Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui P. J., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. K., kaltinamosios gynėjui advokatui J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Biržų r., Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti VšĮ Panevėžio respublikinės ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninėje slaugytojos padėjėja, gyv. (duomenys neskelbtini) sen., Biržų r. sav., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. buvo kaltinama pagal LR BK 281 str. 1 d. dėl to, kad ji 2014 m. liepos 18 d., apie 17.13 val., Biržų mieste, Kęstučio gatvėje, vairuodama automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustodama Kęstučio gatvėje ties namu Nr. 40, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 punkto (redakcija galiojusi iki 2014-10-11) reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 153 (redakcija galiojusi iki 2014-10-11) punkto reikalavimus, nes atidarė sustojusios transporto priemonės automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, taip sukeldama pavojų ir kliudydama kitiems eismo dalyviams, dėl ko įvyko eismo įvykis, t.y. kliudė ir sužalojo Kęstučio gatve dviračiu važiuojantį P. K., nuversdama jį nuo dviračio ant asfalto, tuo padarydama jam sužalojimus – kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje be smegenų spaudimo reiškinių, stuburo kaklinės dalies VI-to slankstelio, kairio skruostikaulio, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžius, tuo padarydama nukentėjusiajam P. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji R. K. kalta neprisipažino. Parodė, kad 2014-07-18, apie 15 val. sustojo ties parduotuve „Minis“ ir darė automobilio vairuotojo dureles, bet ne iki galo. Automobilio ratai nuo šaligatvio buvo apie 1 m. atstumu. Pamatė per galinį veidrodėlį, kad apie vidurį gatvės važiuoja dviratininkas. Pravažiuoti jam vietos užteko. Jokio garso ir smūgio į jos automobilio dureles nebuvo, nes dviratininkas į automobilio dureles nesitrenkė. Dviratininkas nukrito, kai ji buvo išlipusi iš mašinos. Dviratininkas griuvo ant asfalto, dešinėje pusėje gatvės, netoli skiriamosios juostos, ties automobilio priekine dalimi. Iš paskos važiavo pilkos spalvos automobilis su užsienietiškais numeriais, kuris galėjo dviratininką kliudyti. Automobilis buvo apžiūrėtas iš karto po įvykio, jokių sužalojimų, įbrėžimų nebuvo. Dviratis buvo nesulaužytas, nesugadintas. Praėjus savaitei po įvykio paskambino P. K. sūnus ir pasakė, kad yra nustatyti sužalojimai. Dviratininkas galėjo nugriūti dėl amžiaus, nes galėjo susimėtyti, ko nors išsigandęs, galėjo būti užkliudytas kitos mašinos, be to, dviratininkas jau prieš tai dviračiu važiuodamas kreivuliavo ir jam signalizavo kita mašina. Po įvykio buvo nuėjusi į ligoninę aplankyti nukentėjusiojo. Jis apie įvykį nieko nekalbėjo, jos nekaltino. Kadangi jaučiasi nekalta, civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis P. K. parodė, kad baigiant privažiuoti kaltinamosios mašiną, susilyginus su mašinos galu, staigiai atsidarė mašinos durelės ir jis, pravažiuodamas dviračio rankenos galu siekė dureles. Išvengti atsitrenkimo nebegalėjo. Durelės buvo pilnai atidarytos, jei būtų nepilnai, būtų prasilenkęs. Dėl to krito ant kairio šono Atstumas iki mašinos tuo metu, kai durelės atsidarė, buvo apie 1 metrą. Dviračio rankenų plotis apie 60 cm. Dureles kaltinamoji atidarė pilnai. Automobilio durelės kliudė dviračio rankenos galą, galėjo kliudyti ir pačią ranką. Nematė, ar važiuojant dviračiu iš paskos važiavo kitos transporto priemonės. Smūgio iš galo nepajuto. Tuo metu, kai ranka kliudė dureles, vairuotoja buvo atidariusi dureles ir sėdėjo mašinoje. Atsikelti nebegalėjo, kažkoks vyras padėjo atsistoti, pasodino ant šaligatvio, pasakė, kad iškvietė greitąją ir policiją. Greitoji nuvežė į priimamąjį, apžiūrėjo, subintavo kairę ranką, dešinė ranka buvo mėlyna. Atvirų dešinės rankos sužalojimų nebuvo. Gydytojai apžiūrėjo ir paleido į namus. Iš ryto pradėjo labai skaudėti galvą, iškvietė greitąją, nuvežė į ligoninę ir darė tyrimus. Dviračiu važiavo pagal visus reikalavimus, važiavo prie šaligatvio, o kai stovėjo mašina, ją lenkė. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą sudaro bendras sveikatos pablogėjimas. Dabar dviračiu nebevažinėja, nes svaigsta galva, pablogėjo sveikata.

