- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-10
- Bylos Nr.
- M1-890-753/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei nuotoliniu būdu, per kompiuterinę programą „ZOOM“,
Žemesnės instancijos teismas
R. V., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui
Aleksandrui Kuznecovui,
civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei V. Š. nuotoliniu būdu, per kompiuterinę programą „ZOOM“,
ekspertei S. Š., nuotoliniu būdu, per kompiuterinę programą „ZOOM“,
nedalyvaujant R. V.,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), išsiskyrusiam, pagrindinio išsilavinimo, vykdančiam individualią veiklą, deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenančiam - (duomenys neskelbtini), neteistam, kuris kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. V. 2024 m. birželio 6 d. apie 5.45 val. sugadino svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 14 520 Eur vertės turtą - tyčia kumščiu trenkė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio savitarnos kasos aparato (terminalo), įmontuoto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienoje ekraną ir jį nepataisomai sugadino.
Teisiamajame posėdyje asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – R. V. nedalyvavo, nes pagal Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadą dėl psichikos sveikatos būsenos asmuo negali būti apklaustas bylos nagrinėjimo metu ir teisiamas (t. 2, b. l. 4-6).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertė S. Š. patvirtino 2024 m. lapkričio 26 – gruodžio 2 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 88TPK-620/2024, kuriuo nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2024 m. birželio 6 d. R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizofreninis sutrikimas, mišrus tipas (F25.2). Nusikalstamos veikos padarymo metu R. V. negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizofreninis sutrikimas (F25.2), dėl to jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis. Psichiatrės S. Š. paaiškinimu, ji apžiūrėjo R. V., o taip pat susipažino su gautais medicininiais dokumentais. R. V. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Žmogus serga šia psichine liga daug metų. Kai asmuo nevartoja vaistų ir pavartoja alkoholio, dėl to įvykdė eilę įvairių veikų. Asmuo buvo stacionarizuotas į ligoninę, gydytas apie mėnesį laiko, ten nustatytas tas pats šizoafektinis sutrikimas. Šiuo R. V. psichinė būklė yra geresnė, supranta, kad jokių būdu negalima nutraukti medikamentų vartojimo. Pastarasis žadėjo ambulatoriškai lankytis pas psichiatrus, sakė nevartos alkoholio, todėl jam rekomenduoja priverčiamoji pobūdžio priemonė – ambulatorinis stebėjimas. Nusikalstamos veikos padarymo metu R. V. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Jis negali duoti parodymų ir dalyvauti teismo posėdyje dėl savo lėtinio psichikos sutrikimo.
Apklausta teismo posėdžio metu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė V. Š. paaiškino, kad terminalas sugadintas nepataisomai, byloje pareiškė civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui.
2025 m. vasario 24 d. apklaustas teismo posėdyje M. K. (nuotoliniu būdu, per kompiuterinę programą „ZOOM“) parodė, kad įvykio dieną jam paskambino vairuotojas ar padalinio vadovas, tiksliai neprisimina, ir pasakė, kad sudaužytas terminalas. Minėtas terminalas buvo įmontuotas adresu - (duomenys neskelbtini). Nuvykęs pasižiūrėti, pamatė, kad terminalo stiklas išdaužtas, policija iškviesta. Buvo paskambinta direktoriui, įrašas buvo perduotas (persiųstas) policijai. Terminalas buvo sugadintas nepataisomai, stiklas sudaužytas, jis net nešvietė. Liudytojas dalinai matė vaizdo įrašą, kuris buvo persiųstas jam, po to įrašas buvo persiųstas policijai. Įraše matosi, kad asmuo priėjo ir su kažkuo smūgiavo, net girdėjosi garsas, kad skyla, girdėjosi net pššš. Kamerose buvo matyti automobilis, bet neatsimena kokios spalvos, čia reikėtų vaizdo įrašą pasižiūrėti.
