Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam G. Č. ir jo gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto G. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. Č. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, G. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 5 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš G. Č. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 575 Eur į valstybės biudžetą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

III. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu apklaustas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas G. Č. teismui parodė, kad automobilį įsigijo 2018 m. gruodžio mėn. darbui, jį išsirinko Vokietijoje pagal skelbimą, pirko lizingu. Prieš pirkdamas neturėjo galimybės apžiūrėti automobilio būklės, kadangi pardavėjas buvo Vokietijos įmonė, pasitikėjo pardavėju. Pirkimo metu automobilio kaina buvo 14 000 Eur, transporto priemonę apsisprendė pirkti dėl mažos automobilio ridos. Neužilgo panaudojus automobilį pradėjo aiškėti problemos: iš pradžių reikėjo taisyti stabdžius, ABS (stabdžių antiblokavimo sistema), po to atsirado problemų su baterija, ji pradėjo neveikti, specialus indikatorius rodydavo variklio klaidą, vėliau servise pasakė, kad baterija sugedusi, reikia keisti. Pirkdamas automobilį nežinojo, kad jis buvo naudojamas taksi veiklai, tą pamatė tik gavęs dokumentus, be to, tachometras, speciali apsaugos sistema taip pat rodė, kad tai buvęs taksi automobilis. G. Č. manymu, automobilio rida buvo atsukta, kadangi pagal pirkimo metu rodomą ridą baterija negalėjo sugesti. Taip pat automobilio nusidėvėjimo lygis neatitiko prietaisų skydelyje rodomo kilometrų kiekio, o perkant internetu iš nuotraukų nesimatė, jog buvo įskilęs galinis bamperis, pagal bamperio įtvirtinimus galima numanyti, jog automobilis buvo daužtas, be to, nesusivedė lempos, rasojo žibintai, buvo daug kosmetinių defektų, nusidėvėjęs vairas. 2019 m. pradžioje automobilis buvo naudojamas daugiau, o nuo 2019 m. pabaigos pradėjo aiškėti automobilio problemos. Nuo 2020 m. žiemos jis (G. Č.) automobilio beveik nenaudojo. Automobilis važiuodavo su vibracijomis, buvo tinkamas tik trumpiems atstumams, savaitės eigoje galėdavo nuvežti vaiką į darželį, 10 kilometrų į vieną pusę ir atgal. Automobilis važiuodavo nepilnu pajėgumu, užsivesdavo tik nuo kito akumuliatoriaus, todėl bagažinėje visada turėdavo pakrovimo laidus ir atskirą akumuliatorių. Taip automobilį naudojo apie metus laiko, įprastai šeimoje daugiausia naudojosi uošvienės automobiliu. Pilnai pakrauti baterijas ir įveikti gamintojo deklaruojamą atstumą pavykdavo tik pradžioje. Dėl automobilio gedimų sutrumpėjo galimas nuvažiuoti atstumas, iki trijų kartų didėjo kuro sąnaudos. Automobilio techninė apžiūra buvo atlikta jį įsigijus, kai dar veikė stabdžiai. Atsakydamas į gynėjo klausimus, G. Č. parodė, kad pirkdamas automobilį už jį permokėjo, nesutinka su VšĮ „Emprekis“ vertinimu, kad automobilio vertė išliko beveik tokia pati. Įvykio metu naudojo automobilį, jį, kaip ir įprastai, užvedė su laidais nuo akumuliatoriaus; važiavo apie 15 kilometrų, kelias buvo duobėtas, tąkart neturėjo galimybės važiuoti kita transporto priemone. Apklausiamas G. Č. taip pat nurodė auginantis du vaikus, dirba (duomenys neskelbtini), gauna 740 Eur dydžio darbo užmokestį, anksčiau dirbo savo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuo 2020 m. balandžio mėn. darbo nėra. Siekiant, kad įmonė nebankrutuotų, dirba ketvirčiu etato. Karantino metu Užimtumo tarnyba mokėjo išmokas, prilygintas socialinio draudimo įmokoms, pajamos buvo minimalios. Be to, turi lizingo įsiskolinimą dėl automobilio „Toyota Prius“, taip pat moka būsto paskolą (500 Eur kas mėnesį), sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) (puse etato), gauna 300 Eur darbo užmokestį (2 t., b. l. 34-37).

4. Apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu buvo apklaustas ir specialistas Eugenijus Laurinčiukas, kuris patvirtino kelių transporto priemonės vertinimo atskaitoje Nr. L-210327 pateiktą išvadą, kad įvertinus automobilio „Toyota Prius Plus“ individualius požymius jo rinkos vertė yra 1 920 Eur. Apklausiamas specialistas parodė automobilio apžiūrą atlikęs gyvai Žirmūnų g., prie parduotuvės „Iki“ esančioje aikštelėje. Apžiūrint automobilį dalyvavo pats asmuo (past. G. Č.). Nufotografavo visus išorėje pastebėtus defektus, visos nuotraukas yra ataskaitoje. Užfiksavo ridą, padangų protektoriaus duomenis, identifikavo transporto priemonę, sutikrindamas kėbulo numerį su nurodytu dokumentuose ir vėliau atliko skaičiavimus. Specialistas Eugenijus Laurinčiukas nurodė, kad klientas (past. G. Č.) iš serviso „Mototoja“ pateikė defektinį aktą, iš kurio buvo matyti, kad buvo atliktas baterijos, inverterio patikrinimas, t. y. tų elementų, dėl kurių veikimo specialistas vizualiai nieko negalėjo nuspręsti, negalėjo jų patikrinti. Minėtame akte buvo nurodytos eksploatavimui netinkamos dalys, kurias reikėtų keisti, šio akto pagrindu specialistas sudarė vertinamo objekto remonto sąmatą, vadovavosi vidutiniais įkainiais, be to, pagal galiojančius teisės aktus keičiamoms dalims pritaikė nuvertėjimą. Autorizuotą servisą „Mototoja“ specialistas ėmė kaip vienintelį remontininką, nes šis servisas yra automobilio (past. „Toyota Prius Plus“) gamintojo atstovas, kuris atlieka ir pateikia oficialias dalių kainas, taiko patvirtintą gamintojo remonto technologiją visiems darbams. Rinkos vertė buvo nustatyta taikant lyginamąjį metodą, atrinkus tris lyginamuosius objektus. Taip pat buvo pritaikyta techninę būklę ir prekinę išvaizdą įvertinančio koeficiento KV1 reikšmė, buvo taikoma 0,9, defektus įkainojo 10 procentų, sumažinant vertę dėl išoriškai matomų apgadinimų, tokių kaip korozija, sulaužytas bamperis, įskeltas žibintas, taip pat eilė defektų, dėl kurių sąmata atskirai nebuvo skaičiuota. Visgi didžiausios sumos yra dėl hibridinės sistemos baterijos, įtampos keitiklio; pačios dalys yra gana brangios, o automobilio baterija neremontuojama. Sąmatoje sumos nurodytos be PVM; taikant mažinimą neskaičiuotas PVM, kadangi klientas šių išlaidų nepatyrė, automobilio neremontavo, o tik atliko patikrą. Dėl ataskaitoje „Tipiškiausių lyginamųjų objektų tyrimas“ išvardintų trijų automobilių „Toyota Prius Plus“ nurodytų gamybos metų „2003“ ir „2004“, specialistas parodė, jog tai yra techninė klaida, iš prie atskaitos pridėtų skelbimų matyti, kad visi trys automobiliai yra 2014 m. gamybos. Taip pat Eugenijus Laurinčiukas parodė, kad apžiūrimame automobilyje buvo papildomai įrengta dujų įranga, kurios vertė 315 Eur; įranga, suprantama, nėra gamyklinė, tai papildoma įranga, jai taikomi nuvertėjimo koeficientai nurodyti reglamentuojančiame dokumente ,,Pataisos koeficiento apgadintoms transporto priemonėms taikymo aprašas“, kuriame yra papildomos įrangos nuvertėjimo lentelė. Atsakydamas į teisėjos klausimus, specialistas teigė, kad 2014 m. nesugadinta hibridinė sistema kainuotų, kiek nurodyta UAB „Mototoja“ dokumente, tačiau jis šiuo atveju dar taikė nuvertėjimą – nuo tos kainos atėmė nusidėvėjimą (19 procentų). Lizingo bendrovės „SEB“ banko atstovas automobilio apžiūroje nedalyvavo, tačiau, net jeigu ir būtų dalyvavęs, nustatytai automobilio rinkos vertei tai nebūtų turėję reikšmės. Automobilio nei atvažiuojančio, nei išvažiuojančio iš aikštelės, kurioje apžiūrėjo automobilį, nematė, tačiau parodė, kad jei baterija ir yra sugedusi, transporto priemonė gali važiuoti dėl benzininio variklio. Padangų vertė rinkos vertę padidino 48 Eur. Kadangi automobilis anksčiau buvo taksi automobilis, specialistas rinkos vertės skaičiavimuose pritaikė papildomą 10 procentų vertės mažinimą, kaip numatyta koeficientų taikymo apraše, nes automobilis buvo intensyviai eksploatuojamas. Atsakydamas į klausimus, Eugenijus Laurinčiukas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 6 d. automobilio „Toyota Prius Plus“ rinkos vertė galėjo būti 14 000 Eur (2 t., b. l. 43-47).

