Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu, naudojant „Zoom“ programą),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č., 2021 m. kovo 4 d., apie 18 val. 54 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14-o punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,54 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip G. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis G. Č. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad 2021 m. kovo 4 d. vartojo alkoholį. Išgėręs vairavo automobilį „Toyota Prius“ ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 str.).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju policijos pareigūnas R. R.parodė, kad 2021 m. kovo 4 d. apie 18.54 val. patruliavimo metu gavo pranešimą, kad nuo Žaliųjų Ežerų gatvės link Santariškių gatvės važiuoja automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Pranešėjas važiuoja iš paskos. Pranešėjas nuolat pranešinėjo per Vilniaus apskrities VPK budėtoją, kur šiuo metu važiuoja įtartinas automobilis. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, pastebėjo važiuojantį automobilį „Toyota Prius“. Įjungus tarnybiniame transporte įrengtus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, per garsiakalbį buvo pranešta, kad šio automobilio vairuotojas sustabdytų vairuojamą transporto priemonę. Vairuotojas pakluso reikalavimui ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ties pastatu pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), transporto priemonę sustabdė. Jam priėjus prie automobilio iš vairuotojo pusės ir pradėjus bendrauti su vairuotoju pastebėjo, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Vairuotojui iš burnos sklido alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, o judesiai buvo nekoordinuoti. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą G. Č. vardu. Paklausus, ar G. Č. vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad alkoholį vartojo prieš 10 minučių. Kartu su kolega jie palaukė penkias minutes ir joms praėjus G. Č. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą su alkoholio matuokliu. G. Č. sutiko ir 19 val. 08 min., pirmu pūtimu jam buvo nustatyta 2,54 promilių etilo alkoholio. Apie 19 val. 27 min., buvo atliktas antras pūtimas, kurio metu G. Č. buvo nustatytas 2,66 promilių girtumas. Su alkoholio matuoklio parodymais G. Č. sutiko. G. Č. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apsk. VPK OVS. Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b.l.58).

G. Č. 2021 m. kovo 4 d. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB- 0089, patikros sertifikato Nr. 1379040, 19.08 val. nustatytas 2,54 promilių, o 19.27 val. - 2,66 promilių girtumas (b.l. 14-17).

VĮ Regitra duomenimis automobilis “Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso AB „SEB“ bankui (b.l 27). VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2012-2015 gamybos periodo ir 2014 metų automobilio „Toyota Prius“ hibrido vidutinė kaina Lietuvoje sudaro 11 150 Eur su PVM mokesčiu (b. l. 26).

Teismui buvo pateiktas 2021 m. balandžio 14 d. turto vertintojo E. L. atliktas automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 metų registracijos, variklio tūris 1798, benzinas/elektra/dujos, rida 153 471 km., įvertinimas ir išvada, kad minėto automobilio vertė su PVM 1 920 eurų (b.l. 138-155).

Byloje yra Lizingo sutartis Nr. 2018-10265, kurioje nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 6 d. G. Č. iš UAB „AG Motors“ įsigijo automobilį „Toyota Prius“ ir šį sandorį finansavo AB „SEB“ bankas, tapdamas minėtos transporto priemonės savininku. Sutartyje nurodyta, kad įsigyjamo automobilio vertė 14 000 eurų. Dalį šios sumos - 6 000 eurus sumokėjo G. Č., o likusią sumą 8 000 eurus sumokėjo AB „SEB“ bankas ( b.l. 38-43).

Laiduotoja J. Č. parodė, kad G. Č. yra jos sutuoktinis. Jie gyvena kartu, augina mažametę dukterį ir tarpusavyje gerai sutaria. Prašo perduoti jai kaltinamąjį pagal laidavimą.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsiranda tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...> būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

G. Č. automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimo 2021 m. kovo 4 d., apie 18.54 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje faktas be kaltinamojo prisipažinimo įrodytas liudytojo R. R. parodymais. Kaltinamasis patvirtino, jog prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholinius gėrimus. G. Č. vairavo transporto priemonę, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas mažiausiai 2,54 promilių girtumas, t. y. daugiau negu 1,51 promilės. Jo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo sutuoktinė J. Č., su kuria jis gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant dėl kaltinamojo G. Č. baudžiamosios atsakomybės atsižvelgiama į tai, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka 2019 metais už netinkamą automobilio parkavimą, krypties posūkio signalo neparodymą. Byloje nėra kitokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Jis neįtrauktas į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio negauta. Kaltinamojo asmenybę teigiamai apibūdinantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę J. Č..

Laiduotoja teigiamai charakterizuojama, neteista, bausta administracine tvarka už smulkius administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonės eksploatavimu. Šios aplinkybės leidžia laikyti ją teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Laiduotoja ir kaltinamasis gyvena kartu, palaiko gerus tarpusavio santykius ir tikėtina, kad J. Č. turi galimybę daryti teigiamą įtaką savo vyrui.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, laidavimas skirtinas be užstato minimaliam terminui (BK 40 straipsnis).

