- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 2-217-723/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02537-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- K. G., M. Č.
- Atsakovas
- P. G., T. G.
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų K. G. ir M. Č. ieškinį atsakovams P. G. ir T. G. dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai, K. G. ir M. Č., 2011-08-22 ieškinyje (b.l. 4-8) nurodė, kad po P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2009 m., paveldėjimo teisės liudijimo, patvirtinto 2010 m. kovo 27 d., pagrindu paveldėjo po ¼ (vieną ketvirtąją) dalį šio nekilnojamojo turto:gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Gyvenamasis namas), sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini);žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 10000 m² (toliau – Žemės sklypas Nr. 1);žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 20000 m² (toliau – Žemės sklypas Nr. 2).Ieškovai nurodė, kad kita nekilnojamojo turto dalis priklauso kitiems paveldėtojams – P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po ¼ dalį. Susitarti su atsakovais dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos su ieškovams nepavyko. Dėl Gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo - ieškovai prašė nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, jiems paskiriant naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), mansardinį aukštą, kurio plotas 62,62 m². Ieškovai taip pat prašė rūsį, pažymėtą indeksu R-1, kurio plotas 28,25 m² bei koridorių, pažymėtą indeksu 1-1, kurio plotas 7,98 m², pripažinti bendrojo naudojimo patalpomis. Pasiūlė atsakovams bendromis lėšomis užtaisyti angą laiptinėje, pažymėtoje indeksu 1-7, kurios plotas 3,02 m²; pastatyti projektuojamą pertvarą koridoriuje, pažymėtame indeksu 1-2, kurio plotas 8,29 m² ir kambaryje, pažymėtame indeksu 1-9, kurio plotas 18,91 m².Ieškovai pasiūlė atsakovams, P. G. ir T. G., paskirti naudotis koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 1-2, kurio plotas 5 m²; virtuve, pažymėta indeksu 1-3, kurios plotas 11,37 m²; kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-4, kurio plotas 23,13 m²; tambūru, plane pažymėtu indeksu 1-5, kurio plotas 2,77 m²; kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-6, kurio plotas 19,78 m².
Ieškovai nurodė, kad jų prašymas paskirti jiems naudotis besiribojančias žemės sklypo dalis yra pagrįstas ir racionalus. Nurodė, kad santykiai tarp šalių yra įtempti, negeranoriški, dažnai peraugantys į konfliktines situacijas. Būtent dėl šių priežasčių ieškovai prašė paskirti naudojamas žemės sklypo dalis vieną šalia kitos. Toks žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas sudarytų palankias sąlygas ieškovams valdyti bei naudotis jiems priklausančiais žemės klypais. Ieškovai pabrėžė, kad tokia tvarka sąlygotų taikesnius santykius tarp šalių, sumažintų konfliktinių situacijų atsiradimo galimybę bei tuo pačiu teigiamai paveiktų ir atsakovų interesus.
