Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1434-480/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-07
Bylos Nr.
e2S-1434-480/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
D. A., L. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1434-480/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09970-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 3.1.14.3; 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16738-1026/2021 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams D. A., L. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kadastrinių matavimų, įsakymo, sprendimo, paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus: 1996 m. gruodžio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir kadastrinių matavimų planą, 1997 m. sausio 24 d. patvirtintą Kauno apskrities valdytojo administracijos Kauno miesto (rajono) žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininkės R. S.; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę ir mišką kaimo vietovėje (duomenys neskelbtini) rajone natūra ir perduotas neatlygintinai 0,1670 ha ploto žemės sklypas A. A. A. bei Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. A. A. grąžintas natūra 0,1670 ha su Kauno apskrities viršininko administracija 0,0133 ha žemės sklypas, kurio bendras plotas yra 0,1803 ha; 3) pripažinti negaliojančiais 2016 m. balandžio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuriuo atsakovė L. A. paveldėjo 1670/1803 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2016 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria atsakovė L. A. dovanojo atsakovui D. A. 1670/1803 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Teismas, konstatavęs, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau nesuformuluoja reikalavimo dėl jo teisės pripažinimo (ar kitų jo siūlomų kadastrinių matavimų patvirtinimo), kadangi turėtų būti aišku kokios ribos turi būti nustatytos, nepateikia plano kaip išsidėlios žemės sklypai, sprendė, jog tokiu būdu ieškovo reiškiamo reikalavimo patenkinimas nesukeltų materialinių teisinių padarinių, niekaip neapgintų paties ieškovo interesų, o tik sukurtų neapibrėžtą padėtį, kadangi riba tarp žemės sklypų taptų nenustatyta.

4. Teismas, nustatęs, kad ieškovas ginčija 2004 m. gruodžio 20 d. priimtą Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. gruodžio 20 d. priimtą Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei dešimt metų nuo skundžiamo akto priėmimo, konstatavo, jog iš ieškovo pareikšto reikalavimo nėra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama, t. y. turi būti aišku, kokias teisines pasekmes sukurtų toks ieškinio reikalavimo patenkinimas.

5. Teismas nurodė, kad ieškovas, ginčydamas paveldėjimo teisės liudijimą dalyje ir dovanojimo sutartį dalyje, turi išspręsti klausimą dėl notarų, tvirtinusių minėtus sandorius, įtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis, bei nurodyti laiką, nuo kada sužinojo apie palikimo priėmimą, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą.

6. Teismas nustatė, kad prie ieškinio nėra pridedamos ieškinyje nurodomų Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1875-800/2014 bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24-615/2016 kopijos, kuriais ieškovas remiasi dėl jo nuosavybės teisių įgijimo pagrindo.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovas byloje turi mokėti 413 Eur žyminį mokestį, tačiau prie ieškinio nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovas V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo ginčijami kadastriniai matavimai atlikti ir patvirtinti iki skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytų teisės aktų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju jie netaikytini.

8.2. Nesuprantama, kokiu pagrindu teismas nutartyje cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnį, kadangi šios bylos ginčas nėra ribos su atsakovo sklypu nustatymas. Panašu, kad teismas nesuprato ieškinio esmės.

8.3. Teismas išvadą, kad teisines pasekmes sukelia kadastriniai matavimai tik tada, kai yra priimamas institucijos sprendimas patvirtinti žemės sklypo ribas, daro visiškai neįsigilinęs į ieškinio argumentus, kuriose cituojama metodika, galiojusi 1996 metais ir nurodoma, kad pagal 1996 metais galiojusį teisinį reglamentavimą kadastriniai matavimai buvo tvirtinami kita tvarka, nei šiuo metu. Teismo išvados, padarytos taikant teisės aktų, kurie negaliojo kadastrinių matavimų tvirtinimo metu, reikalavimus, todėl yra nepagrįstos, o iš teismo nutarties susidaro įspūdis, kad teismas bando išnagrinėti ieškinį dar priėmimo stadijoje.

8.4. Teismas dar priėmimo stadijoje sprendžia dėl galimos procesinių terminų ar ieškinio senaties terminų pabaigos. Ieškinio senaties terminą (šiuo atveju nurodytą CK 5.8 straipsnyje) teismas taiko tik esant atsakovo reikalavimui, todėl dar priėmimo stadijoje daromos teismo nuorodos yra senaties termino praleidimą, laikytinos lygiateisiškumo pažeidimu, nes tokiu būdu teismas tampa atsakovo advokatu.

