Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-02 · Civilinė byla Nr. 2A-757-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-05-05Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-02
Bylos Nr.
2A-757-464/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03518-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Virginijus Kairevičius
Atsakovas
K. G.
Ieškovas
A. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-757-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03518-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui K. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. G. 2010-11-26 su ieškiniu (b.l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus rajono teismą ir prašė priteisti iš atsakovo K. G. išlaikymą dukrai A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) , kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo dukters gimimo (duomenys neskelbtini) iki vaikas sulauks pilnametystės; pinigus, skirtus dukters išlaikymui pervedant į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą banke bei paskiriant ieškovę dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad nuo pat gimimo atsakovas neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo, jau daugiau nei vienerius metus apskritai nei su ieškove, nei su savo dukterimi atsakovas nebendrauja. Jos pačios finansinė padėtis yra sunki, ji gauna minimalų mėnesinį darbo užmokestį, todėl pajamos nėra pakankamos, kad be atsakovo pagalbos galėtų išlaikyti dukrą. Vaiko išlaikymui reikalinga 1000 Lt suma per mėnesį: maistas, vitaminai, apranga (kadangi vaikas nuolatos auga, labai dažnai reikia pirkti naujus rūbus), žaislai, baldai vaikui, sauskelnės, higienos prekės. Dukra lanko „Yamaha“ muzikos mokyklą (per mėnesį reikia mokėti 60 Lt), mados studiją „Mažasis modelis“ (150 Lt/mėn.). Be to, dukrą norėtų leisti ir į darželį, tačiau tam neturi pinigų (šiuo metu prižiūrėti dukrą padeda tėvai, nes ieškovė dirba).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2011-04-26 teismo posėdžio metu (b.l. 33-34) ieškovė sumažino reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 400 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-05-05 sprendimu (b.l. 35-36) ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo K. G. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. G. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-11-26 iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą – 13 626 Lt, apskaičiuotą po 400 lt kas mėnesį už laikotarpį nuo A. gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo 2010-11-26; priteisė iš atsakovo ieškovei 310,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 150,99 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei bei nurodė, jog sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė šalių - K. G. ir A. G. dukra A. G., kuri gyvena su motina – ieškove A. G., tačiau atsakovas G. G. neteikia jai būtino išlaikymo. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir atsižvelgęs į vaiko amžių, į tai, jog tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus yra vienodos, į tai, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-01-30 gavo vidutinę 583,74 Lt dydžio motinystės pašalpą, o už 2010 m. rugpjūčio mėnesį gavo 468,25 Lt darbo užmokesčio, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, taip pat į tai jog, įrodymų apie atsakovo nedarbingumą nėra, į vaiko poreikius - lankomą (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą (mėnesinis mokestis – 60 Lt), užsiėmimus S. Č. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo suma – 150 Lt per mėnesį, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 400 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis ir susidariusių išlaikymo įsiskolinimą.

Šalies argumentai

Atsakovas K. G. apeliaciniu skundu (b.l. 38) prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį ir nustatyti realią išmokos sumą. Tvirtina, kad gimus dukrai gyveno kartu su ieškove ir fiziškai bei materialiai padėjo ją auginti. Prasidėjus ekonominei krizei atsakovas neteko darbo, todėl buvo išvarytas iš ieškovės namų. Gyvendamas kartu su žmona, atsakovas nupirko televizorių, kuris liko. Atsakovas 2011 metų balandžio mėnesį įsidarbino ir gauna minimalią algą. Priteistas 400 Lt išlaikymo dydis atsakovui yra per didelis, kadangi nuo gaunamos algos lieka tik 278,50 Lt pragyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Byloje yra keliamas klausimas dėl apelianto pareigos išlaikyti savo dukrą Adrianą apimties (išlaikymo dydžio), dėl išlaikymo adekvatumo ir proporcingumo apelianto finansinėms galimybėms. Dėl to teisėjų kolegija ir pasisako.

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas kurį laiką neturėjo darbo ar buvo registruotas darbo biržoje, teisiškai nereikšmingi ir patys savaime neįtakoja apelianto pareigos išlaikyti dukterį dydžio.