2012-03-08 ieškovai teismui pateikė patikslintus reikalavimus (b.l. 47-48) ir nurodė, kad nepavyko susitarti su atsakovais dėl namų valdos naudojimosi tvarkos. Derybų metu ieškovai siūlė atsakovams naudotis gyvenamojo namo antru aukštu, o patiems naudotis pirmu aukštu, tačiau atsakovai nesutiko nustatyti bet kokią naudojimosi tvarką. Todėl ieškovai nutarė patikslinti savo reikalavimus dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo ir išdėstyti juos taip:
- Ieškovams, M. Č. ir K. G., priskirti naudotis Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 10000 m2 dalį, J. F. įmonės 2011-05-05 parengtoje žemės sklypo schemoje M: 10 000 pažymėtą indeksu C (410 m²), o atsakovams paskirti naudotis sklypo dalį schemoje pažymėtą indeksu D (410 m²); - M. Č. priskirti naudotis Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 10000 m² dalį, J. F. įmonės 2011-05-05 parengtoje žemės sklypo schemoje M: 10 000 pažymėtą indeksu F (1750 m²);
- K. G. priskirti naudotis Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 10000 m² dalį, J. F. įmonės 2011-05-05 parengtoje žemės sklypo schemoje M: 10 000 pažymėtą indeksu E (1750 m²);
- Atsakovams priskirti naudotis Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 10000 m² dalis, J. F. įmonės 2011-05-05 parengtoje žemės sklypo schemoje M: 10 000 pažymėtas indeksais G (1750 m²) ir H (1750 m²);
- Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 10000 m² dalis, J. F. įmonės 2011-05-05 parengtoje žemės sklypo schemoje M: 10 000
pažymėtas indeksais A, B ir įžambiomis linijomis, priskirti bendro naudojimo plotui;
M. Č. priskirti naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 20000 m² dalį, J. F. įmonės 2011-05-05 parengtoje žemės sklypo schemoje M: 10 000 pažymėtą indeksu B (5000 m²);K. G. priskirti naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 20000 m² dalį, J. F. įmonės 2011-05-05 parengtoje žemės sklypo schemoje M: 10 000 pažymėtą indeksu A (5000 m²).Atsakovams priskirti naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 20000 m² dalį, J. F. įmonės 2011-05-05 parengtoje žemės sklypo schemoje M:10 000 pažymėtą indeksu C (5000 m²) ir D (5000 m²).
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad dėl gyvenamojo namo tvarkos nustatymo jų reikalavimai liko nepakitę, tačiau jiems nėra svarbu kuriuo gyvenamojo namo aukštu naudotis, svarbu, kad būtų nustatyti atskiri įėjimai.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime (b.l. 30-35) teismą informavo, kad su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Atsakovai pažymi, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai ruošiasi parduoti gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir atidalijus minimą turtą kiltų sunkumų parduoti ir jo vertė sumažėtų. Siekiant užtikrinti tiek ieškovų, tiek atsakovų turtinius interesus ateityje, atsakovai yra įsitikinę, kad nekilnojamojo turto atidalijimas yra netikslingas.1. Dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo: ieškovams K. G. ir M. Č. būtų paskirta naudotis: gyvenamojo namo mansardiniu aukštu ir esančiomis patalpomis (pagal UAB „Arkilida" 2011 m. gegužės mėn. projektą) - kambariu, pažymėtu indeksu 1-9; koridoriumi, pažymėtu indeksu 1-10; virtuve, pažymėta indeksu 1-11; kambariu, pažymėtu indeksu 1-12; kambariu, pažymėtu indeksu 1-13.Proporcingai atsakovams P. G. ir T. G. būtų paskirta naudotis:gyvenamojo namo pirmu aukštu ir esančiomis patalpomis - virtuve, pažymėta indeksu 1-3; kambariu, pažymėtu indeksu 1-4; tambūru, pažymėtu indeksu 1-5; kambariu, pažymėtu indeksu 1-6.
Atsakovai nesutiko su ieškovų išreikšta pozicija dėl atskiro įėjimo padarymo iš gyvenamojo namo pirmojo aukšto tambūro, pažymėto indeksu 1-5. Nurodė, kad atskiro įėjimo padarymas yra susijęs su gyvenamojo namo sienos konstrukcijos griovimu, papildomomis išlaidomis, todėl atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai ruošiasi parduoti gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, naujo įėjimo padarymas sumažintų gyvenamojo namo vertę.(sutinku)
Atsakovų nuomone, tikslinga yra gyvenamojo namo pirmajame aukšte esančius koridorius, pažymėtus indeksu 1-2 ir 1-8 pertvarkyti - koridoriaus, pažymėto indeksu 1-8 dalį 1.44 x 3.27 (plane koridoriaus dalis iš dešinės) paskirti naudotis ieškovams, koridoriaus, pažymėto indeksu 1-2 dalį 2.50 x 2.00 (plane koridoriaus dalis iš apačios) paskirti naudotis atsakovams. Koridoriaus, pažymėto indeksu 1-2 viršutiniąją dalį padaryti bendrojo naudojimo patalpa. Šioje patalpoje ieškovai įpareigotini padaryti atskirą įėjimą atsakovams į koridorių, pažymėtą indeksu 1-2.(nesutinku dėl ieškovų lėšomis)
Atsakovai sutinka, kad gyvenamojo namo pirmojo aukšto koridorius, pažymėtas indeksu 1-1 būtų bendrojo naudojimo. Taip pat atsakovai sutinka su ieškovų išreikšta nuomone, kad gyvenamojo namo rūsys, pažymėtas indeksu R-l būtų pripažintas bendrojo naudojimo patalpomis.