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-620/2024 matyti, kad: iki nusikalstamos veikos galimo padarymo, t. y. nuo 2013 metų tiriamajam R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas- šizofreninis sutrikimas, mišrus tipas (F25.2). Nusikaltimo galimo padarymo metu, t. y., 2024 m. birželio 6 d. įtiriamajam R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas- šizofreninis sutrikimas, mišrus tipas (F25.2), ir dėl savo psichinės sveikatos būklės tiriamasis R. V. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu tiriamajam R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas- šizofreninis sutrikimas, mišrus tipas (F25.2). Šiuo metu tiriamasis R. V. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. R. V. negali būti apklausiamas ir teisiamas. Dėl tiriamojo R. V. psichinės būsenos, rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones- ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis (t. 2, b. l. 4-6).
Apklaustas ikiteisminiame tyrime R. V. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad vasaros pradžioje, tikslios datos neprisimena, paryčiais, jis atvažiavo savo automobiliu prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio taksi firmos pinigų automato. Tuo metu jis dirbo taksi vairuotoju - pavėžėju firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Į tą pinigų automatą turėjo sumokėti mokesčius. Iš pradžių jam sekėsi, jis firmai mokėjo, o po to pradėjo duoti prastus užsakymus ir jam nieko nelikdavo, jokio uždarbio. Pats darbas jam tiko ir patiko, bet neduodavo gerų užsakymų. Kiti gaudavo, džiaugdavosi, o jam nesisekė. Prisimena, kad tą naktį, paryčiais atvažiavo prie to mokesčių surinkimo aparato ir vieną kartą trenkė kumščiu. Sutrupėjo to automato stiklas, visai nesunkiai. To aparato tik apsauginis stiklas sudužo, nesupranta iš kur toks nuostolis gali būti. Jis trenkė į tą aparatą, nes buvo supykęs, kad nesiseka uždirbti. Rašė, kad atlyginimas nuo 1000 Eur iki 2000 Eur, o užsipylus kuro, sumokėjus firmai mokesčius, komisinius, likdavo labai nedaug. Jis gailisi, kad taip pasielgė (t. 1, b. l. 117-118, 119, 120).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad M. K. pranešė, jog 2024 m. birželio 6 d. 05.45 val. nežinomas vyriškis apgadinto įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų terminalo, esančio (duomenys neskelbtini), ekraną. Padarytos žalos dydis nežinomas, žala bus patikslinta tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 9-20).
Įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (įvykio vietos apžiūros protokolas). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad bankomato ekranas suskilęs, užfiksuotos stiklo šukės ant metalinės apdailos po bankomatu (t. 1, b. l. 24-25, 26, fotolentelė Nr. 1, b. l. 27-31, 32).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2024 m. birželio 6 d. laikotarpiu tarp 05.45 val. ir 05.47 val. įmonės savitarnos kasos aparatas (terminalas) buvo sudaužytas asmens, kuris atvyko prie terminalo su automobiliu „Audi“. Padaryta 14520 Eur turtinė žala. Montavimo/Utilizavimo ir darbuotojų praleistas laikas sukels įmonei išlaidų nuo 4000 Eur, prarastos įmonės pajamos dėl sugadinto terminalo vienos paros žala yra įvertinama 50 Eur, bus skaičiuojama kol nebus įsigytas ir sumontuotas naujas terminalas. Pridėta išankstinio apmokėjimo sąskaita, kurioje savitarnos terminalo kaina nurodyta 14 520 Eur (t. 1, b. l. 21, 22,23; išankstinio apmokėjimo sąskaita – b. l. 37, mokėjimo nurodymas – b. l. 38).
Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas M. K. parodė, kad jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri verčiasi taksi paslaugomis, direktoriaus pavaduotojas. 2024 m. birželio 6 d. 7.22 val. jam parašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno miesto padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotojas L., kuris nurodė, kad buvo apgadintas pinigų terminalas ir atsiuntė apgadinto terminalo nuotrauką. Jis iškart paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktoriui V. K.. Šis iškart peržiūrėjo vaizdo įrašus, o jis iš Vilniaus išvažiavo į Kauną ir apie šį įvykį pranešė policijai. Direktorius jam atsiuntė vaizdo įrašus, kuriuose matosi kaip 2024 m. birželio 6 d. 05.45 val. prie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, adresu (duomenys neskelbtini), privažiuoja pilkos spalvos „Audi“ automobilis su taksi plafonu ant stogo, iš vairuotojo pusės išlipa vyras, apsirengęs juodos spalvos marškinius, juodos spalvos kelnes, ant galvos užsidėjęs juodą kepurę, ir nuėjęs prie pinigų terminalo vieno kumščio smūgiu išmuša pinigų terminalo ekraną. Tada vyriškis grįžta į „Audi“ automobilį ir išvažiuoja. Šį terminalą prižiūri ir remontuoja „UBS GROUP AG“. Pats terminalas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. (t. 1, b. l. 10).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminiame buvo apžiūrėti du vaizdo įrašai, užfiksuojant kaip sustoja sidabrinės spalvos automobilis, iš kurio išlipa vyras, dėvintis juodos spalvos kepurę su snapeliu, ant veido užsidėjęs akinius nuo saulės, vilki juodos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėlius, bei juodos spalvos kelnes. Vyriškis rankoje laiko cigaretę, kurią rūko. Vyras prieina prie bankomato ir vieną kartą iš dešinės rankos kumščio trenkia į bankomato stiklą, po to nueina į automobilį ir išvažiuoja (daiktų apžiūros protokolas, t. 1, b. l. 61-67)
Ikiteisminiame tyrime UAB „Kauno autobusai“ eismo saugos specialistas pateikė vaizdo įrašą (savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokolas) (t. 1, b. l. 71-72).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti kad ikiteisminiame tyrime buvo apžiūrėtas UAB „Kauno autobusai“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas (duomenys neskelbtini), stovintis sidabrinės spalvos automobilis „Audi“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73-74, 75, fotolentelė Nr. 1, b.l. 76, 77).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje pateikto VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad nuo 2024 m. birželio 5 d. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. V. (t. 1, b. l. 83).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. Stankevičiūtės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus nustatyta, kad asmuo, kuris sugadino bankomatą, vairavo automobilį „AUDI A6“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Patikrinus policijos centrinėse duomenų bazėse nustatyta, kad paskutinis automobilio deklaruotas savininkas MB „(duomenys neskelbtini)“. Paskambinus MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepė bendrijos direktorius D. K., kuris nurodė, kad 2024 m. birželio 5 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė R. V. ir el. paštu pateikė 2024 m. birželio 5 d. automobilio pirkimo pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 85, 86).
Byloje pateikta 2024 m. birželio 5 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad R. V. įgijo minėtą transporto priemonę iš MB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 88-89).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Sonatos Šumskienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad turimais duomenimis nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2024 m. birželio 6 d. 05.43 val. R. V. naudojamas telefono numeris jungėsi prie telekomunikacijos operatoriaus „Tele2“ bazinės stoties, esančios P. Plechavičiaus g. 4, Kaune, kas yra 600 metrų atstumas iki nusikaltimo padarymo vietos - (duomenys neskelbtini). Vėliau, t. y. 2024 m. birželio 6 d. 10.29 val. R. V. telefono signalas fiksuotas Radviliškio r., kur yra deklaruota įtariamojo gyvenamoji vieta. (t. 1, b. l. 92,93).
Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė bendrai 21 996 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui, kurį sudaro 14762 Eur su PVM UVS savitarnos terminalo kaina, 375,10 Eur su PVM programinės įrangos kaina, 568,70 Eur su PVM pirminis sprendimo paruošimas eksploatacijai (programinės įrangos integracija ir adaptacijos) kaina, 580,80 Eur su PVM techninės ir programinės įrangos diegimas prekybos vietoje, saugimo modulio registravimas VMI IEKA sistemoje, duomenų ruošimas VMI, darbuotojų apmokymai (iki 1 val.) kaina, 4000 Eur su PVM, preliminarus skaičiavimai savitarnos terminalo išmontavimo ir utilizavimo išlaidos, 1540 Eur su PVM negautos įmonės pajamos laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. liepos 18 d. (77 paros), apskaičiuojant pagal 2024 m. gegužės mėnesį nurašymo pinigų iš vairuotojų už įnešimus vidurkį, kuris siekia 20 Eur per parą bei atsižvelgiant, jog naujo savitarnos terminalo nuo užsakymo pateikimo iki avanso apmokėjimo dienos iki jo parengimo pagal preliminarų grafimą užtruks iki 1 mėn. 5 sav., 0,70 Eur (be PVM)/ 1 km transporto išlaidos (skaičiuojamos į abi puses, t. y. iš Vilniaus į Kauną ir iš Kauno į Vilnių)(preliminarus skaičiavimai 200 km x 0,70 Eur (be PVM)-169,40 Eur su PVM))(t. 1, b. l. 51-53, 54-55, 56, 57-58).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji, šiuo atveju juridinio asmens atstovė, bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.
Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnis 1 dalį.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad R. V. 2024 m. birželio 6 d. apie 5.45 val. sugadino svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 14 520 Eur vertės turtą - tyčia kumščiu trenkė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio savitarnos kasos aparato (terminalo), įmontuoto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienoje ekraną ir jį nepataisomai sugadino.
Tokiu būdu R. V. padarytos įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies požymius.
Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-620/2024 matyti, kad: iki nusikalstamos veikos galimo padarymo, t. y. nuo 2013 metų tiriamajam R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas- šizofreninis sutrikimas, mišrus tipas (F25.2). Nusikaltimo galimo padarymo metu, t. y., 2024 m. birželio 6 d. įtiriamajam R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas- šizofreninis sutrikimas, mišrus tipas (F25.2), ir dėl savo psichinės sveikatos būklės tiriamasis R. V. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu tiriamajam R. V. konstatuojamas psichikos sutrikimas- šizofreninis sutrikimas, mišrus tipas (F25.2). Šiuo metu tiriamasis R. V. negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. R. V. negali būti apklausiamas ir teisiamas. Dėl tiriamojo R. V. psichinės būsenos, rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones- ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis (t. 2, b. l. 4-6).
Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog R. V., darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis buvo nepakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.
Remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-620/2024 išvadomis ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į R. V. iagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas PSPC sąlygomis.
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė bendroje sumoje 21 996 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 51-53, 54-55, 56, 57-58).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą, civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi pagal minėtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims.
R. V., kuriam skiriama priverčiamoji medicinos priemonė, šioje byloje nėra nei įtariamasis, nei kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes jis, būdamas nepakaltinamumo būsenos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. R. V. nėra civiline tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės negalinčio suprasti ir jų valdyti pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą, padarytą asmens, kuris savo veiksmų reikšmės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Žalos atlyginimas tokiais atvejais gali būti priteistas iš asmenų, kurie gyveno kartu su žalą padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, nesiėmė priemonių, kad šis būtų pripažintas neveiksniu. Todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys, nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu, yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, šioje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai negali būti tenkinami, todėl paliktini nenagrinėtai. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-251/2010).
Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – CD (2 vnt.) esantys byloje, įsiteisėjus nutarčiai, paliktini bylos medžiagoje.
R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,
nutaria:
R. V. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje, kurioje yra iki šiol, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą PSPC (Psichikos sveikatos priežiūros centro) sąlygomis.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
Panaikinti R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Daiktinius įrodymus, turėjusius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – CD (2 nnt.) esančius byloje, įsiteisėjus nutarčiai, palikti bylos medžiagoje.
Šią nutartį per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo, asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras gali apskųsti Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.