Apeliantas ginčija priteisto dukrai išlaikymo – po 400 Lt kasmėnesine išmoka – dydį savo gaunamų pajamų kontekste, tačiau nenurodo, kokio dydžio išlaikymą yra finansiškai pajėgus teikti ir kaip turėtų būti teismo sprendimas pakeistas. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo, turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius abiejų vaiko tėvų turtinės padėties kontekste. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, tuo tikslu privalu įvertinti kiekvieno iš vaiko tėvų pateiktus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus (CPK 12 str., 178 str.). Nagrinėjamos bylos atveju įrodinėjimo pareigą įgyvendino tik viena ieškovė, pateikusi duomenis apie savo gaunamas pajamas ir apie dalį vaiko poreikių, nurodžiusi ir tokią aplinkybę, kad atsakovas netrukus po vaiko gimimo šeimą paliko ir visiškai neprisidėjo prie dukters poreikių tenkinimo (b.l. 34). Tokie procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstyti ieškovės argumentai įstatymo nustatyta tvarka, t.y. teikiant į bylą paaiškinimus bei juos galinčius patvirtinti įrodymus, šioje byloje nebuvo paneigti. Apeliantas visiškai nusišalino nuo įrodinėjimo pareigos civilinėje byloje, teismo posėdyje nedalyvavo, o jam adresuoto šaukimo ir kitų procesinių dokumentų, kuriuos teismas siuntė jo tėvų gyvenamosios vietos adresu (b.l.20), niekas neatsiėmė. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas šį adresą apeliaciniame skunde nurodo kaip savo gyvenamąją vietą. Šalių teisė teikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti į bylą pirmosios instancijos teisme, ar nurodyti tokias aplinkybes, kurių nenurodė pirmosios instancijos teismui, yra itin apribota ir įmanoma tik išimtinais atvejais. Apeliantas tokio būtinumo net neįrodinėja, siūlydamas apeliacinės instancijos teismui pačiam pasidomėti duomenimis apie jį iš SODROS ar Darbo biržos. Todėl kolegija konstatuoja CPK 306 str. 2 d., ir 314 str. nustatytų draudimų pažeidimą ir į apelianto pateiktus su skundu dokumentus neatsižvelgia, jų į bylą nepriimdama. Tokiu atveju darytina išvada, kad apeliantas nepaneigė ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, jog savo dukters neišlaikė nuo pat jos gimimo, negyvendamas su šeima, juo labiau, kad nebuvo pateikti ir jokie objektyviai galimą išlaikymą patvirtinantys duomenys (kvitai, mokėjimo pavedimai, ieškovės pakvitavimai apie gautas sumas vaikui išlaikyti, neprašoma kviesti liudytojų, ir pan.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymo momentą nustatė nuo Adrianos gimimo.

Pasisakant dėl išlaikymo dydžio, kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas taisyklę, kad išlaikymo dydis kiekvienu konkrečiu atveju turi atitikti nepilnamečių vaikų poreikius bei jų tėvų turtinę padėtį, ir juo turi būti užtikrinamos būtinos vaikui vystytis sąlygos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nors šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečios bylos situaciją. Tai reiškia, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010). Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą jam tenkančią mėnesinio išlaikymo dalį - 400 Lt, visiškai jokių aplinkybių, paneigiančių ieškovės teiginius, kad vaiko kasdieniams poreikiams ji per mėnesį išleidžia maždaug 1000 Lt sumą, nepateikia bei neargumentuoja, kodėl, jo manymu, šie poreikiai galėtų būti patenkinti skiriant mažesnio dydžio išlaikymą ir nenurodo kokio, taip pat neįvardija, kiek būtina skirti tokio amžiaus mergaitei lėšų, siekiant užtikrinti jos būtinus poreikius maistui, drabužiams, žaislams bei ugdymo priemonėms, higienos priemonėms, sveikatos apsaugai (vaistai, vitaminai), padengti jos daliai tenkančius komunalinius mokesčius, sumokėti už ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą ar kitą priežiūrą. Taigi apeliacinio skundo teiginys, kad nustatyta teismo sprendimu kasmėnesinių išmokų suma (po 400 Lt) nėra reali, yra deklaratyvus, nepatvirtinantis priteisto išlaikymo neadekvatumo vaiko poreikiams, todėl atmestinas kaip faktiškai nepagrįstas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai susiję su apelianto finansiniu nepajėgumu mokėti tokio dydžio išlaikymą, akcentuojant buvusią savo bedarbystę ir nedidelių pajamų gavimą. Kadangi šeimos bylose, atsižvelgiant į viešo intereso buvimą, teismui nėra draudžiama ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, apeliacinės instancijos teismas SODROS ir VĮ Registrų centro duomenų pagrindu įvertino kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Viena vertus, abiejų šalių padėtis yra panaši - abu jie yra darbingi ir sveiki, taigi turi panašias galimybės dirbti ir uždirbti. Nuosavo turto abu neturi, kaip kiekvienas jų nurodo - gyvena savo tėvams nuosavybės teise priklausančiuose būstuose. Taip pat abu neturi kitų išlaikytinių. Ieškovės mėnesio pajamos yra vos didesnės, nei 1000 Lt (iki mokesčių). Apeliantas pastaruoju metu dirbo nuo 2011-04-05 iki 2011-12-19, jo mėnesio pajamos sudarė apie 800 Lt (iki mokesčių), tik rugsėjį ir spalį buvo didesnės (1267,81 Lt ir 2796 Lt). Judviejų dukra A. yra dar nedidelio amžiaus ir neturi didesnių bendrųjų (ar specialiųjų) poreikių. Darytina išvada, kad abu tėvai turėtų jai teikti panašų išlaikymą, ir tą pirmosios instancijos teismas sprendė teisingai.

Kita vertus, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu arba nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-05-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Apelianto darbo santykiai, kaip matyti iš jo paties nurodomų aplinkybių ir SODROS duomenų, neilgalaikiai. Pats apeliantas neįvardijo įtikinamų priežasčių, kodėl jam nepavyksta surasti geriau apmokamo darbo ar ilgesnį laiką išsaugoti turimos darbo vietos. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad apeliantas negali įsidarbinti ir taip pagerinti savo materialinės padėties, su tuo susijusių įrodymų į bylą taip pat nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Todėl aptariamos aplinkybės negali įtakoti beveik minimalios jo išlaikymo pareigos vaikui sumažinimo, kaip to siekiama apeliacinius skundu, priešingas traktavimas reikštų beveik visos vaiko išlaikymo naštos perkėlimą vienai ieškovei.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinio skundo motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl nepilnametei šalių dukrai teiktino išlaikymo dydžio šiuo laikotarpiu teisingumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kiekvienas iš vaiko tėvų turi galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 51), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Andrutė KalinauskienėVirginijus Kairevičius