Ūkiniai pastatai - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovų siūlymą paskirtini bendrajam naudojimui.
Dėl žemės sklypo Nr. 1 naudojimosi tvarkos nustatymo: atsakovai sutiko, kad ieškovams: M. Č. būtų paskirta naudotis žemės sklypo Nr. 1 dalis, pažymėta J. F. įmonės 2011 m. gegužės 5 d. parengtoje žemės sklypo schemoje indeksu G (1750);K. G. būtų paskirta naudotis žemės sklypo Nr. 1 dalis, pažymėta J. F. įmonės 2011 m. gegužės 5 d. parengtoje žemės sklypo schemoje indeksu E (1750).Tuo tarpu proporcingai atsakovams turėtų būti paskirti: atsakovui P. G. minėto žemės sklypo dalis, schemoje pažymėta indeksu F (1750), o T. G. žemės sklypo dalis, schemoje pažymėta indeksu H (1750).
Atsakovai sutiko su ieškovų nuomone, kad žemės sklypo Nr. 1 dalis, pažymėta įžambiomis linijomis būtų paskirta bendrojo naudojimo plotui. Taip pat prie bendrojo naudojimo ploto, atsakovų nuomone, tikslinga yra priskirti ir žemės sklypo dalis A (190), B (320), C (410), D (410), kadangi po ta žemės sklypo dalimi yra tiek ieškovams, tiek atsakovams nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su ūkio pastatais. Taip pat nėra pažeistas pagrindinis ieškovų reikalavimas, kad jų žemės sklypo Nr. 1 dalys būtų kaimynystėje, nepriklausomai nuo indeksavimo.
Dėl žemės sklypo Nr. 2 naudojimosi tvarkos nustatymo: atsakovai nesutiko su ieškovų pateikta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka pagal J. F. įmonės 2011 m. gegužės 5 d. parengtą Žemės sklypo schemą ir prašė žemės sklypą padalinti tokia tvarka: ieškovei M. Č. priskirtinas žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu A (500);ieškovui K. G. priskirtinas žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu B (500), kadangi ieškovas šioje žemės sklypo dalyje yra iškasęs vandens telkinį, kuris mažina žemės sklypo vertę ir neleidžia tinkamai vykdyti žemės ūkio veiklos; atsakovui T. G. priskirtinas žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu C (500); atsakovui P. G. priskirtinas žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu D (500).
Atsakovai sutiko su ieškovų išreikšta pozicija dėl paskyrimo asmeniniam naudojimui proporcionalias jų paveldėto žemės sklypo dalis, esančias viena šalia kitos.
Šalies argumentai
Ieškovas K. G. teismo posėdyje nurodė, kad dėl namo ginčo nėra. Yra du atskiri įėjimai į namą, jei bus nustatyta tvarka, kiekvienas turės savo įėjimą. Nurodė, kad galima dar ir kitaip duris padaryti, kad būtų patogiau. Nors siūlė viską daryti pagal planą - plane žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), užbrūkšniuota žemė būtų bendro naudojimo, pagal schemą G ir H būtų atsakovams, A ir B būtų bendro naudojimo, C priklausytų ieškovams, o D – atsakovams. Kitam sklype, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), M. Č. nori skirti B raide pažymėtą teritoriją, K. G. – A, o atsakovams atitinkamai C ir D.