8.5. Klausimas dėl procesinių terminų pažeidimo gali būti sprendžiamas tik priimant galutinį sprendimą. Ieškiniai bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas. Žemės sklypo dalimi, kuri ieškovui buvo suteikta, jis naudojasi iki šios dienos, nepaisant to, kad ji yra atsakovo nuosavybė. Atsakovas ja niekada nesinaudojo, todėl yra pagrindas spręsti, kad teisinių santykių stabilumas nebus pažeistas apgynus ieškovo pažeistas teises, tačiau teismas spręsti dėl procesinio termino praleidimo pasekmių taikymo, ar jo atnaujinimo gali tik išnagrinėjęs bylą, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.

8.6. Pagal CPK 225 straipsnio 5 punktą, priėmęs ieškinį teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Tai savo ruoštu reiškia, kad teismas gali, jo manymu, reikalingus asmenis įtraukti kaip suinteresuotus asmenis iki bylos nagrinėjimo teisme, taip pat bylos nagrinėjimo metu.

8.7. Ieškovas pateikė teismui išrašą iš nekilnojamojo turto registro, patvirtinantį, kad jo nuosavybės teisė buvo įregistruota būtent remiantis Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1875-800/2014 bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-615/2016. Ieškovas nenori teikti šių sprendimų, nes juose yra asmeninė informacija, kurios ieškovas nenori atskleisti atsakovui. Iš esmės šie procesiniai sprendimai buvo nurodyti tik kaip nuosavybės įgijimo pagrindas. Jeigu teismas mano, kad jam yra reikalinga susipažinti su šių procesinių sprendimų turiniu, gali tą padaryti teismų informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

8.8. Ieškovas sutinka, kad nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio, kas iš esmės laikytina ieškinio trūkumu, tačiau jis nesutinka su teismo nustatyta žyminio mokesčio suma. Teismo nutartis dalyje, kuria teismas nurodė, kad už reikalavimus panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymą ir sprendimą mokėtinas 150 Eur žyminis mokestis yra nepagrįsta. Neaišku, kokiu pagrindu teismas tokia suma įvertino šiuos reikalavimus. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad ieškinio reikalavimas dėl įsakymo ir sprendimo, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą A. A. A. žyminiu mokesčiu neapmokestinami (Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

12. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Kai teismas nustato, kad pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatyti CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Vertinant, ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, atsižvelgtina į tai, koks yra procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobūdis, ar šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padariniai, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, ar atitinkamų duomenų asmuo nenurodė ir / ar nepateikė dėl objektyvių priežasčių arba kad negalėjo jų gauti, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas jų negali nesudėtingai gauti.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymą ir sprendimą; 3) pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimą dalyje ir dovanojimo sutartį dalyje. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui taip pat buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovui nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, motyvuodamas tuo, kad: pirmasis ieškinio reikalavimas jo patenkinimo atveju nesukeltų materialinių teisinių padarinių, niekaip neapgintų paties ieškovo interesų, o tik sukurtų neapibrėžtą padėtį, kadangi riba tarp žemės sklypų taptų nenustatyta; iš antrojo ieškinio reikalavimo nėra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama ir kokias teisines pasekmes sukurtų toks ieškinio reikalavimo patenkinimas; dėl trečiojo ieškinio reikalavimo ieškovas turi išspręsti klausimą dėl notarų, tvirtinusių paveldėjimo ir dovanojimo sandorius, įtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis, bei nurodyti laiką, nuo kada sužinojo apie palikimo priėmimą, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą; prie ieškinio nėra pridedamos ieškinyje nurodomų Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1875-800/2014 bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24-615/2016 kopijos, kuriais ieškovas remiasi dėl jo nuosavybės teisių įgijimo pagrindo; prie ieškinio nėra pateikta duomenų apie 413 Eur dydžio žyminio mokesčio, kuris susideda iš 75 Eur (už reikalavimą pripažinti negaliojančiais kadastrinius matavimus), 150 Eur (už reikalavimus panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymą ir sprendimą), 150 Eur (už reikalavimus pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimą dalyje ir dovanojimo sutartį dalyje), 38 Eur (už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), sumokėjimą.

14. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad neprašo nustatyti ribos su atsakovo sklypu, o ginčija atsakovo nuosavybės teises į sklypą, nes dalis ieškovui suteiktos ir jo realiai iki šios dienos naudojamos žemės yra grąžinta atkuriant nuosavybės teises ir šiuo metu yra atsakovo nuosavybė. Jeigu ieškovo teisę naudotis žemės sklypu bus apginta, t. y. bus patenkintas ieškinys, atsakovo nuosavybės teisių pagrindas bus panaikintas, todėl negalimas joks ribos nustatymas tarp sklypų. Tokiu atveju atsakovui, turinčiam teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turėtų būti iš naujo atkuriama nuosavybės teisė į mažesnį žemės sklypą, bei toks sklypas formuojamas iš naujo.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Taigi darytina išvada, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos (ieškovas), inter alia (iš lot. be kita ko) ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų.