5. Posėdžio metu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto G. Č. gynėjas advokatas Augustinas Vaičiūnas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras Linas Silevičius prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju yra paduotas nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto G. Č. skundas, kuriuo prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio nustatymo. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, kuriomis nustatant automobilio vertę remtasi VšĮ „Emprekis“ pažyma, o ne licencijuoto turto vertintojo Eugenijaus Laurinčiuko individualios transporto priemonės vertinimo ataskaita. Apeliantui neginčijant nei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo pagrįstumo, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir tai, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, patikrins, ar pirmosios instancijos teismas nustatydamas konfiskuotino pinigų sumos vertę pagrįstai rėmėsi būtent VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio „Toyota Prius Plus“ vertę, vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo (1 t., b. l. 26), tuo tarpu, apelianto įsitikinimu, teismas turėjo remtis licencijuoto turto vertintojo transporto priemonės ataskaita Nr. L-210327 (1 t., b. l. 138-154). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl konfiskuotino automobilio vertės dydžio nustatymo nėra pagrįstas ir yra keistinas.

8. Pagal kasacinio teismo praktiką BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės, teismas turi įvertinti visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Priimdamas procesinį sprendimą teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas, kodėl konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nustato vadovaudamasis būtent konkrečiais duomenimis, kitus byloje esančius duomenis laikydamas nepagrįstais.

9. Analizuojant pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais teismas grindė savo poziciją nesiremti specialisto ataskaita, matyti, kad vienas iš argumentų buvo tai, jog atliekant transporto priemonės vertinimą nedalyvavo automobilio savininkas ir jam nebuvo suteikta teisė išreikšti savo nuomonę dėl vertinimo. Teisėjų kolegija nesutinka su išvada, kad transporto priemonės savininko, šiuo atveju AB „SEB“ banko, atstovo nedalyvavimas jam priklausančio automobilio vertinime yra pakankamas pagrindas suabejoti atliktu vertinimu ir pateiktos išvados objektyvumu. Čia pažymėtina, jog ir VšĮ „Emprekis“ pateikiant vidutinę automobilio „Toyota Prius Plus“ kainą Lietuvoje AB „SEB“ banko atstovas taip pat niekaip nedalyvavo. Kaip matyti, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme specialistas Eugenijus Laurinčiukas parodė, jog banko atstovo dalyvavimas atliktame „Toyota Prius Plus“ automobilio vertinime niekaip nebūtų turėjęs įtakos nustatytai rinkos vertei ir atskaitoje nurodyta vertė nebūtų kitokia (2 t., b. l.43-47). Teisėjų kolegija atitinkamai pažymi, kad transporto priemonės savininkas, dalyvaudamas transporto priemonės apžiūroje, objektyviai negali daryti įtakos automobilio vertės nustatymui, pats savininko dalyvavimo faktas objektyviai negali nei padidinti, nei sumažinti automobilio vertės, kurią licencijuotas turto vertintojas nustato pagal reglamentuotas turto vertinimo metodikas.