Ieškovė M. Č. sutiko su viskuo ką pasiūlė K. G..
Šalies argumentai
Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu ( advokatė S. Radionova) nurodė. kad susitarti taikiai nepavyko, nors pakeitė savo reikalavimus pagal atsakovų norus. Nurodė, kad gyvenamojo namo ir sklypų naudojimosi tvarkos nustatymas net pagerins šalių tarpusavio santykius (b.l. 61).
Atsakovas T. G. posėdžio metu patvirtino, kad jam suprantami ieškovo reikalavimai. Dėl namo nurodė norintis pirmo aukšto ir kad būtų tik vienas įėjimas tik. Nurodė sutinkantis su planu, kur yra užlieta teritorija, jei tą teritoriją pasiims ieškovai.
Atsakovas P. G. taip pat nurodė norintis pirmo aukšto. Nepritarė dviem atskiriems įėjimams, nes reikėtų aplinkui daug vaikščioti ir vienas kambarys, tokiu atveju, taptų koridoriumi. Jei būtų padaryta pertvara, tada tvarka tiktų. Nori, kad pertvara būtų daroma ieškovų lėšomis. Taip pat nurodė norintis, kad būtų padarytas atitvaras ir ieškovai turėtų tiesiogiai į antrą aukštą įėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie tarpusavyje turi įvairių teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu (pirmenybės teisė pirkti vienas kito dalį, teisė proporcingai savo turto daliai gauti turto duodamas pajamas, pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, išsaugoti ir kt.). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Jei dalys nustatytos, bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jei nenustatytos – bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 straipsnis).
Byloje egzistuoja situacija, kad žemės sklypo savininkai yra keturi asmenys. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tais atvejais, kai tokio sutarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.
Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).
Bylą nagrinėjant teismas taip pat taiko interesų pusiausvyros principą ir ginčą sprendžia taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir todėl turėtų būti ginami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-819/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004).
Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.AT apibendrindamas teismų praktiką yra konstatavęs,kad jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
Ne mažiau svarbu yra nurodyti,kad servitutu nustatomos teisės į svetimą daiktą (CK 4.111 straipsnis), tai bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007). Bendraturčiui galimybė tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali būti sudaroma, tam tikrą sklypo dalį paliekant naudotis bendrai.Tai reiškia,kad bendrasavininkai gali naudotis visais sklype esančiais keliais nevaržomai nepriklausomai nuo kieno nors vieno iš bendrasavininkų valios,nes šiame sklype nenustatyta sklypo naudojimosi tvarka proporcingai kiekvieno savininko daliai.Tai reiškia,kad nepriklausomai nuo nusistovėjusio faktinio žemės dalių naudojimo,niekas iš bendrasavininkų negali varžyti kurio nors bendrasavininko teisės naudotis esamais faktiniais keliais,kurie gali būti ir neregistruoti.
Byloje nustatyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pasatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė po ¼ priklauso P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-15, 65).
Namo inventorizacinės knygos duomenys parodo rūsio, pirmojo ir mansardinio aukštų suskirstymą į patalpas, jų plotus ir kitus duomenis (b.l. 17-19).
Ieškovai į bylą pateikė 2011 gegužės mėn. UAB ,,Arkilida“ paruoštą gyvenamojo namo padalijimo į 2 butus planą (b.l. 20), kuriuo pasiūlė nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką – raudonai pažymėtas namo dalis paskirti naudotis ieškovams, o mėlynai pažymėtas namo dalis skirti naudotis atsakovams bei atitinkamas patalpas priskiriant bendro naudojimo patalpoms.
