Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-08-19 · Civilinė byla Nr. e2-467-877/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-11-22Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-08-19Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-19
Bylos Nr.
e2-467-877/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13722-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
E. J.
Trečiasis asmuo
V. V.
Išvadą teikia
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Civilinė byla Nr. e2-467-877/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13722-2020-9
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.8.3;2.6.10.2.4.1; 2.8.2.8; 3.2.4.12; 3.2.6.1.(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant I. A., M. K.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei M. J.,

atsakovei E. J., jos atstovui advokatui J. L.,trečiajam asmeniui V. V.,

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei E. J. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo panaikinimo ir ginčo išsprendimo iš esmės, institucija teikianti išvadą byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo V. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės: atsakovės prašymą dėl žalos atlyginimo atmesti.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 7 d. atsakovei E. J. suteikė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) plovimo paslaugą. 2019 m. gegužės 7 d. atsakovė pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog plaunat automobilį ieškovei priklausančioje plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas (subraižytas) jos automobilio kėbulas (buferis ir variklio gaubtas), todėl prašo atlyginti žalą. Ieškovo įgaliotas atstovas klientų pretenzijoms nagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakymą į atsakovės pretenziją, kad kompetentingi žalų vertinimo specialistai, atlikę įvykio tyrimą, įvertinę surinktą medžiagą, automobilio apgadinimus, jų pobūdį, nustatė, jog tokie apgadinimai automobilio plovimo metu techniniu požiūriu yra neįmanomi ir konstatavo, kad apgadinimai atsirado ne automobilio plovimo metu, o jo eksploatacijos metu transporto priemonei kontaktuojant su aštriais kietą paviršių turinčiai objektais. Nesutikdama su tokiu atsakymu, atsakovė inicijavo neteisminę ginčo sprendimo procedūrą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) išnagrinėjo atsakovės skundą ir 2020 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą vartotojo prašymą tenkinti pilna apimtimi. Ieškovė nesutinka su šiuo nutarimu, nes nėra pagrindo teigti, jog atsakovės automobilis buvo apgadintas dėl ieškovės kaltės. Nutarimas priimtas remiantis prielaidomis ir netinkamu įrodinėjimo pareigos paskirstymu. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjęs asmuo turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir jos dydį ir priežastinį ryšį. Tai, kad ginčas kilęs iš vartojimo santykių, nesudaro pagrindo keisti ar kitaip taikyti įrodinėjimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad vartotoja pareiškė reikalavimą atlyginti jai tariamai nekokybiška paslauga padarytą žalą, laikantis bendromis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, atsakovė turėjo pareigą įrodyti sutartinės prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktą. Šiuo atveju ginčą nagrinėjusi institucija atleido vartotoją nuo įrodinėjimo pareigos ir nepagrįstai ginčą sprendė vadovaudamasi „sutarties netinkamo vykdymo prezumpcija“, kurią ieškovė buvo įpareigota paneiginėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neneigia, kad pagal sutartį ir bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas turėtų atsakyti, jei būtų nustatyta, kad automobilis buvo sugadintas būtent plovimo metu. Žalos/pažeidimo faktą turi įrodyti reikalavimą reiškiantis asmuo, taip pat ir vartotojas. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokių pagrįstų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės automobilio kėbulo pažeidimas kilo būtent 2019 m. gegužės 7 d. plovimo metu, o ne kitomis aplinkybėmis. Todėl nėra jokio pagrindo susieti ant kėbulo esančius subraižymus ir naudojimąsi plovyklos paslaugomis. Plovykloje naudojamos šluostės yra pagamintos iš tekstilės ir neopreno (uždarųjų kietųjų dalelių putplasčio), nėra abrazyvios, jos yra pritaikytos automobiliams plauti nebraižant ir kitaip negadinant kėbulo paviršiaus. Besisukančios šluostės tolygiai kontaktuoja su visu automobilio kėbulu, todėl ant atsakovės automobilio matomi apgadinimai techniniu požiūriu negalėjo būti padaryti besisukančių šluosčių. Tokią išvadą padarė atitinkamą patirtį ir kompetenciją turintys UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistai. Nėra įrodymų, jog ieškovės plovyklos įranga veikė netinkamai, nes ieškovės darbuotojai reguliariai ją tikrina. Atsakovės automobilio plovimo paslauga buvo teikiama 13:20 val. ir šią dieną nuo 12:00 val. iki 14:00 val. buvo nuplauti 44 automobiliai ir buvo gauta tik vienos atsakovės pretenzija. Šios aplinkybės paneigia prielaidą, kad plovimo įranga galėjo veikti netinkamai ar buvo kiti veiklos trūkumai, galėję sąlygoti automobilio sugadinimą.