Liudytojas K. M. posėdžio metu parodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiojo nepažįsta. Su draugu stovėjo kitoje gatvės pusėje. Matė, kaip kaltinamosios „Volvo“ automobilis pralenkė dviratininką ir sustojo prie parduotuvės. Vairuotoja lipo iš automobilio. Iš galo dviračiu važiavo vyriškis, lenkė. Tuo metu iš paskos važiavo pilkos spalvos „Volvo“, kuris dar spėjo pasignalizuoti. Mano, kad dviratininkas kliudė automobilio dureles ir todėl nugriuvo, nes mašina, važiuojanti iš paskos, dviratininko tikrai nekliudė. Tuo metu, kai krito dviratininkas, vairuotoja buvo išlipusi iš automobilio. Jis atsisuko pačiu dviratininko kritimo momentu. Iš paskos važiavusio automobilio vairuotojui sakė, kad netrauktų savo automobilio, bet šis atsakė, kad skuba, davė savo telefono numerį, tik nežino, ar kaltinamoji jį užsirašė, ir išvažiavo. Kai dviratininkas griuvo, automobilio vairuotoja stovėjo prie savo automobilio durelių. Durelės buvo plačiai atvertos – iki galo. Girdėjo subarškėjimą ir matė griūnantį dviratininką. Automobilis stovėjo nuo kelkraščio apie 1 metro atstumu. Dviratininkas važiavo automobiliui iš galo, lenkė, tuo metu automobilio vairuotoja darė dureles ir buvo kritimas. Pagarsinus byloje esančius jo parodymus (b.l. 64), parodė, kad iš karto po įvykio rašydamas paaiškinimą netvirtino, kad iš paskos važiavęs pilkos spalvos automobilis kliudė su bamperiu dviratininką, tik sakė, kad buvo galimybė kliudyti. Su draugu priėjo prie dviratininko, pakėlė nukentėjusįjį, pasodino ant laiptelių, iškvietė greitąją. Matė, kad automobilio vairuotoja pasuko galvą pasižiūrėti, ar kas nevažiuoja iš galo, bet galėjo ir nepamatyti dviratininko.

Liudytojas K. M. 2014-07-18 paaiškinime, duotame iš karto po eismo įvykio, parodė, kad matė, kaip sustojo automobilis VOLVO V40 sidabrinės spalvos, automobilio vairuotoja atidarė duris ir lipo iš automobilio, o dviratininkas bandė apvažiuoti kliūtį – atidarytas automobilio duris. Iš galo važiavęs automobilis sidabrinės spalvos, markės ir modelio įvardinti negali, matė tik kad valstybiniai numeriai užsienietiški, apvažinėjo dviratininką ir su priekiniu bamperiu kliudė dviratininką, kuris po susidūrimo griuvo ant asfalto, o minėtas automobilis su užsienietiškais numeriais nuvažiavo tolyn Kęstučio gatve (b.l. 64).