Ieškovai patikslintu reikalavimu pagal pasiūlytos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos pagal J. F. įmonės 2011-05-05 žemės sklypo schemas (b.l. 21-22), nustatančias žemės sklypų naudojimosi tvarką tarp bendraturčių – indeksai E ir F,C pažymėtas žemės sklypo dalis paskiriant naudotis ieškovams, o indeksai G,H,D – atsakovams.Subrūkšniuotas žemės plotas naudojamas bendrai,kaip ir žemė su indeksais A ir B(b.l.47-48).
Atsakovas T. G. buvo atvykęs į ieškovų atstovės – advokatės S. R. kontorą, kur raštu savo ir brolio P. G. vardu patvirtino, jog nesutinka su ieškovų pasiūlyta gyvenamojo namo ir žemės sklypų naudojimosi tvarka. T. G. nurodė, kad dalijimą reikėtų atidėti iki 2013 m. sausio mėn., o tada visą namą ir žemę parduoti vienam asmeniui(b.l. 25-28).
Atsakovas T. G. pateikė prie bylos nuotraukas (b.l. 42-43), kurios įrodo, kad ieškovų siūlomas žemės sklypas yra buvo užtvindytas.
Ieškovai, patikslindami reikalavimus atsižvelgė į atsakovų pageidavimą dėl minėtos žemės.
Teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie:1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; kt.). 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Tai grindžiama tuo, kad bylos šalių valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais. Dėl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kartą buvo grindžiami sprendimai Aukščiausiojo Teismo praktikoje(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; kt.). 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus spręsti bendru sutarimu ir kita). Tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Teismas iš ieškovų pateikto pasiūlymo mato,kad dėl žemės sklypų atidalinimo iš esmės nėra ginčo,todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas pagal patikslintą ieškinio reikalavimą.
Byloje yra ginčas dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Teismas negali sutikti su ieškovų pozicija,kad atsakovai,gaudami pirmą aukštą turėtų atskirą įėjimą į savo patalpas,nes tai yra neracionalu ir neprotinga dėl kelių priežasčių.Pirma,ieškovai prašo nustatyti rūsio naudojimosi tvarką po ½ ir patys nurodo,kad į jį bus patenkama per įėjimą į namą,kuris yra šiuo metu.Tai reiškia,kad atsakovai bet kokiu atveju gali bet kada neribotai eiti per patalpą 1-1(b.l.20) į patalpą R-1.Ieškovai prašo neleisti atsakovams patekti į savo patalpas per patalpą 1-2,nors jos dalis būtų skirta atsakovams.Antra,pagal ieškovų pasiūlymą atsakovai galės patekti į savo patalpas tik praeinant per kambarį 1-4.Tai reiškia,kad šis kambarys bus kaip koridorius,kas yra neracionalu,nepatogu ir nepraktiška,nes pirmą aukštą atsakovai pasidalins abipusiu susitarimu ir neprotinga vienam iš jų naudotis kambariu,kuriuo bet kada gali vaikščioti kitas asmuo,nes kitaip patekti nebūtų galimybės dėl ieškovų dabartinės pozicijos,jeigu ją tenkinti.
Teismas mato,kad protingas ir racionalus atidalinimas bus,kai atsakovai galės patekti į pirmą aukštą per patalpą 1-1 ir 1-2,kurioje atsakovai galės įsirengti (patalpoje 1-2) pertvarą su durimis,kaip nubraižyta plane(b.l.20).Todėl teisinga,protinga ir racionalu,kad patalpos 1-1 ir 1-2 iki 1,44m pločio bus laikomos bendrojo naudojimosi patalpomis.
Teismas negali sutikti su atsakovų prašymu įpareigoti ieškovus įrengti jiems pertvarą savo lėšomis,nes tai yra neteisinga ir nesąžininga(CK 1.5 str.). Atidalinus turtą ši pertvara ir durys bus atsakovų nuosavybė.Pačių atsakovų reikalas kokia pertvara ir kokios durys bus įrengtos.