1.2. Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją ir ieškinio reikalavimus. Atstovė kelia klausimą, ar E. J. patyrė nuostolius, kurių kaip vartojimo sutarties šalis galėtų reikalauti iš ieškovės. Atstovės teigimu, minėto pobūdžio sugadinimai galėjo būti pašalinti už 465,01 Eur, jei remontas būtų realiai atliktas, bet jis nebuvo atliktas. Šiuo atveju atsakovė pripažįsta, kad reikalauja ne „patirtų“, o tik „apskaičiuotų“ nuostolių, kadangi automobilis nebuvo remontuojamas. Be to, automobilis ne tik nebuvo, bet ir nebebus remontuojamas - automobilis yra parduotas. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, atsakovė pakeitė poziciją ir nurodė, kad dėl automobilio subraižymo automobilis buvo parduotas už tariamai mažesnę kainą ir tuo neva tai pasireiškė patirti E.J. nuostoliai. Visgi atsakovė nenurodė ir neįrodė už kokią sumą tariamai galėjo būti parduotas automobilis, ir koks nuostolis tariamai buvo patirtas. Net jeigu atsakovė ir teigia, kad automobilis buvo parduotas už mažesnę kainą negu galėjo būti, tai savaime nereiškia, jog būtent subraižymai, o ne kiti automobilio defektai tam turėjo įtakos, nes 2021 m. gegužės 24 d. automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu, per laikotarpį, kurį buvo parduodamos transporto priemonės savininkas, nebuvo apgadintas, tai reiškia, kad automobilio savininkė pripažino, kad automobilis nebuvo apgadintas. Informacijoje apie įvykius ir trūkumus nurodyta, kad: ūžia guolis, stabdžių kaladėlės. Akivaizdu, kad jei automobilis ir buvo parduotas už mažesnę kainą dėl tam tikrų trūkumų, tai jie su ieškovės teikta paslauga niekaip nesusiję. Automobilis buvo parduotas po dviejų naudojimo metų nuo įsigijimo, natūralu, kad pardavimo kainai taikomas nusidėvėjimas ir automobilio nuvertėjimas. Automobilis buvo nenaujas (2012 m., vien pirkimo metu rida sudarė 220000 km, po įvykio 2019 m. rida užfiksuota 235771 km ridos); Ridos pardavimo dieną nustatyti neįmanoma, tačiau neabejotina kad ji buvo dar didesnė. Taigi objektyviai automobilis negalėtų būti parduodamas už įsigijimo kainą. Be to, yra užfiksuota, kad tam tikri kėbulo pažeidimai egzistavo dar iki plovimo dėl eksploatacijos ir aplinkos poveikio, tad tiek paskaičiuota remonto sąmata apėmė ir jau anksčiau buvusių trūkumų šalinimą, tiek ir automobilio pardavimo kaina buvo nustatyta vertinant bendrą automobilio būklę. 2019 m. gegužės 8 d. sudarytame Automobilio apžiūros protokole be atsakovės nurodomų subraižymų taip pat užfiksuoti kiti jau anksčiau buvę kėbulo (konkrečiai „ subraižytų“ dalių pažeidimai): priekinis bamperis turi apgadinimų nuo akmenukų; ankstesnio remonto žymės (apžiūros protokolą pasirašė, taigi su jo turiniu sutiko ir atsakovė). Kita vertus, automobilio savininke yra ne E. J., o V. V.. Turto pardavimo kainą gavo ir tariamą nuostolį galėjo patirti ne atsakovė, o automobilio savininkė. Tuo tarpu atsakovė, kaip įgaliota turto valdytoja, nuostolius galėjo patirti tik tuo atveju, jei būtų iš tiesų remontavusi savo naudotą turtą prieš jį grąžinant turto savininkei; tačiau kaip pripažino pati atsakovė - tai nebuvo atlikta; atitinkamai - išlaidos nepatirtos. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neįrodė, kuo pasireiškė konkrečiai jos patirti nuostoliai, ir neįrodė šių nuostolių dydžio, todėl nesant įrodytos vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovei žalos atlyginimo.

II. Atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimai ir argumentai

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog 2019 m. gegužės 7 d. ieškovei priklausančioje plovykloje plovimo metu buvo apgadintas atsakovės automobilis. Apgadinimas buvo pastebėtas iš karto po plovimo ir apie įvykį buvo pranešta ieškovo darbuotojui, parašyta pretenzija. Ieškovė nesutiko atlyginti žalą ir įrodinėja, kad ji atliko paslaugą tinkamai. Savo argumentus grindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymu į pretenziją. Tačiau minimas atsakymas negali būti įrodymu, kad plaunant atsakovės automobilį nebuvo pažeistos technologinės sąlygos. Visų pirma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendrovė, kuri teikia dalinės žalų administravimo, kilnojamo ir nekilnojamo turto vertinimo, sugadinto turto realizavimo, audito ir kitas paslaugas. Ji yra pelno siekianti bendrovė, kuri yra sudariusi su ieškove sutartį dėl paslaugų teikimo, t.y. yra tiesiogiai suinteresuota palaikyti ieškovės interesus. Atsakyme teigiama, kad apžiūros metu ant priekinio automobilio buferio fiksuotos įdaužos galimai atsiradusios kontaktuojant su smulkiu kietu objektu, skriejančiu iš atstumo į pažeistą dalį (akmenukai, skalda). Apžiūrą atliko asmuo, kuris nėra ekspertas ar šios srities specialistas, tokią išvadą gali teikti tik Lietuvos teismo ekspertizės centras. Kad automobilis buvo apgadintas plovykloje, iš dalies patvirtina ir darbo inspekcijos atliktas ieškovės patikrinimas, kuriame nurodoma, kad bendrovėje nėra parengta įrenginių naudojimo, paleidimo informacija, bendrovė neturėjo atitikties deklaracijų, kurios reikalaujamos pagal Europos sąjungos Reglamentą. Ieškovė sutinka, kad suteikė paslaugą atsakovei. Tačiau teigia, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus kai plaunamas automobilis, jokių pažeidimų neįžiūrima. Tačiau ieškovė nepateikia jokių vaizdo įrašų, kad įvažiuojant į plovyklą ant atsakovės automobilio buvo bent kokie nors pažeidimai. Po suteiktos paslaugos atsakovė iš karto pranešė ieškovei apie atsiradusius pažeidimus, tačiau ieškovė po atsakovės kreipimosi neatliko jokio patikrinimo, nesurašė akto apie atliktą patikrą.

2.1. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad atsakovė automobilio apgadinimus pastebėjo iš karto po automobilio plovimo ir apie tai iš karto informavo ieškovės darbuotoją. Jos patirti nuostoliai yra 805 Eur, nes nusprendus parduoti automobilį pirkėjas pastebėjo subraižymus, dėl to buvo padaryta nuolaida.

2.2. Trečiasis asmuo V. V. 2022 m. balandžio 19 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau teismui 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi atsiliepimui nustačius trūkumus, V. V. jų nepašalino, todėl atsiliepimas laikomas rašytiniais paaiškinimais. Teismui pasiūlius V. V. laikyti atsakove byloje, ieškovė ir V. V. su tuo nesutiko, todėl jos procesinė padėtis šioje byloje- trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje. Trečiasis asmuo nurodo, kad automobilį (duomenys neskelbtini) buvo patikėjusi E. J. bendru sutarimu. Nusprendus automobilį parduoti, pirkėjai pastebėjo subraižymus, todėl 800 Eur E. jai grąžino grynais, kada neprisimena.

3. Byloje išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tarnyba (duomenys neskelbtini) gavusi E. J. prašymą ir 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. liepos 16 d. pateiktus papildomus dokumentus dėl galimai plovimo metu apgadinto (subraižyto) automobilio ir tuo pagrindu keliamo reikalavimo atlyginti automobiliui padarytą žalą, 2020 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir paslaugų teikėjo kilusį ginčą. Spręsdama ginčą ne teismo tvarka, vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, nutarė patenkinti vartotojos reikalavimą, t.y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimą atlyginti automobiliui padarytą žalą (805,15 Eur). Tarnyba palaiko nutarime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, 2021 m. birželio 8 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nusprendė priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 805,15 Eur žalą atsakovės E. J. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti. Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Pakartotinai nagrinėjant šalių ginčą yra nagrinėjamas šalių ginčas dėl žalos, atsiradusios ieškovei teikiant automobilio plovimo paslaugą 2019 m. gegužės 7 d. 13:20 val., atlyginimo.

6. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 7 d. suteikė atsakovei E. J. automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), plovimo paslaugą, t.y. tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 str.). Ją suteikus atsakovė iš karto po paslaugos suteikimo pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, jog plaunat automobilį ieškovei priklausančioje plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas (subraižytas) jos automobilio kėbulas (buferis ir variklio gaubtas), todėl prašė atlyginti žalą.

7. 2019 m. gegužės 8 d. transporto priemonė buvo apžiūrėta ieškovės pasitelktų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ekspertų ir užpildytas transporto priemonės techninės apžiūros protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad transporto priemonė pagaminta 2012 m. rugpjūčio 29 d., būklė prieš apgadinimą – gera, remontuojamos detalės: priekinis dangtis, priekinis bamperis; prie pastabų nurodyta, jog suraižymo kryptis – suraižymas prasideda priekiniame bamperyje ir tęsiasi link priekinio dangčio į viršų link priekinio stiklo, priekinis bamperis turi apgadinimų nuo akmenukų, remonto žymės.

8. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 22 d. raštu ,,Dėl 2019 m. gegužės 7 d. pretenzijos Nr. (duomenys neskelbtini)“ atsisakyta tenkinti atsakovės pretenziją nurodant, kad: 1) plovykloje naudojamos šluostės yra pagamintos iš tekstilės ir iš neopreno (uždarųjų kietųjų dalelių putplasčio) ir yra pritaikytos automobiliams plauti nebraižant ir kitaip negadinant kėbulo paviršiaus; 2) 2019 m. gegužės 8 d. transporto priemonė buvo apžiūrėta, apžiūros metu darytose nuotraukose matomi įvairių krypčių ant variklio gaubto esantys įbrėžimai bei ant priekinio buferio esantys vertikalūs įbrėžimai ir įdaužos; 3) peržiūrėjus plovyklos pateiktą automobilio plovimo vaizdo įrašą nenustatyta, kad plovimo metu automobilis kontaktavo su pašaliniais objektais ar plovyklos įranga, galinčiais padaryti minėtus pažeidimus; 4) apžiūroje fiksuoti sugadinimai, tikėtina, atsirado skirtingu laiku ir skirtingose vietose eksploatacijos metu, o ne plovimo ieškovės tunelinėje plovykloje metu, nes plovykloje naudojamos šluostės tokio pobūdžio pažeidimų padaryti negali.

