., P. M. tikroji ūkinė bendrija „Beržas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“, atstovaujamas VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas nuo 1995-03-22 nebebuvo P. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Beržas“ nariu. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Bylos medžiaga patvirtina, kad 1990-12-13 buvo sudaryta P. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Beržas“ bendrosios jungtinės veiklos sutartis, jos steigėjai ir nariai – pareiškėjas P. M., suinteresuoti asmenys A. K. ir D. Š. (b. l. 3-8). P. M. tikroji ūkinė bendrija „Beržas“ 1990-12-29 įregistruota viešajame registre. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 1995-03-22 pateikė bendrijai pareiškimą dėl leidimo išstoti iš P. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Beržas“ (b. l. 9). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad 1995-03-22 įvyko P. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Beržas“ narių susirinkimas ir jo metu buvo nutarta neprieštarauti P. M. išstojimui iš bendrijos narių. Pagal tuo metu galiojusio LR ūkinių bendrijų įstatymo 14 str. 1 d. 3 p., vienas iš narystės bendrijoje pasibaigimo pagrindų yra nario išstojimas iš bendrijos. Įstatymas numatė, kad tikrasis narys gali išstoti iš bendrijos, jeigu tam neprieštarauja nė vienas iš tikrųjų narių. 1990-12-13 sudarytoje bendrijos „Beržas“ bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytos tapačios įstatyminiam reglamentavimui sąlygos dėl narystės bendrijoje pasibaigimo. Akivaizdu yra tai, kad dėl pareiškėjo P. M. išstojimo iš bendrijos kiti nariai tam neprieštaravo. Būtina įvertinti ir tai, kad LR ūkinių bendrijų įstatyme buvo numatyta nario išstojimo iš bendrijos tvarka. Minėto įstatymo 5 str. nustatyta, kad priėmus į bendriją naują tikrąjį narį vietoj pašalinto arba išstojusio iš bendrijos tikrojo nario, turi būti parengta ir notariškai patvirtinta nauja bendrosios jungtinės veiklos sutartis, o bendrija – perregistruota. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nauja bendrosios jungtinės veiklos sutartis nebuvo patvirtinta ir bendrija nebuvo perregistruota. Pagal 2014-07-30 juridinių asmenų registro duomenis P. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Beržas“ nariai yra P. M., A. K. ir D. Š. (b. l. 164). Svarbu įvertinti ir tai, kad pagal LR ūkinių bendrijų įstatymo 12 str. 7 d. ir 1990-12-13 bendrijos bendrosios jungtinės veiklos sutarties 10 str. numatyta kiekvieno bendrijos nario teisė pareikšti ieškinį teisme dėl bendrijos likvidavimo, jeigu kiti nariai nevykdo bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatytų pareigų. Tai reiškia, kad nario išstojimas iš bendrijos nereiškia bendrijos veiklos pabaigos, nors įstatymo reikalavimai dėl bendrijos veiklos pakeitimo nėra įvykdomi. Dėl to pareiškėjo išstojimas iš P. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Beržas“ šios bendrijos veiklos nenutraukė. Likusiems bendrijos nariams nevykdant pareigos dėl bendrosios jungtinės veiklos sutarties pakeitimo ir bendrijos perregistravimo, pareiškėjas P. M. galėjo ginti pažeistas teises LR ūkinių bendrijų įstatyme ir 1990-12-13 bendrijos bendrosios jungtinės veiklos sutartyje numatyta tvarka. Akivaizdu, kad pareiškėjas šių įstatyme bei bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nustatytų reikalavimų tinkamai neįvykdė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas P. M. iš bendrijos įstatymo nustatyta tvarka neišstojo.

Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl bendrijos pabaigos pasikeitus bendrijos nariams ir neatliktus bendrijos įstatų pakeitimo. Ši skundo nuostata yra pagrįsta. Pagal LR CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal LR CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl įmonės veiklos pabaigos. Akivaizdu, kad 1990-12-13 P. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Beržas“ bendrosios jungtinės veiklos sutarties 14 str. yra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant bendrijos veikla nutraukiama. Šioje sutartyje taip pat nustatyta, kad bendrijos nutraukimas turi būti įregistruotas. Nurodytos sutarties 15 str. numatyta, kad bendrijos likvidavimo tvarką nustato LR ūkinių bendrijų bei kiti įstatymai, 1990-12-13 sutartis. Teismas pažymi, kad LR CK 2.95 str. 1 d. numatyta, jog juridinis asmuo pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Tokios pat nuostatos buvo įtvirtintos ir LR CK 37 str., galiojusiame tada, kai buvo pareikšta P. M. valia dėl išstojimo iš bendrijos. Juridinio asmens likvidavimo ir reorganizavimo pagrindus ir tvarką nustato jų įstatai (nuostatai) bei Lietuvos Respublikos įstatymai. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog juridinio asmens pasibaigimo tvarka yra reglamentuota imperatyvių teisės normų. Duomenų, patvirtinančių, kad P. M. tikrajai ūkinei bendrijai „Beržas“ būtų taikytos likvidavimo ar reorganizavimo procedūros, numatytos teisės aktuose, byloje nepateikta (LR CPK 178 str.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjo nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą, o įmonė „Beržas“ turi teisę nutraukti veiklą tik norminių aktų nustatyta tvarka (LR CPK 444, 445 str.).

Suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas išregistruoti bendriją iš viešojo registro negali būti įgyvendinamas. Su šia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiktina. LR CK 2.95 str. 3 d. numatyta, jog juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Juridinių asmenų registro veiklą reglamentuoja LR Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 patvirtinti „Juridinių asmenų registro nuostatai“. Šių nuostatų VIII skyriuje numatyta juridinių asmenų išregistravimo iš viešojo registro tvarka. Taigi juridinis asmuo baigiasi atlikus juridiniam asmeniui išregistruoti būtinus veiksmus. Būtina įvertinti ir tai, kad pagal Juridinių asmenų nuostatų 18 p. juridinių asmenų registre turi būti nurodomas juridinio asmens išregistravimo pagrindas, numatytas įstatyme ir juridinių asmenų registro nuostatuose. Teismas pažymi, kad LR CK ir Juridinių asmenų registro nuostatai nenumato galimybės išregistruoti juridinį asmenį pagal teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog suinteresuotas asmuo pagrįstai nurodė aplinkybę dėl negalėjimo įvykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padaro išvadas, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė procesines, materialines teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byloje priimamas naujas sprendimas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

n usprendž i a:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimą ir pareiškėjo P. M. pareiškimą atmesti.