Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM atsiliepimu į pareiškimą nurodo,kad neginčija pareiškėjų pareiškimo, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant..

Suinteresuotas asmuo Vilniaus raj.savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.

Suint.asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pareiškime nurodytas nekilnojamasis daiktas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis. (duomenys neskelbtini) k., Paberžės sen., Vilniaus r. (toliau vadinamas- garažas), bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.1998-10-29 turto arešto akto Nr. 2369-4 pagrindu nuo 1998-11-04 yra įregistruotas jurudinis faktas apie Garažo areštą. Lietuvos A. T. praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 5 p. pagrindu del nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, gali būti tenkinamas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 str. nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę;3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka (Lietuvos A. T. 2009-04-02 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-97/2009). Pareiškėjai nurodo, kad 1997-09-30 ŽŪB „Visalaukiai" visuotinio narių susirinkimo protokolo pagrindu buvo sudaryta turto (Garažo) pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo įregistruota. Tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos 1964 m. civilinio kodekso 255 str. numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustatė kitokio termino, o šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančiu. Manytų, kad jeigu ir buvo sudaryta Garažo pirkimo-pardavimo sutartis, kaip teigia pareiškėjai, ji nebuvo patvirtinta notaro (priešingu atveju, vienas sutarties egzempliorius būtų saugomas notaro), o nepatvirtinta notaro Garažo pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti įregistruota. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. nurodyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Valstybės įmonė Registrų centras nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o tik įstatymų nustatyta tvarka vykdo nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre pateiktų dokumentų pagrindu, todėl pareiškimų prašo nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į tai, ar pareiškėjai įrodys visų anksčiau nurodytų sąlygų, būtinų valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti, buvimą.

Suinteresuotas asmuo Valstybės Į. T. Bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad juridinę reikšmę turintys faktai - tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Remiantis (duomenys neskelbtini) str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (LAT Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje", LAT2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-543/2010 ir kt.). Iš teismui pateiktų įrodymų - 1988 m. 12 mėn. Darbų priėmimo akto - matyti, kad Garažas Nr. 2 priklausė Visalaukių tarybiniam ūkiui. Pagal 1964 m. Civilinį kodeksą buvo skiriama ne tik valstybinė nuosavybė, bet, kaip atskira nuosavybės rūšis, buvo ir kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą kolūkiai, kaip tokie, buvo nuosavybės teisės subjektai, kuriems priklausė išimtinė teisė disponuoti jų nuosavybe. Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, vykdant ekonomikos reformą, kolūkiai galėjo būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal galiojusius teisės aktus. Nors byloje nėra pateikti ŽŪB „Visalaukiai" nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, tikėtina, kad 1992 m. privatizavus Visalaukių tarybinio ūkio įmonės turtą Garažas Nr. 2 buvo perduotas naujajai žemės ūkio bendrovei. Tai, kad dėl Garažo Nr. 2 priklausymo nuosavybės teise ŽŪB „Visalaukiai" nėra ginčo, patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės 2015-07-23 raštas Nr. A33(35)-198, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015-07-28 raštas Nr, A33(l)-5007-(7.2) bei kartu su šiuo raštu pateiktas 1997-09-30 ŽŪB „Visalaukiai" protokolas, taip pat pačių Pareiškėjų pateiktas 1997-10-03 Turto pridavimo - priėmimo aktas, kurie nėra nuginčyti. 1997-09-30 ŽŪB „Visalaukiai" bendrovės visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas sprendimas minėtą turtą parduoti I. B. (Bukovskajai), I. L., Č. G. bei M. K.. Sandoris vyko 1997 metų rugsėjo-spalio mėn., todėl turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojusio Civilinio kodekso dvidešimt antro skirsnio nuostatomis. Pagal tuo metu galiojusios CK redakcijos 253 str. nuostatas, pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Iš byloje esančių dokumentų matome, kad už Garažą Nr. 2 sumokėjo visi keturi minėtą objektą pirkti išreiškę norą asmenys. 1997-10-20 Visalaukio ŽŪB išrašytame kasos pajamų orderyje Nr. 20363108, kuriame yra duomenys, kad iš I. B. (Bukovskajos), I. L., M. K. ir Č. G. paimti pinigai, piniginė išraiška (1200 Lt) sutampa su pardavimo kaina, kuri nurodyta Visuotinio ŽŪB „Visalaukiai" narių susirinkimo protokole. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tos pačios CK redakcijos 255 str. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartims nustatė privalomąją notarinę formą, be to, tokia sutartis turėdavo būti per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, o šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. K. G. Nr. 2 pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notarine forma bei nebuvo nustatyta tvarka įregistruota, manytų, nėra pagrindo laikyti, kad šios sutarties pagrindu Pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į Garažą Nr. 2. Susidariusioje situacijoje svarstytinas klausimas dėl juridinio fakto, kad Pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į Garažą Nr. 2 įgyjamosios senaties pagrindu nustatymo. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (Lietuvos A. T. 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį j valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi faktas, jų nuomone, atitinka visas būtinas CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytas sąlygas šiam faktui konstatuoti. Vadovaujantis išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjų B. Č., Č. G., I. L., J. L., M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suint. asmuo VMI prie LR FM atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui. Suint. asmeniui VMI prie LR FM apie teismo posėdį žinoma.

Atsiliepimas

Suint. asmuo Vilniaus raj.savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti be atstovo. Suint. asmeniui apie teismo posėdį žinoma.

Suinteresuotas asmuo Valstybės Į. T. Bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui, Suint. asmeniui Valstybės Į. T. Bankas apie teismo posėdį žinoma.