9. Ieškovei netenkinus atsakovės pretenzijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – VVTAT) 2020 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo atsakovės pareiškimą, kuriuo ji prašė įpareigoti ieškovę atlyginti jai padarytą 805,15 Eur žalą, t. y. priėmė nutarimą vartotojos prašymą tenkinti visiškai.

10. Ieškovė, nesutikdama su VVTAT komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės – atsakovės prašymą dėl žalos atlyginimo atmesti.

11. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Tarp ieškovės paslaugos teikėjos (verslo subjekto) ir atsakovės (vartotojos) buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 str.), pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti automobilio plovimo paslaugas, o atsakovė – sumokėti sutartą kainą.

12. Kaip išaiškino ieškovės apeliacinį skundą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas nutarties 23 pastraipoje, įrodinėjimo našta dėl negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui, tačiau 24 pastraipoje pabrėžė, kad žala yra atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad ji padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp netinkamos kokybės produkto įsigijimo ir nuostolių (CK 6.295 str.).

13. Atsakovės teigimu, automobilis į plovyklą atvyko techniškai tvarkingas, o po atliktos automobilio plovimo paslaugos tunelinėje plovykloje ji iš karto pastebėjo, kad automobilio variklio gaubtas ir buferis subraižyti, todėl iš karto užpildė paslaugos teikėjo pateiktą pretenzijos formą, kurioje nurodė, jog plovimo tunelinėje plovykloje metu buvo subraižyti automobilio variklio gaubtas ir buferis.

14. Byloje esančiose nuotraukose matomi įvairių krypčių ant automobilio variklio gaubto esantys įbrėžimai bei ant priekinio buferio esantys vertikalūs įbrėžimai bei įdaužos. Pagal Tarnybos atlikto patikrinimo duomenis, Paslaugos teikėjas, t.y. ieškovė, buvo nurodžiusi, jog peržiūrėjus automobilio plovimo vaizdo įrašą, nenustatyta, kad plovimo metu atsakovės automobilis kontaktavo su pašaliniais objektais, ar plovyklos įranga, galinčiais padaryti minėtus pažeidimus, taip pat pažymėta, kad apžiūroje fiksuoti sugadinimai, tikėtina, atsirado skirtingu laiku ir skirtingose vietose, automobilio eksploatacijos metu, tai įrodo skirtingos įbrėžimų kryptys bei plokštumos. Tarnyba pažymėjo, kad iš pateiktų Paslaugos teikėjo vaizdo įrašų, atsižvelgiant į jų vaizdo kokybę bei į tai, kad matoma tik dalis automobilio plovimo proceso, t. y. nėra matomi visi vykę automobilio plovimo etapai, be kita ko, atkreipiant dėmesį į filmavimo nuotolį, nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar vartotojos, t. y. atsakovės automobilis plovimo tunelinėje plovykloje metu turėjo sąlytį su aštriais, kietą paviršių turinčiais objektais, t. y., pvz., ar plovimo metu tunelinės plovyklos įrenginiuose nebuvo pašalinių kietų detalių, galimai likusių nuo prieš tai plautų automobilių (smulkių akmenukų, žvyro ar pan.). Ieškovė į bylą nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ji byloje remiasi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 22 d. raštu ,,Dėl 2019 m. gegužės 7 d. pretenzijos Nr. (duomenys neskelbtini)“