Liudytojas K. M. 2014-10-15 apklausos protokole parodė, kad pirmiausia išgirdo tokį lyg stabdymo garsą, iš karto atsisuko ir pamatė kaip gatve važiuoja automobilis užsienietiškais numeriais, stabdo, o prie parduotuvės stovėjo automobilis, iš kurio lipo moteris ir lipdama durelėmis kliudė dviračiu važiavusį žmogų, kuris su dviračiu nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies, prie jo tada priėjo kitas vyriškis, kuris vairavo automobilį su užsienietiškais numeriais, tą kurį stabdė ir kuris važiavo už dviratininko. Išgirdęs tą stabdymo garsą, atsisuko ir aiškiai matė, kaip moteris, sėdėjusi automobilyje, darė dureles ir kliudė dviračiu važiuojantį dviratininką, kuris iš karto griuvo ant važiuojamosios kelio dalies nuo dviračio ir trenkėsi galvą į asfaltą, girdėjosi toks stiprus trinktelėjimas (b.l 65).

Liudytojas K. M. 2015-02-23 papildomos apklausos protokole parodė, kad gerai matė paskui VOLVO automobilį važiavusį dviratį. Dviratininkas lenkė pilnai sustojusį VOLVO automobilį, kuomet vairuotoja atidariusi savo dureles tiesiog tą dviratininką nubloškė. Tas automobilis dviratininkui buvo po dešine, iki 1 m atstumu. Jokio automobilio stabdymo garso nebuvo, jis lengvai sustojo, savo sustojimą planuodamas. Buvo 5 m atstumu nuo eismo įvykio vietos. Automobilis užsienietiškais numeriais važiavo paskui dviratininką ta pačia kryptimi, jo greitis buvo nedidelis, nes įvykus susidūrimui, tas automobilis spėjo laiku sustoti, kad neužvažiuotų ant dviratininko ir sustojo nuo dviratininko gulėjimo vietos kokiu 1 m atstumu. Atsimena, kad šio automobilio vairuotojas paliko savo mobiliojo telefono numerį tai moteriai vairuotojai, jei reikėtų paliudyti ar padėti (b.l. 68, 69).

Liudytojas P. B. posėdžio metu parodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiojo nepažįsta. Tą dieną ėjo į parduotuvę. Matė kelkraštyje stovinčią baltą mašiną. Buvo toje pačioje gatvės pusėje, kur stovėjo automobilis. Pastebėjo, kad pro šalį važiavo tamsi mašina, pasignalizavo ir nuvažiavo. Dviratininkas norėjo aplenkti automobilį, susvirduliavo. Dviratininkui iš paskos važiavusi mašina pasignalizavo, kad šis neišlįstų, ir automobilis pravažiavo. Sidabrinės spalvos mašinos nematė. Paties momento, kaip durelėmis buvo kliudytas dviratininkas ir šis krito, nematė. Kai priėjo, žmogus jau sėdėjo ant šaligatvio. Senukas, nuo tos vietos, kur pasignalizavo, krito gal už 10 metrų. Patvirtino, kad to momento, kaip dviratininkas važiavo palei stovintį kaltinamosios automobilį, nematė, nes užstojo kitos mašinos.

Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu 2014-10-17 duodamas parodymus parodė, kad eidamas į parduotuvę „Minis“, Kęstučio g. 40, Biržų m., išgirdo, kaip pypteli automobilis, atsisuko ir pamatė, kad gatve važiuoja dviračiu senukas, jis važiavo kryvuliuodamas. Moteris, vairuodama automobilį sustojo gerokai toliau nuo šaligatvio, apie metrą atstumu. To momento, kai moteris lipo iš automobilio ir durelėmis užkabino senuką ir šis nugriuvo, nematė (b.l. 70).

