Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis

2020-11-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-7925-1079/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
2YT-7925-1079/2020
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00574-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Sigita Rozgaitė (pirm.)
Pareiškėjas
M. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, M. D., E. I. C., LR Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, " Turto bankas "
Advokatai
Valdas Falkauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-7925-1079/2020Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00574-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.4.5.19; 3.4.5.20. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant pareiškėjos M. J. atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, M. D. ir E. I. C., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl įstatymu numatyto termino atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja M. J. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą kreiptis A. D. vardu į notarų biurą dėl palikimo, likusio po A. C., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; išduoti pareiškėjai M. J. leidimą priimti dukters A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po jos senelio A. C. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. C.. Mirusiojo sūnus M. D. yra jų dukters A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Jų šeima nuolat gyvena už Lietuvos Respublikos ribų, M. D. su tėvu ryšių nepalaikė, todėl apie jo mirtį nieko nežinojo, per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nei pats asmeniškai, nei kaip įstatyminis dukters atstovas nesikreipė. Informacija apie A. C. mirtį juos pasiekė 2019 m. vasarą, kai Vaiko teisių apsaugos skyrius surado mirusiojo vaikaitės duomenis. Palikėjas turėjo piniginių lėšų, transporto priemonę bei vertybinių popierių, tap pat ir kreditorių, todėl palikimo priėmimas realizuotinas priimant jį pagal apyrašą. A. D. tėvas pats nustatytu terminu nepriėmė palikimo ir nesirūpino dukters teisėtų interesų apsauga, t. y. neinformavo pareiškėjos, kad jų duktė turi teisę į palikimą. Informacija ją pasiekė tik praėjus įstatymo nustatytam terminui, todėl terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, jei teismas įsitikins, kad yra pagrindas atnaujini terminą ir išduoti leidimą, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 18-19).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė pareiškimą nagrinėti atsižvelgiant į valstybės įmonės Turto banko išdėstytą poziciją jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 26).

Suinteresuoti asmenys M. D. ir E. I. C. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai M. D. įteikti jo gyvenamosios vietos adresu Jungtinėje Karalystėje, E. I. C. – viešo paskelbimo būdu. Minėti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, teismo pranešimai apie teismo posėdžio datą ir laiką jiems įteikti viešo paskelbimo būdu.

Išvadą teikianti institucija pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad surado nepilnametės A. D. mamą M. J. ir ją informvo apie pareigą užtikrinti nepilnamečio vaiko turtinius interesus. Pareiškėja, 2019 m. liepos 12 d. grįžusi iš užsienio, lankėsi skyriuje ir nurodė, kad pati kreipsis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo. Terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių – pareiškėjai nebuvo žinoma apie dukters senelio mirtį, o sužinojusi ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti, todėl tikslinga atnaujinti terminą palikimui priimti ir išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko A. D. vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Šalies argumentai

Pareiškėja M. J. į teismo posėdį neatvyko, pareiškime yra jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes yra išvykusi į užsienį nuolatiniam darbui. Nurodė bylą vesiantį per atstovą.

Pareiškėjos atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir nurodė, kad M. J. su M. D. nėra sudarę santuokos, turi mažametę dukrą A. D.. M. D. su savo tėvu A. C. visiškai jokių ryšių nepalaikė ir apie jo mirtį, jos datą ir vietą, jokių duomenų neturėjo. Pareiškėja apie dukros senelio mirtį sužinojo tik 2019 metų vasarą, kai vaiko teisių apsaugos tarnyba jai pranešė tokią informaciją. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. vasarą, kai informacija apie palikėją pasiekė pareiškėją, t. y. apie metus, M. J. nebuvo žinoma apie A. C. mirtį, todėl ji negalėjo pasinaudoti teise ginti A. D. interesus. Informacijos trūkumas, jos neturėjimas ir artimų ryšių nepalaikymas laikytinos svarbiomis priežastimis dėl ko pareiškėja praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo dukros vardu. Teigė, jog nėra žinoma apie palikėjo turto apimtį, todėl ginant nepilnametės interesus būtų teisinga išduoti leidimą pareiškėjai priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal turto apyrašą. Pareiškėja kaip nepilnametės dukros atstovė pagal įstatymą ėmėsi priemonių, kad būtų apsaugotos A. D. teisės, kreipėsi dėl teisinės pagalbos jai teikimo, vėliau sudarė susitarimą su advokatu ir teikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo. Kadangi iki šiol niekas nėra priėmęs A. C. palikimo, ginant nepilnametės jo vaikaitės teises, pareiškimą prašė patenkinti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą. Nurodė, jog tarnyba 2019 m. balandžio 18 d. gavo pranešimą iš notarų biuro, kad mirus A. C., jo nepilnametei vaikaitei atsirado teisė paveldėti jo turtą. Apie A. D. teisę į palikimą nebuvo galimybės informuoti įstatyminių atstovų, nes notarui nebuvo žinoma jų gyvenamoji vieta. Buvo surasta M. J. mama, kuri pranešė M. J. telefono numerį užsienyje, tada su ja buvo susisiekta. Pareiškėja grįžusi į Lietuvą apsilankė vaiko teisių apsaugos skyriuje, pateikė paaiškinimą, kad pati kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros vardu, pagal turto apyrašą. M. J. nurodė, kad jie nieko nežinojo apie A. C. mirtį, nežinojo, kad M. D. turi teisę priimti palikimą, o jam nepriėmus tokią teisę turi A. D..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis bei prijungtos civilinės bylos Nr. S2-10579-1079/2019 medžiaga nustatyta, jog A. C., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymų matyti, kad mirusysis turėjo sutuoktinę E. I. C., gimusią (duomenys neskelbtini), su kuria santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), bei turėjo sūnų M. D., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). A. D., gimusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos M. J. ir suinteresuoto asmens M. D. dukra, t. y. A. C., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikaitė ir antros eilės įpėdinė pagal įstatymą paveldint palikėjo turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (civilinė byla Nr. S2-10579-1079/2019, b. l. 4). VĮ Turto banko 2019 m. vasario 7 d. raštas, Juridinių asmenų registro išrašai, VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas, uždarosios akcinės gyvybės ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ 2018 m. lapkričio 5 d. raštas patvirtina, kad po palikėjo A. C. mirties liko turto: 23098 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, automobilis „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos pagal pensijų kaupimo sutartį (2020 m. spalio 23 d. sukaupta 407,12 Eur) ir piniginės lėšos kredito įstaigose (b. l. 9-13; civilinė byla Nr. S2-10579-1079/2019, b. l. 6-8, 10). VĮ „Turto bankas“ 2019 m. vasario 7 d. yra pateikęs prašymą Joniškio rajono notarų biurui dėl minėto turto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei (civilinė byla Nr. S2-10579-1079/2019, b. l. 8). Iš antstolės Santos Selezniovienės 2018 m. gegužės 25 d. rašto matyti, kad mirusysis A. C. taip pat turėjo kreditorę UAB „Gelvora“, kurios naudai vykdomojoje byloje Nr. 00184/16/01015, esančioje antstolės Santos Selezniovienės žinioje, liko išieškoti 182,46 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas bei susidariusias vykdymo išlaidas antstolei (civilinė byla Nr. S2-10579-1079/2019, b. l. 9). Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė 2019 m. balandžio 17 d. kreipėsi į valstybės vaiko teisių apsaugos instituciją, informuodama, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. C., jo nepilnametei vaikaitei A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), atsirado teisė paveldėti mirusiajam priklausantį turtą; apie A. D. teisę į jos senelio palikimą nėra galimybės informuoti jos tėvų, nes jų gyvenamoji vieta nežinoma, Gyventojų registre nurodyta, kad išvykę į užsienio valstybę (civilinė byla Nr. S2-10579-1079/2019, b. l. 2).