15. T. K. regiono rinkos priežiūros skyrius, vadovaudamasis Tarnybos planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2019 m. gegužės 16 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos planinių ir neplaninių patikrinimo atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2019 m. rugsėjo 23 d. atliko tunelinės plovyklos patikrinimą, dalyvaujant plovyklos vadovui ir 2019 m. lapkričio 6 d. surašė gaminio/paslaugos vertinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vertinimo išvada). Vertinimo išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad nustatyti ar tunelinėje plovykloje vykdyta naudojamų įrenginių priežiūra buvo atlikta laikantis gamintojo nurodytų reikalavimų nėra galimybių, kadangi paslaugos teikėjas nepateikė gamintojo nurodytų įrangos priežiūros reikalavimų. Atsižvelgiant į tai bei tyrimo metu šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, Tarnyba 2020 m. liepos 31 nutarime konstatavo, kad paslaugos teikėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagal kuriuos galima būtų vertinti, jog paslaugos teikėjo vykdoma automobilio plovimo paslaugų teikimo veikla buvo organizuota tinkamai, t. y. kad buvo tinkamai vykdyta eksploatuojamų įrenginių priežiūra (reguliavimas, priežiūra, valymas, aptarnavimo darbai pagal įrenginių gamintojo rekomendacijas ir kita), todėl laikė, kad Paslaugos teikėjas neįrodė, kad tinkamai įvykdė pareigą atlikti eksploatuojamų įrenginių priežiūrą ir kad Vartotojui suteikė kokybišką paslaugą.

16. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, jog įvykio dieną daugiau nebuvo gavęs jokių skundų dėl plovyklos netinkamo darbo, teismo vertinimu nepaneigia automobilio apgadinimo galimybės, nes kiti asmenys galėjo nesikreipti su skundais dėl įvairių priežasčių, o be to, priežastis nulėmusi automobilio apgadinimą galėjo atsirasti ir išnykti tik automobilio plovimo metu.

17. Apibendrinant į bylą pateiktų įrodymų visumą, tarp jų ir Tarnybos atlikto tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad automobiliui sugadinimai buvo padaryti ieškovės automobilio plovimo metu (ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, CK 6.246 str.), o ieškovė neįrodė, jog atsakovei suteikė tinkamos kokybės paslaugą ir ją teikdama nepadarė atsakovės naudojama automobiliui žalos (CPK 178 str.).

18. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos sąvoka ir nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

19. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė - siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Pareiga įrodyti nuostolių dydį tenka ieškovei, o atsakovui – pareiga paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

20. Ieškovės teigimu, atsakovė nėra automobilio savininkė, todėl ji jokių nuostolių dėl automobilio apgadinimo nepatyrė.

21. Teismas, įvertinęs atsakovės E. J. ir trečiojo asmens automobilio savininkės V. V. byloje duotus paaiškinimus, kad „bendru susitarimu“ automobilis buvo perduotas atsakovei naudotis neatlygintinai, faktą, kad atsakovė automobiliu naudojosi, sprendžia, kad atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė žodinę automobilio panaudos sutartį. Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. CK 6.629 straipsnio 2 dalis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos, t. y. panaudos sutarties formai taikytini tokie pat reikalavimai, kaip ir nuomos sutarties formai. CK 6.478 straipsnis nustato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, o trumpesniam laikotarpiui įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas ir žodžiu (CK 1.72 str.1 d.). Iš transporto priemonės registracijos liudijimo (DOK-38670 priedas) nustatyta, kad V. V. transporto priemonę , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje pirmą kartą įregistravo 2018 m. gruodžio 28 d. Ginčo įvykis, kurio metu automobiliu naudojosi atsakovė, įvyko 2019 m. gegužės 7 d., tai patvirtina, kad įvykio metu atsakovė automobiliu naudojosi mažiau kaip vienerius metus laiko, todėl rašytinė panaudos sutarties forma nebuvo privaloma. CK 6.636 straipsnyje numatyta, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, įstatymas numato panaudos gavėjo pareigą tinkamai prižiūrėti jam patikėtą daiktą, grąžinti panaudos davėjui tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą bei atlyginti žalą, jei naudojimosi metu tokia buvo padaryta. Darytina išvada, kad atsakovė automobiliu naudojosi teisėtai žodinės panaudos sutarties pagrindu, todėl turėjo teisę su ieškove sudaryti automobilio plovimo sutartį bei reikalauti atlyginti tos sutarties vykdymo metu panaudos sutarties objektui padarytą žalą.