16. Ginčo atveju akivaizdu, kad patenkinus ieškovo reiškiamus reikalavimus, tokius, kokie jie išdėstyti ieškinyje, t. y. pripažinus negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus ir panaikinus Kauno apskrities viršininko įsakymą ir sprendimą, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės ir grąžintas natūra žemės sklypas, ieškovo teisių pažeidimas būtų pašalintas, kas reiškia, jog šie ieškinio reikalavimai gali būti laikomi tinkamu pažeistų teisių gynimo būdu. Pažymėtina tai, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis), bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), o teismas ieškinį nagrinėja pagal ieškovo pareikštus reikalavimus tokius, kokius suformuluoja ieškovas. Teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas bei vėliau sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo.

17. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išvadas, susijusias dėl kadastrinių matavimų teisinių pasekmių kilimo bei Kauno apskrities viršininko įsakymo ir sprendimo panaikinimo, padarė visiškai neįsigilinęs į ieškinio argumentus ir bandė išnagrinėti ieškinį dar priėmimo stadijoje.

18. Atskirajame skunde apeliantas dėl pirmosios instancijos teismo argumentų apie notarų, tvirtinusių paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties sandorius, įtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis nurodo, jog teismas gali, jo manymu, reikalingus asmenis įtraukti kaip suinteresuotus asmenis iki bylos nagrinėjimo teisme, taip pat bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.

19. Priėmęs ieškinį, teismas turi teisę spręsti ir dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Konstatuotina, kad įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismas gali tiek savo iniciatyva priimant ieškinį, tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje ar nagrinėdamas bylą iš esmės (CPK 225 straipsnio 5 punktas, 47 straipsnio 1 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens nenurodymas ieškinyje, t. y. asmens neįtraukimas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nėra toks procesinio dokumento trūkumas, kurio nepašalinus, ieškinys galėtų būtų laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiuoju ieškinio reikalavimu ginčijami sandoriai yra ginčijami kaip Kauno apskrities viršininko įsakymo ir sprendimo pasekmės, ieškovas nesiekia įrodyti, kad notarai, patvirtinę minėtus sandorius, atliko neteisėtus veiksmus.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentais dėl Kauno apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų kopijų pateikimo su ieškiniu. Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali remtis ne tik visais byloje esančiais įrodymais bei dokumentais, kurie yra pasiekiami per Lietuvos informacinę teismų sistemą LITEKO, bet ir kitose bylose esančiais šalių bei teismo procesiniais dokumentais, o taip pat ir kitų informacinių sistemų ir registrų duomenimis, todėl Kauno apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų kopijų nepridėjimas prie ieškinio nėra toks trūkumas, dėl kurio negalėtų būti priimtas ieškinys.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apelianto skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi buvo neteisingai apskaičiuota mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį suma, t. y. jog už reikalavimus panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymą ir sprendimą mokėtinas 150 Eur žyminis mokestis yra nepagrįsta.

23. CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatyti subjektai, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi minėtos dalies 16 punktas numato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnį piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (1 dalis); piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija (2 dalis). Minėto įstatymo 19 straipsnis reglamentuoja sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo apskundimo tvarką ir numato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos (1 dalis); šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio (2 dalis).

24. Įvertinus teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai apskaičiavo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį, nurodydamas, jog už reikalavimus panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymą ir sprendimą turėtų būti mokamas 150 Eur dydžio žyminis mokestis, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog prie ieškinio nebuvo pridėti jokie įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą, ką atskirajame skunde pripažįsta ir apeliantas, su kita skundžiamos nutarties dalimi, susijusia dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, sutiktina. Nagrinėjamu atveju už ieškinio pateikimą teismui mokėtino žyminio mokesčio dydis yra 263 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5 dalis, 7 dalis).

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nevisiškai pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl yra pagrindas atskirojo skundo argumentais iš dalies pakeisti skundžiamą nutartį – įpareigoti ieškovą sumokėti byloje mokėtiną 263 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovui nustato naują 10 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – sumokėti 263 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai pagrindžiančius įrodymus.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį pakeisti iš dalies – nustatyti ieškovui naują 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams – sumokėti 263 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) dydžio žyminį mokestį – pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė