- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-05
- Bylos Nr.
- e2-24321-1080/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Atsakovas
- V. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei V. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės V. A. 76,33 Eur skolos, 6,87 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesine palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Patikslinto ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas atsakovei buvo įteikti 2020 m. liepos 20 d. viešo paskelbimo būdu, remiantis CPK 130 straipsnio nuostatomis. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs UAB „MCB Finance“) ir atsakovės (duomenys neskelbtini) elektroniniu būdu buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius 6 mėnesių terminui suteikė atsakovei 151 Eur (521,34 Lt) dydžio paskolą, paskolos mokestis 78 Eur (269,34 Lt), o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą įmokų mokėjimo grafike nustatytomis sąlygomis, kartu mokant paskolos mokestį. Tačiau atsakovė pradelsė suteiktos paskolos grąžinimo dalimis terminus ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 76,33 Eur paskolos bei jos mokesčio.
2012 m. kovo 12 d. pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovė išsiuntė atsakovei 2020 m. birželio 19 d. Nr. 246370. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Taigi, atsakovė yra informuota apie tai, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ perleido savo reikalavimo teises ieškovei, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).
CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi paskolos davėjas suteikia paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Pagal CK 6.59 straipsnį vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama.
Atlikus byloje pateiktų įrodymų formalų vertinimą pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, nustatyta, kad pasirašiusi paskolos sutartį su pradiniu kreditoriumi UAB „IPF Digital Lietuva“ atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą kreditoriui sutartyje numatytomis sąlygomis, tačiau savo prievolės tinkamai neįvykdė, o pirminiam kreditoriui perleidus skolą, atsakovė ieškovei skolos taip pat nesumokėjo. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo prievolės neginčija, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas tenkininas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 76,33 Eur skola.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal kredito sutarties 5.1. punktą šalys buvo susitarusios dėl 0,05 procento dydžio delspinigių. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteisiant 6,87 Eur dydžio delspinigius (už 180 d.).
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (83,20 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ieškovės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kadangi atsakovei procesinių dokumentų įteikti jo gyvenamosios vietos adresu nėra galimybės, ieškovė neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo įteikti atsakovei procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, todėl teismo sprendimas už akių atsakovei V. A. įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, naudai 76,33 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir 33 ct) skolos, 6,87 Eur (šešis eurus ir 87 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (83,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi (žyminio mokesčio) išlaidų.
Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.