Iš 2014-07-18 surašyto kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Biržų m. Kęstučio gatvėje, ties 40 pastatu. Oro sąlygos apžiūros metu – saulėta. Kelių eismo įvykio rūšis – susidūrimas su dviratininku. Apžiūros metu nustatyta (aprašoma kelių eismo įvykio vieta): tiesus horizontalus ruožas. Eismo reguliavimo būdas – nereguliuojama. Kelio dangos tipas – asfaltas. Kelio dangos būklė – sausa. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 10 m. Skiriamosios juostos plotis – 5 m. Šaligatvio plotis: dešinės pusės – 2 m., kairės pusės – 2 m. Važiuojamoji dalis paženklinta – skiriančiomis eismo juostomis. Bordiūrų aukštis: dešinėje – 15 cm., kairėje – 15 cm. Kelio aplinka – pastatai. Matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje yra: dienos metu 200 m. Atvykus į eismo įvykio vietą Biržuose, Kęstučio gatvėje, ties Nr. 40 pastatu randamas stovintis automobilis VOLVO valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu į vakarų pusę. Nuo automobilio VOLVO v/n (duomenys neskelbtini) priekinio kairės pusės rato iki važiuojamos dalies krašto 7,30 m., atstumas. Nuo galinio kairės pusės rato iki važiuojamos dalies krašto 7,40 m., atstumas. Nuo automobilio VOLVO v/n (duomenys neskelbtini) dešinio priekinio rato iki bordiūro 1,10 m atstumas; nuo dešinio galinio rato iki bordiūro – 1 m., atstumas. Nuo automobilio galinio rato iki Kęstučio g. Nr. 40 pastato – 5,10 m., atstumas. Nuo automobilio priekinio dešinės pusės rato iki elektros stulpo Nr. 1200/8 – 1,40 m., atstumas. Dviratis pastatytas prie elektros stulpo, nuo automobilio 1,40 m. atstumu. Surašyta eismo įvykio vietos schema. Apžiūros metu fotografuota (b.l. 7-15).

Iš 2015-03-02 surašyto papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog įvykio vieta yra Biržų m., Kęstučio g., ties namu Nr. 40. Ties namu yra elektros stulpas Nr. 1200/8. Važiuojamosios kelio dalies plotos – 10 m. Šaligatvio plotis, tiek kairės, tiek dešinės pusės – 2 m. Nuo minimo elektros stulpo žiūrint į kairę pusę, kitoje gatvės pusėje matyti ant šaligatvio esantis suoliukas. Išmatuojant atstumą nuo suoliuko vakarų kryptimi, iki taško esančio statmenai elektros stulpo, matyti, kad atstumas yra 4,30 m. Nuo minimo elektros stulpo žiūrint į dešinę pusę, kitoje gatvės pusėje matyti ženklas, žymintis autobusų sustojimo vietą. Ten suoliuko nėra. Išmatuojant atstumą nuo minimo ženklo rytų kryptimi iki taško, esančio statmenai elektros stulpo, matyti, kad atstumas yra 35 m. Surašyta papildoma eismo įvykio vietos schema. Apžiūros metu fotografuota (b.l. 16-20).

Iš 2014-08-11 Biržų r. PK nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad buvo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi eismo dalyvių parodymai skiriasi, automobilis VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas, o dviratininkas P. K. nenukentėjo ir dviratis neapgadintas (b.l. 21).

Iš 2014-08-14 P. K. sūnaus V. K. pareiškimo matyti, kad prašoma atnaujinti 2014-07-18, 17.13 val. įvykusio įvykio Biržų m., Kęstučio g. 40, tyrimą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio (b.l. 22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Panevėžio skyriaus 2014-09-02 atlikto tyrimo specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. K. nustatyta kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje be smegenų spaudimo reiškinių, stuburo kaklinės dalies VI-to slankstelio, kairio skruostikaulio, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžiai. Sužalojimai susiformavo nuo kietų bukų daiktų poveikio, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku atsitrenkus į atidarytas automobilio duris su po to sekusiu nugriuvimu ant kieto pagrindo. Dėl nustatytų sužalojimų P. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 30).