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), kadangi veiką padarė naudodamasis šia teise, būdamas sunkaus girtumo laipsnio. Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Jam skirtinas 2 (dviejų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. kovo 5 d. (b.l.76).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad G. Č. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui - AB „SEB“ bankui. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkui buvo žinoma, kad jo automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Tai sudaro pagrindą iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę pagal teismui pateiktą VšĮ „Emprekis“ įvertinimą – 11 150 eurų su PVM.

Teismui buvo pateiktas turto vertintojo E. L. atliktas automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimas ir išvada, kad minėto automobilio vertė su PVM 1 920 eurų (b.l. 138-154). Kaltinamojo gynėjas prašė teismo, jog konfiskacijos taikymo atveju būtų remtasi vertintojo E. L. pateikta išvada apie automobilio „Toyota Prius“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, o ne VšĮ pateikta pažyma. Su tokia gynybos pozicija kategoriškai nesutiko valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras kaip argumentą nurodydamas, kad vertintojas E. L. atliko automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimą nedalyvaujant šio automobilio savininkui AB „SEB“ bankui, kuriam nebuvo suteikta galimybė pareikšti pozicijos dėl jam priklausančio turto įvertinimo. Bylą nagrinėjantis teismas sutinka su prokuroro išsakyta pozicija, kad automobilio savininko nedalyvavimas jam priklausančio automobilio įvertinime yra pakankama vada suabejoti tokiu vertinimu ir pateiktos išvados objektyvumu. Kita vertus, pažymėta ir tai, kad 2018 m. gruodžio 6 d. sudarytoje automobilio „Toyota Prius“ lizingo sutartyje jo kaina nurodyta 14 000 eurų. Akivaizdu, kad nurodyta lizinguojamo turto kaina – 14 000 eurų skiriasi nuo VšĮ „Emprekis“ pateikto įvertinimo - 11 150 eurų, nes nuo transporto priemonės įsigijimo pradėjo daugiau nei dveji metai, tačiau teismas jokiu būdu negali sutikti su vertintojo pateikta išvada, kad šiuo metu automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekainuoja ir 2 000 eurų su PVM mokesčiu. Iš vertinimo ataskaitoje esančių šio automobilio nuotraukų matyti, kad automobilio kėbulas turi nubraižymų, korozijos židinių, tačiau iš esmės šio automobilio kėbulas yra tvarkingas ir mašina tinkama eksploatacijai. Visiškai nelogiška, kad laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. AB „SEB“ bankui priklausantis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvertėjo net 12 000 eurų suma. Pažymėtina ir tai, kad AB „SEB“ bankui priklausančio automobilio įvertinimą atlikęs turto vertintojas E. L. nebuvo įspėtas už neteisingos ar melagingos išvados pateikimą ir akivaizdžiai neteisingos išvados pateikimo atveju tokie turto vertintojo veiksmai neužtrauktų jam administracinės ar baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas kaltinamojo G. Č. atžvilgiu taikydamas BK 72 straipsnį ir parinkdamas konfiskuojamo turto vertę vadovaujasi ne teismui vertintojo E. L. pateikta automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita Nr. L21037, o VšĮ „Emprekis“ pateiktu automobilio „Toyota Prius“ įvertinimu – 11 150 eurų su PVM.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui ir minėto automobilio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra pakankamai didelė – 11 150 Eur su PVM. Akivaizdu, kad taikant transporto priemonės vertės (11 150 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, atsižvelgiant į kaltinamojo realias galimybes sumokėti tokią pinigų sumą, nebūtų teisinga. Iš esmės turto konfiskavimas šiuo gi atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, iš kaltinamojo G. Č. konfiskuotina ne visa automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertė, o tik jos dalis, t. y. pusė jos vertės, kuri sudaro 5 575 Eur sumą. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, turimus kreditinius įsipareigojimus bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.

Teismas netaiko kaltinamojo BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimo per teismo nustatyta terminą sumokėti teismo nustatytą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes teismui pateikti duomenys, kad G. Č. 2021 m. gegužės 13 d. į minėtą fondą įmokėjo 200 eurų įmoką ( b.l. 172).

G. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas. Pradėjus vykdyti bausmę, jos panaikintinos, o prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1297-369/2021 viršelio voke esantis G. Č. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra. Byloje esantis vokas su CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį J. Č. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

G. Č., vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 5 d.

G. Č. vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 575 Eur į valstybės biudžetą.

Išaiškinti G. Č., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (5 575 Eur) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „konfiskuotas turtas byloje“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta suma bus išieškota priverstinai. Sumokėjus sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

G. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąsias priemones: specialios teisės sustabdymą, asmens dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1297-369/2021 viršelio voke esantį G. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Byloje esantį voką su CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti G. Č., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. Č., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.