10. Kitas argumentas, kuriuo pirmosios instancijos teismas grindė sprendimą nesiremti specialisto Eugenijaus Laurinčiuko išvada – specialistas nebuvo įspėtas už neteisingos ar melagingos išvados pateikimą ir akivaizdžiai neteisingos išvados pateikimo atveju tokie turto vertintojo veiksmai nesukeltų jam administracinės ar baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija tokį pirmosios instancijos teismo argumentą vertina kaip ydingą. Jeigu nuosprendį priėmęs teismas negalėjimą remtis vertinimo ataskaita įžvelgė anksčiau įvardintais trūkumais, sutiktina su apelianto pozicija, kad tokiu atveju teismas turėjo visas galimybes iškviesti specialistą Eugenijų Laurinčiuką į teismo posėdį ir įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą, duoti pastarajam prisiekti, būtent kas buvo padaryta nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme specialistas Eugenijus Laurinčiukas, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės ir davęs priesaiką, patvirtino savo išvadą dėl automobilio „Toyota Prius Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės, davė išsamius paaiškinimus, kas nulėmė ženklų transporto priemonės vertės sumažėjimą. Tad pirmosios instancijos teismas tik formaliai sprendė, kad specialisto Eugenijaus Laurinčiuko pateikta išvada yra nepatikima, prieš tai neatlikęs visų galimų procesinių veiksmų patikrinti minėtos išvados teisingumą ir pagrįstumą.

11. Pirmosios instancijos teismas, automobilio vertę grįsdamas VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenis, skundžiamame nuosprendyje nurodė esant nelogiška, kad laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. automobilis „Toyota Prius Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvertėjo net 12 000 Eur suma, ir sprendė, kad automobilis paprasčiausiai negali nekainuoti 2 000 Eur su PVM, kaip buvo konstatuota Eugenijaus Laurinčiuko pateiktoje išvadoje. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo išvados nėra objektyviai pagrįstos. Kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, VšĮ „Emprekis“ internetinėje svetainėje www.emprekis.lt/about/php nurodoma, jog automobilių vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, tačiau šios kainos yra tik orientacinės. Atsižvelgiant į tai, kad nustatant konfiskuotino turto vertę buvo vadovautasi vidutine automobilių „Toyota Prius Plus“ kaina Lietuvoje, tačiau konkretus automobilis „Toyota Prius Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas nebuvo, toks vertinimas ne visais atvejais yra objektyvus, kadangi vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai yra vertas konkretus automobilis, panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Turto vertintojas Eugenijus Laurinčiukas savo ataskaitoje nurodė, o apklausiamas apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad automobilio „Toyota Prius Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės sumažėjimas didžiąja dalimi yra nulemtas hibridinės sistemos baterijos, įtampos keitiklio gedimų. Pagal ataskaitoje pateiktą remonto sąmatą vien automobilio hibridinė sistema yra įkainota 4 966,94 Eur be PVM, įtampos keitiklis (inverteris) – 2 329,69 Eur be PVM, be to, keistinomis įvardintos ir kitos dalys (pavyzdžiui ABS daviklis, stebulė), tik skaičiuojant pagal mažesnes sumas (1 t., b. l. 142-144). Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šių automobilio defektų nevertino ir atsižvelgė tik į kosmetinius transporto priemonės defektus, t. y. kėbulo nubraižymus, koroziją. Be to, sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės nebuvo atsižvelgta į tai, kad prieš G. Č. įsigyjant automobilį šis buvo naudojamas taksi paslaugoms teikti, vadinasi, buvo pakankamai intensyviai eksploatuojamas, kas taip pat turi įtakos apskaičiuojant transporto priemonės vertę (pagal metodiką pritaikytas 10 procentų rinkos vertės sumažinimo koeficientas). Teisėjų kolegija, detaliai išanalizavusi byloje pateiktą kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L210327, teismo posėdyje išklausiusi specialisto Eugenijaus Laurinčiuko paaiškinimus, neturi pagrindo nesiremti pateikta minėta vertinimo atskaita ir pagrįstai abejoti, kad dėl nurodytų automobilio gedimų ir defektų jo vertė galėjo sumažėti iki 1 920 Eur. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras akcentavo, kad nustatyti gedimai ir defektai nėra pašalinti, tačiau tokia aplinkybė neturi įtakos specialisto nurodytai transporto priemonės vertei. Jei konstatuoti defektai būtų pašalinti, suprantama, ir automobilio vertė būtų kitokia. G. Č. parodymai, UAB „Mototoja“ pateikti duomenys, foto nuotraukos, specialisto Eugenijaus Laurinčiuko parodymai teisme patvirtina, kad automobilis „Toyota Prius Plus“ turi gedimų ir defektų. Pabrėžtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti, kad įvardinti trūkumai yra neatitinkantys tikrovės ir išgalvoti, tokių duomenų nepateikė ir prokuroras. Tai, kad specialistas hibridinės sistemos ir įtampos keitiklio, būtent kurie ir sudarė didžiąją dalį remonto išlaidų bei atitinkamai nulėmė mažesnę automobilio vertę, apskaičiavimui rėmėsi UAB „Mototoja“ pateikta PVM sąskaita faktūra (1 t., b. l. 154), t. y. nelygindamas su kitų servisų kainomis, būtent ką akcentavo prokuroras, visgi nereiškia, kad UAB „Mototoja“ pateikti duomenys yra nepagrįsti, nepatikimi ir jais negali būti vadovaujamasi. Juo labiau, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apklaustas specialistas Eugenijus Laurinčiukas parodė, kad UAB „Mototoja“ yra oficialus gamintojo atstovas, kuris pateikė oficialias originalių dalių kainas, hibridinės sistemos darbai yra sudėtingi, specifiniai, reikalaujantys aukštos kvalifikacijos, atliktini pagal gamintojo remonto technologiją (2 t., b. l. 43-47).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, jog tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Įvertinus tai, kad baudžiamojoje byloje yra pateiktas individualus nusikalstamos veikos priemone pripažinto automobilio „Toyota Prius Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apelianto pozicija, kad nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą turėjo būti remiamasi ne orientaciniu VšĮ „Emprekis“ įvertinimu, bet licencijuoto turto vertintojo Eugenijaus Laurinčiuko išvada (vertinimo ataskaita).

13. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolega sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kas reiškia, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. Č. apeliacinis skundas yra tenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalis dėl konfiskuotino turto vertės keistina – iš G. Č. valstybės naudai išieškotina automobilio „Toyota Prius Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 920 Eur. Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs išieškoti dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 5 575 Eur, tačiau, apeliacinės instancijos teismui padarius skirtingas išvadas dėl automobilio vertės, kuri, kaip matyti yra ženkliai mažesnė, taikytinas pilnos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 1 920 Eur, išieškojimas, kas nepažeis teisingumo bei proporcingumo principų ir užtikrins turto konfiskavimo tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo pakeisti ir išieškoti iš G. Č. konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius Plus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 920 (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt) eurų į valstybės biudžetą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.