22. Atsakovė į bylą žalos dydžiui pagrįsti Tarnybai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (automobilių centras, kuris yra licencijuotas (duomenys neskelbtini) automobilių atstovas Lietuvoje) sąmatą 805,15 Eur sumai. Sąskaitoje yra nurodytos automobilio ardymo, paruošimo dažymui, dažymo darbų, darbams atlikti reikalingų medžiagų išlaidos, įskaitant PVM. Bylos duomenimis įmonė remonto sąmatas apskaičiavo kompiuterine „Audatex“ programa. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos punkte 4 numatyta, kad transporto priemonės vertinamos naudojantis šalyje įteisinta vertinimo metodika ir informacine medžiaga, tarp jų ir EUROTAX, AUDATEX ir DAT kompiuterinėmis programomis. Minėta instrukcija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 ir 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120. Ieškovė pateikė UAB „Smart claims“ žalų vertinimo specialistų įvertinimą, kokia būtų sąmata pagal užfiksuotus atsakovės automobilio sugadinimus ir remonto būdus ir nustatė, kad remontas galimai kainuotų 465,01 Eur, tačiau ši įmonė realiai turto remonto paslaugų neteikia, jos skaičiavimai yra daugiau teorinio pobūdžio, iš sąmatos nėra aišku, ar į galutinę kainą įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, todėl patikimesniais laikytini savo srities profesionalų UAB „Autofortas“ atlikti detalūs paskaičiavimai. Teismas neturi pagrindo atsakovės pateikta sąmata nesivadovauti, kadangi būtent autorizuotas servisas geriau žino gamintojo transporto priemonės remonto metodikas ir technologijas, turi tam labiau pritaikytą specializuotą įrangą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

23. Teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo laikomasi nuostatos, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir/ar dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas (be PVM). Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą, todėl taikytinas sprendžiant šalių ginčą. Atsakovė automobiliui padarytos žalos dydį pagrindė, pateikdama būtinųjų remonto išlaidų paskaičiavimą, atliktą tokias paslaugas realiai teikiančio profesionalo žalos padarymo metu rinkoje buvusiomis kainomis. Trečiasis asmuo patvirtino, kad minėta apie 800 Eur suma atsakovės jai buvo faktiškai perduota paaiškėjus, kad atsakovei juo naudojantis automobilis buvo apgadintas ir jį parduodant dėl šios priežasties turėjo būti sumažinta kaina. Ieškovės argumentai, kad atsakovei neremontavus automobilio, turėtų būti atsižvelgiama ir vertinama įrodymai dėl automobilio pardavimo kainos sumažėjimo atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi atsakovė pagal su ieškove sudarytos sutarties pagrindu ieškovės padarytai žalai pagrįsti pasirinko būtent tokį nuostolių apskaičiavimo būdą. Tačiau, kaip minėta, jei automobilis faktiškai neremontuojamas, kas įvyko ir šio ginčo atveju, būtinosios remonto išlaidos yra apskaičiuojamos be PVM. Pagal 2019 m. birželio 17 d. UAB „Autofortas“ remonto sąmatą Nr. 00040046, remonto kaina be PVM yra 665,41 Eur (DOK-38670 priedas), todėl būtent šią sumą teismas pripažįsta atsakovės nuostoliais ir ją priteisia atsakovei iš ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis.).

25. Ieškovė prašė ieškinį atmesti, jos ieškinys yra patenkintas iš dalies, atmestas reikalavimas dėl 139,74 Eur priteisimo, kas sudaro 17 procentą nuo bendros 805,15 Eur ieškinio sumos. Atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

26. Ieškovė pateikė įrodymus apie jos turėtas 36 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 605 Eur išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 641 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 109 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba , byloje pateikti įrodymai apie valstybės turėtas 706 Eur išlaidas, todėl 83 procentai šios sumos – 586 Eur iš ieškovės priteisiami valstybei (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,30 Eur, atitinkamai ieškovei tenkanti dalis (83 procentai) -10 Eur iš jos priteistina valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti E. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 665,41 Eur šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 41 ct) žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš E. J., gim. (duomenys neskelbtini), 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 586 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė