Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

2017 m. lapkričio 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. B., P. B. ir A. N. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 16SD-1087-(14.16.104) informavo, kad skundžiamu sprendimu nusprendė už 0.1946 ha neatkurtos žemės plotą kompensuoti pinigais. Pareiškėjas nurodo, kad nei jis, nei jo įgaliotas asmuo T. B. su priimtu skundžiamu sprendimu nebuvo tinkamai supažindinti ir apie jį sužinojo tik 2017 m. rugsėjo 9 d. Pabrėžia, kad NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius taip pat jo neinformavo apie galimybę pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į V. L. tenkančią 1.03 ha dalį, nors teisės aktai institucijai tokią pareigą numato, jeigu nėra galimybių nuosavybės teises atkurti asmens pasirinktu būdu.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis nustatė, kad piliečiai pateikę prašymas atkurti nuosavybes teises į žemę, esančią miestams priskirtoje teritorijose iki 2015 m. kovo 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietoje. Pakeisti valią dėl atlyginimo būdo yra piliečio teisė, o institucijos pareiga yra tinkamai, nepažeidžiant jo teisėtų lūkesčių, atkurti nuosavybės teisę. Atsakovo nuomone Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas terminas yra specialusis naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus išnyksta galimybė įgyvendinti teisės akte nustatytą subjektinę teisę ir jis negali būti atnaujinamas. Kadangi pareiškėjas iki 2015 m. kovo 1 d. nepasinaudojo teise pakeisti už valstybės išperkamą žemę atlyginimo būdą, jis tokios galimybės nebeturi.

Atsakovas pažymi, kad teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste pretendentė pageidavo aiškiai išreikšta valia t. y. susigrąžinti žemę buvusioje vietoje natūra ir savo valios nekeitė. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis numato, jog tuo atveju kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir poįstatyminiai aktuose nėra numatyta galimybė atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra žeme ar mišku.

Atsakovo vertinimu pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių kurios trukdė jam pačiam domėtis vykstančiu nuosavybės teisių atkūrimo procesu, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas bei atmestinas.

Tretieji suinteresuoti asmenys T. B., P. B. ir A. N. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Pareiškėjas bei tretieji suinteresuoti asmenys T. B., P. B. ir A. N. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai – išsiųsti bei įteikti teismo šaukimai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjai nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Šios bylos nagrinėjimo dalyku yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 16S-247 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. L.“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. L. 1991 m. rugsėjo 26 d. Palangos miesto apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę (b. l. 9-10), kuri iki 1940 m. liepos 22 d. egzistavusį administracinį suskirstymą buvo (duomenys neskelbtini), o šiuo metu priklauso Palangos miestui. Aukščiau minėtame prašyme V. L. išvardino įpėdinius pretenduojančius atkurti nuosavybes teises: V. L., J. L., A. A. ir V. L.. Prašyme nurodyta, jog pageidaujama susigrąžinti žemę natūra jos buvusioje vietoje (b. l. 94-95). Skunde nurodoma, taip pat ir iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, kad V. L. mirė 2001 m. rugsėjo 11 d. ir jos turto bei turtinių teisių paveldėtoja tapo jos dukra I. B.. Vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. lapkričio 26 d. pažymos „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Nr. 956 (b. l. 21) duomenimis, pretendentė įgijo teisę atkurti nuosavybes teises į 1.0300 ha žemės. 2010 m. sausio 19 d. pareiškėjo įgaliotas asmuo T. B. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė I. B. mirties liudijimą (b. l. 35), patvirtinantį, kad I. B. 2009 m. lapkričio 5 d. mirė, o pagal 2010 m. sausio 19 d. notaro išduotą liudijimą I. B. turto paveldėtoju pagal įstatymą yra jos sutuoktinis R. B. (b. l. 36).

Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Remiantis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog pareiškėjas yra I. B., kuri buvo V. L. įpėdinė, turto paveldėtojas ir įgijo teisę į mirusios V. L. turtines ir neturtines teises, tame tarpe ir nuosavybės teisių atkūrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog mirusio pretendento įpėdiniai turi teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese tomis pačios teisėmis, kurias įstatymų leidėjas suteikė asmenims turėjusiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie iki įstatymų nustatyto termino padavė prašymus atkurti nuosavybės teises (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-900-858/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-590/2014 ir kt.).

Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1927 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. L.“ pretendentei atkurtos nuosavybės teisės į 0.1671 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 2070 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. L.“ pretendentei atkurtos nuosavybės teisės į 0.0496 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 0.0493 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 0.0482 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) ir į 0.0482 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 2510 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. L.“ pretendentei atkurtos nuosavybės teisės į 0.0499 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0.0499 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 0.0479 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 0.0479 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos 24 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 2608 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. L.“ pretendentei natūra atkurtos nuosavybės teisės į 0.1796 žemės sklypo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini). NŽT prie ŽŪM 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. S16-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. L.“ pretendentei atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0.0494 ha žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis aukščiau nurodytu, konstatuojama, kad V. L. šiais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės iš viso į 0.8354 ha žemės plotą. 2010 m. rugpjūčio NŽT prie ŽŪM 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. S16-12 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. L.“ 6 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į 0,1946 ha žemės bus atkurtos vėliau, pasirinkus atlyginimo būdą (b. l. 115-116).

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas teigia, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginamą pagal šio įstatymo 16 straipsnį jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. Pažymėtina, kad tarp proceso šalių nėra ginčo, kad 0.1946 ha žemės plotas į kurią pretendentei neatkurtos nuosavybės teisės, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir atsakovas nuosavybės teisių V. L. (jos teisių perėmėjams) į likusios nuosavybės dalį negalėjo atkurti 1991 m. rugsėjo 26 d. prašyme prašomu būdu, t. y. natūra buvusioje vietoje.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad apie NŽT prie ŽŪM 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 16S-247 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. L.“ buvo informuotas tik gavęs NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 16SD-1087-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“. Pareiškėjo nuomone tokie aplaidūs atsakovo veiksmai prieštarauja Atkūrimo įstatymui bei pažeidžia jo teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalis numato, jog sprendimai piliečiams išduodami ne vėliau kaip 30 dienų nuo jų priėmimo dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 119 punktas numato, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui, o sprendimą dėl ūkinės - komercinės paskirties pastatų ir gyvenamųjų namų grąžinimo – ir dabartiniam turto valdytojui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo įgaliotas atstovas T. B. 2010 m. sausio 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateiktame prašyme nurodė korespondencijos adresą – (duomenys neskelbtini). NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius 2014 m. rugsėjo 26 d. aukščiau nurodytu adresu T. B. išsiuntė raštą Nr. 16SD-(14.16.104.)-1165 „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ (b. l. 39) kuriame nurodyta, jog parengtas sprendimo projektas atkurti nuosavybes teises, atlyginant pinigais už valstybės išperkamą 0.1946 ha pretendentei tenkančią buvusio savininko J. L. žemės dalį ir kvietė atvykti į posėdį, vyksiantį 2014 m. spalio 10 d., susipažinti su parengtu sprendimo projektu. 2014 m. spalio 10 d. NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus posėdžio protokolas Nr. 16PRT-(14.16.6.)-17 (b. l. 40 – 41) patvirtina, jog nei pareiškėjas, nei pareiškėjo įgaliotas asmuo posėdyje nedalyvavo, todėl nutarta priimti sprendimą už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais, pretendentams nedalyvaujant. NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius siekdamas informuoti pareiškėjo įgaliotą atstovą apie priimtą skundžiamą sprendimą, 2014 m. spalio 13 d. adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė raštą Nr. 16SD-(14.16.104) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo (b. l. 47 – 48). Byloje esantys duomenis patvirtina, kad NŽT prie ŽŪM aukščiau minėtą raštą T. B. išsiuntė registruotu laišku 2014 m. spalio 14 d. (b. l. 49 – 50). NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius 2015 m. kovo 19 d. pareiškėjo įgaliotam atstovui išsiuntė raštą Nr. 16SD-294-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 53) kuriame nurodoma, kad 2014 m. spalio 14 d. išsiųstas laiškas grįžo siuntėjui, kadangi adresatas jo neatsiėmė ir kvietė atvykti į NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus buveinę atsiimti skundžiamą sprendimą.

Analizuojant aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius siekė informuoti pareiškėjo įgaliotą atstovą apie nuosavybės teisių atkūrimo procese vykdomas procedūras bei apie priimtą sprendimą atkurti nuosavybes teises, atlyginant pinigais už valstybės išperkamą žemę, siunčiant laiškus su informaciniais raštais jo 2010 m. sausio 19 d. prašyme nurodytu korespondencijos adresu. Paminėtina, kad administracinėje byloje nėra duomenų leidžiančiu teigti, jog pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo būtu kreipęsis į atsakovą ir nurodęs, kad 2010 m. sausio 19 d. prašyme nurodytu adresu siunčiami laiškai jų nepasieks. Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog NŽT prie ŽŪM veiksmai neprieštarauja Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 119 punkto reikalavimams, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003 m. sausio 1 d. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, jis šio įstatymo 17 straipsnyje numatytų institucijų, piliečiui paprašius, pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003 m. sausio 1 d. Taigi nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numatė, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtino nuostatą, jog pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis numato, jog piliečiai pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Analizuojant aukščiau nurodytų visų Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki skundžiamų sprendimų priėmimo, turinį akivaizdu, kad yra numatyta, jog pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu, tačiau, atsižvelgiant į atskiras Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu.

Skunde pareiškėjas teigia, jog NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius tinkamai jo neinformavo apie tai, kad jis turėjo teisę pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į 0.1946 ha žemės plotą, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei, taip užkertant jam galimybę prašyti atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje ar suteikiant teisę rinktis naują žemės sklypą Palangos mieste.

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius 2014 m. lapkričio 3 d. adresu (duomenys neskelbtini), T. B. išsiuntė raštą Nr. 16SD-(14.16.104.)-1538 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ kuriuo siekiama informuoti, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybes teises į žemę, esančią miestams priskirtoje teritorijoje, iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Pažymėtina, kad aukščiau minėto rašto išsiuntimo metu jau buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, tačiau sprendimas nebuvo įvykdytas ir esant pareiškėjo valiai keisti nuosavybės teisės atkūrimo būdą, skundžiamas sprendimas galėjo būti keičiamas administracine tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą darytina išvada, kad NŽT prie ŽŪM Palangos skyrius, išsiųsdamas pareiškėjo atstovui jo nurodytuoju adresu informaciją apie galimybę keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo, veikė tinkamai ir apdairiai ir tuo įvykdė prievolę informuoti pareiškėjo įgaliotą asmenį apie galimybę iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teises į valstybės išperkamai priskirtą žemę. Pareiškėjas per Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepakeitė, taigi neatsirado teisinių prielaidų nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti kitu būdu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą yra naikinamasis ir Atkūrimo įstatymo nuostatos nesudaro prielaidos atnaujinti terminą jį praleidus dėl objektyvių, svarbių ar kitų priežasčių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-130-552/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1048/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje A-2-733/2007 ir kt.).

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis teigia, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog pareiškėjui nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad nėra galimybės į 0.1946 ha žemės nuosavybes teisių atkurti 1991 m. rugsėjo 26 d. prašyme nurodytu būdu (natūra), atsakovas privalėjo už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 16S-247 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. L.“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas šioje apimtyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus reikalavimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 16S-247 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. L.“ panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą tinkamai informuoti pareiškėją apie teisę pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.