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos nepilnametei dukrai A. D. terminas priimti ar atsisakyti priimti palikimą, likusį po jos senelio A. C. mirties, pasibaigė (duomenys neskelbtini). Kadangi A. D. yra nepilnametė, todėl ji negalėjo ir dabar negali savarankiškai dalyvauti priimant palikimą ar atsisakant jį priimti, nes ji neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis). Nepilnametės A. D. interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po jos senelio mirties turėjo pareigą įgyvendinti jos įstatyminiai atstovai – nepilnametės tėvai, tačiau pastarieji nustatytu terminu neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo. Kaip pareiškime nurodė pati pareiškėja, įstatymo nustatyto termino praleidimą nulėmė tai, kad nei ji, nei jos dukters tėvas M. D. apie A. C. mirtį nieko nežinojo, M. D. su tėvu ryšių nepalaikė, pareiškėjos šeima nuolat gyvena užsienyje, apie A. C. mirtį pareiškėjai tapo žinoma tik 2019 m. vasarą, kai vaiko teisių apsaugos institucija surado mirusiojo vaikaitės, t. y. jos dukters A. D. duomenis. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad pareiškėja 2019 m. liepos 12 d. grįžusi iš užsienio lankėsi jų skyriuje. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. S2-10579-1079/2019 medžiagos matyti, kad pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo leidimą primti nepilnametės dukters A. D. vardu palikimą, likusį po jos senelio A. C. mirties. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas jos prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Paminėtos aplinkybės rodo, kad pareiškėja, sužinojusi apie savo dukters senelio mirtį, iš karto ėmėsi aktyvių teisinių veiksmų, įgyvendinandama savo nepilnametės dukters teises į senelio palikimą.

Teismas, atsižvelgdamas į paveldėjimo tikslus, įvertinęs pareiškėjos nurodytų priežasčių visumą bei tai, kad kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo, pripažįsta, kad įvardintos įstatymu nustatyto termino praleidimo priežastys yra svarbios, nepilnametė įpėdinė ir jos įstatyminė atstovė terminą praleido ne dėl savo kaltės, įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti nėra praleistas labai žymiai, jis praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, sprendžia, kad praleistas terminas priimti palikimą turi būti atnaujintas (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas.

Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (Liuetuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 4 dalis).

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu M. J. išdavimas nepažeis jos nepilnametės dukters A. D. teisių, neapsunkins jos padėties, kadangi palikimas bus priimtas užtikrinant vaiko įstatyminę paveldėjimo teisę į po senelio mirties likusį turtą bei įgyvendinant CK 3.185-3.191 straipsniuose numatytas tėvų teises ir pareigas tvarkant nepilnamečio vaiko turtą. Teismo leidimas išduodamas nepilnamečio vaiko interesais. Jokių duomenų, kad pareiškėja netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu, teismas neturi.

CK 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnis) – tik paveldėtu turtu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad mirusysis A. C. turėjo vertybinių popierių, piniginių lėšų sąskaitose, taip pat ir kreditorę UAB „Gelvora“, kurios naudai liko neišieškotų sumų. Todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus, pareiškėjai M. J. išduotinas teismo leidimas priimti A. C. palikimą nepilnametės dukters A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53, 5.56, 3.188 straipsniai).

Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnio 2 dalis), turto apyrašą sudaro antstolis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomojo dokumento sudaryti turto apyrašą gavimo, todėl būtina pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą, nustatant vieno mėnesio terminą (CK 5.53 straipsnio 3 dalis).

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėja M. J. skirtina A. D. paveldėto turto administratore, tvarkančia turtą uzufrukto teise.

Byloje suinteresuotiems asmenims M. D. ir E. I. C. apie priimtą nutartį praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje (www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-577 straipsniais, 578 straipsnio 1 dalimi, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nepilnametės A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po senelio A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti teismo leidimą M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti nepilnametės dukters A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, likusį po jos senelio A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškimu reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomo pavedimo išdavimo.

Pavesti pareiškėjos pasirinktam antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą, nustatant vieno mėnesio terminą.

Paskirti M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukters A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), paveldėto turto administratore, tvarkančia turtą uzufrukto teise.

2020 m. lapkričio 26 d. specialiame interneto tinklalapyje paskelbti pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2020 m. lapkričio 26 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-7925-1079/2020 priimta nutartis pagal pareiškėjos M. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, M. D. ir E. I. C., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl įstatymu numatyto termino atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo. Suinteresuotiems asmenims M. D. ir E. I. C., kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, teismo priimta nutartis taip pat įteikiama viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose, adresu Joniškis, Medžiotojų g. 2A. Suinteresuoti asmenys informuojami, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Suinteresuotas asmuo turi teisę dėl nutarties dalies dėl termino atnaujinimo paduoti atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą, nutarties dalis dėl leidimo išdavimo neskundžiama.“

Dėl nutarties dalies, dėl termino atnaujinimo, per 7 dienas gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus. Kita nutarties dalis neskundžiama.

Teisėja Sigita Rozgaitė