Todėl teismas tenkina ieškinį šioje dalyje iš dalies ir nustato,kad ieškovams K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), paskirti pagal UAB ,,Arkilida“ 2011-05 projektą naudotis gyvenamojo namo mansardiniu aukštu: kambariu, pažymėtu indeksu 1-9 (18,91 m²); koridoriumi, pažymėtu indeksu 1-10, (10,60 m²); virtuve, pažymėta indeksu 1-11 (10,48 m²); kambariu, pažymėtas indeksu 1-12 (10,57 m²); kambariu, pažymėtu indeksu 1-13 (12,06 m²) bei koridoriumi, pažymėtu indeksu 1-8 (4,71 m²). Atsakovams P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti pagal UAB ,,Arkilida“ 2011-05 projektą naudotis virtuve, pažymėta indeksu 1-3 (11,37 m²); kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-4 (23,13 m²); tambūru, plane pažymėtu indeksu 1-5 (2,77 m²); kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-6 (19,78 m²); koridoriaus,pažymėto plane indeksu 1-2 dalimi 2,0 m ilgyje(5,0 m²).Kita šio koridoriaus dalis 1,44m plotyje yra bendrojo naudojimo patalpa.Patalpos 1-1 ir R-1 nustatomos,kaip bendrojo naudojimo patalpos.
Iš šalių solidariai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą po 5,99 Lt(CPK 88,96str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką:
- ieškovams K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), paskirti pagal UAB ,,Arkilida“ 2011-05 projektą naudotis gyvenamojo namo mansardiniu aukštu: kambariu, pažymėtu indeksu 1-9 (18,91 m²); koridoriumi, pažymėtu indeksu 1-10, (10,60 m²); virtuve, pažymėta indeksu 1-11 (10,48 m²); kambariu, pažymėtas indeksu 1-12 (10,57 m²); kambariu, pažymėtu indeksu 1-13 (12,06 m²) bei koridoriumi, pažymėtu indeksu 1-8 (4,71 m²);
- atsakovams P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti pagal UAB ,,Arkilida“ 2011-05 projektą naudotis virtuve, pažymėta indeksu 1-3 (11,37 m²); kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-4 (23,13 m²); tambūru, plane pažymėtu indeksu 1-5 (2,77 m²); kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-6 (19,78 m²); koridoriaus,pažymėto plane indeksu 1-2 dalimi 2,0 m ilgyje(5,0 m²);
- bendrojo naudojimo patalpomis pagal pridėtą UAB ,,Arkilida“ 2011-05 projektą pripažinti koridorių, pažymėtą indeksu 1-1 (7,98 m²); rūsį, pažymėtą indeksu R-1 (28,25 m²);koridorių,pažymėtą indeksu 1-2 1,44m ilgyje (3,6 m²);
- bendrojo naudojimo patalpomis pripažinti ūkinius pastatus – sandėlį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 10000 m², naudojimosi tvarką pagal J. F. įmonės 2011-05-05 parengtą žemės sklypo planą:
- M. Č. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu F (1750 m²);
- K. G. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E (1750 m²);
- M. Č. ir K. G. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C (410 m²);
- P. G. ir T. G. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta D (410 m²);
- P. G. ir T. G. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis G (1750 m²) ir H (1750 m²);
- bendrojo naudojimo žeme pripažinti žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais A (190 m²), B (320 m²) ir įžambiomis linijomis.
Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 20000 m², naudojimosi tvarką pagal J. F. įmonės 2011-05-05 parengtą žemės sklypo planą:
- M. Č. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (5000 m²);
- K. G. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (5000 m²);
- P. G. ir T. G. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis plane pažymėtomis indeksais C (5000 m²), D (5000 m²).
Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.
Priteisti iš K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini),solidariai ir P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. G., a.k. (duomenys neskelbtini)solidariai po 5,99 Lt (penkis litus 99 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.