Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. T. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas n ustatė:

4. Teismo posėdžio metu papildomai pareiškėjas paaiškino, kad po tėvo K. T. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė, pareiškėjos motina O. T. 2004 m. spalio 6 d., O. T. mirė (duomenys neskelbtini), o brolis B. T., kuris tvarkėsi dokumentus palikimui priimti ir nespėjo, mirė (duomenys neskelbtini). Nežino, ar B. T. buvo kreipęsis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Po brolio B. T. mirties žemę savo vardu norėjo persirašyti sesers I. B. sūnus L. B., tačiau jam nepavyko, todėl jis iki šiol pats ir nesikreipė dėl palikimo priėmimo pas notarą. Asmenų, galinčių pretenduoti į šį turtą, daugiau nėra. E. T. likęs vienintelis O. T. ir K. T. vaikas.

5. Teismo posėdžio metu L. B. paaiškino, kad jis po dėdės B. T. mirties pradėjo tvarkyti dokumentus dėl žemės perrašymo savo vardu, kreipėsi į advokatę, rinko dokumentus, tačiau jų surinkti nepavyko – negavo iš Rusijos duomenų apie dėdės B. T. gimimo liudijimą. Po to ir advokatė išvyko į užsienį, neatgavo net visų dokumentų. Kokiu pagrindu jis norėjo priimti žemės sklypą, negali pasakyti, nes viską darė, ką sakė advokatė. Jis pats pas notarą nesikreipė. Žemės sklypu šiuo metu naudojasi kaimynai, leido jiems ja naudotis, nes pats gyvena ir dirba užsienyje. Dėdei E. T. tik šiemet pasakė, kad jam nepavyko susitvarkyti visų dokumentų ir žemė iki šiol yra O. T. vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus (b. l. 9). O. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). 2004 m. spalio 6 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas patvirtina, kad po K. T. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties O. T. priėmė jo palikimą (b. l. 3-5). Iš Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis nustatyta, kad O. T. ir K. T. turėjo tris vaikus: B. T. (gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)), I. B. (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) ir E. T. (gimęs (duomenys neskelbtini)) (b. l. 20- 24, 52-53). Iš Mažeikių rajono 2 notarų biuro 2022 m. birželio 30 d. rašto nustatyta, kad mirus O. T. įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, iki šios dienos paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 25). Mažeikių rajono 2 notarų biuro notarė Irina Zavišnienė 2011 m. birželio 15 d. nutarimu atsisakė B. T. atlikti notarinį veiksmą, nes parleistas 3 mėnesių terminas. Nurodyta dėl termino atstatymo kreiptis į teismą (b. l. 26). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad O. T. vardu yra registruotas žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-48).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo, atnaujinimo.

7.1. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

8. Nagrinėjamoje byloje prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti. Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, jog po motinos O. T. mirties palikimą siekė priimti pareiškėjo brolis B. T., kuris nespėjęs priimti palikimo, mirė. Patikrinus Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nerasta duomenų, kad B. T. būtų kreipęsis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Po to, kaip patvirtina pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo L. B., būtent L. B. ėmėsi iniciatyvos susitvarkyti dokumentus ir po O. T. mirties paliktą žemės sklypą registruoti savo vardu. Nors L. B. negalėjo nurodyti, kokiu pagrindu siekė po močiutės O. T. mirties priimti jos paliktą turtą, tačiau jo nurodytos aplinkybės rodo, kad jis dėl teisinių žinių neturėjimo kreipėsi į advokatę ir tokiu būdu siekė susitvarkyti dokumentus, tačiau nepavyko, nes negavo duomenų iš Rusijos apie B. T. gimimo liudijimą, be to, ir advokatė išvyko į užsienį. Nurodė, kad viskas truko apie penkerius metus po dėdės mirties ir tik šiais metais pasakė E. T., kad jam nepavyko susitvarkyti žemės dokumentų. Nors bylos medžiaga patvirtinta, kad po O. T. mirties praėjo trylika metų, o po pareiškėjo brolio B. T. mirties septyneri metai, tačiau E. T. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jam tik šiais metais tapo žinoma apie tai, kad po motinos mirties niekas nepriėmė jos palikimo, todėl priimti palikimą nori jis. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl susidariusios situacijos pareiškėjas negalėjo įgyvendinti savo teisės priimti mirusiosios motinos O. T. palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjas šiuo atveju iš karto po sužinojimo, kad niekas nepriėmė po motinos mirties jos palikimo, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

9. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmęs palikimo, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Nors terminas praleistas daug, tačiau pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

10. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad terminas palikimui priimti būtų atnaujintas, todėl pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po O. T., mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Atnaujintą terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.