Transporto priemonė ,,VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (b. l. 34).

Iš Pažymos apie hidrometeorologines sąlygas 2014-10-01 Nr (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2014-07-18, apie 17¹³ val., Biržų meteorologijos stotyje (Kilučių g. 101, Biržai) orų sąlygos buvo šios: oro temperatūra 24,5⁰ C; meteorologinio matomumo nuotolis – 20000 m; vėjo kryptis – Šiaurės vakarų, vidutinis greitis – 2 m/s, gūsiai per paskutines 3 val. – 5 m/s; meteorologiniai reiškiniai, trukmė – reiškinių nebuvo (b.l. 38).

Iš pirminio įrašo kopijos iš asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje kortelės Nr. 75-2167, išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad P. K. užfiksuotas kairės alkūnės sumušimas ir nubrozdinimas, nurodyta, kad šias traumas jis patyrė, kai važiuodamas dviračiu užkliuvo už atidarytų automobilio durelių ir griuvo (b.l. 130, 137).

Iš pirminio įrašo kopijos iš gydymo stacionare istorijos Nr. V-2703 matyti, kad 2014-07-19 P. K. kreipėsi su nusiskundimu dėl pradėjusios skaudėti ir svaigti galvos, skausmo dešinėje krūtinės srityje ir kairės alkūnės skausmo (b.l. 131, 136, 138).

Iš išrašo iš asmens sveikatos istorijos F Nr. 027/a matyti, kad dešinės rankos (plaštakos) sužalojimas P. K. užfiksuotas nebuvo (b.l. 135).

Nukentėjusysis P. K. 2014-12-30 pareiškė (10000 Lt) 2896,20 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 60-62).

Dėl pareikšto kaltinimo R. K. išteisintina.

Sutinkamai su BK 2 str. 3 ir 4 d. pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BK 281 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 str. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, be minėtų objektyviųjų požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Kaltinamoji R. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai neigė automobilio durelėmis kliudžiusi pro šalį važiavusį dviratininką P. K., jos parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs. R. K. parodė, kad ji matė per galinį veidrodėlį, kad apie vidurį gatvės važiuoja dviratininkas. Pravažiuoti jam vietos užteko. Dviratininkas nukrito, kai ji buvo išlipusi iš mašinos. Dviratininkas griuvo ant asfalto, dešinėje pusėje gatvės, netoli skiriamosios juostos, ties automobilio priekine dalimi. Iš paskos važiavo pilkos spalvos automobilis su užsienietiškais numeriais, kuris galėjo dviratininką kliudyti. Automobilis buvo apžiūrėtas iš karto po įvykio, jokių sužalojimų, įbrėžimų nebuvo, dviratis buvo nesulaužytas, nesugadintas. Mano, kad dviratininkas galėjo nugriūti dėl amžiaus, galėjo susimėtyti, ko nors išsigandęs, galėjo būti užkliudytas kitos mašinos, be to, dviratininkas jau prieš tai dviračiu važiuodamas kreivuliavo ir jam signalizavo kita mašina. Tokių R. K. parodymų, kurie viso tyrimo metu iš esmės buvo nuoseklūs, nepaneigia jokie kiti bylos įrodymai. Kaltinimas iš esmės grindžiamas nukentėjusiojo P. K. parodymais, kad jis apvažinėjo pastatytus automobilius, kai staiga vieno automobilio durelės atsidarė ir jį kliudė, po susidūrimo susimėtė ir griuvo ant asfalto. Teismo posėdžio metu parodymus davęs liudytojas P. B. paties momento, kaip ir dėl ko dviratininkas krito, nematė, nes užstojo kitos mašinos. Jis tik išgirdo automobilio signalą. Šis liudytojas parodė, kad matė, kaip dviratininkas norėdamas aplenkti automobilį, susvirduliavo, dviratininkui iš paskos važiavusi mašina signalizavo, kad neišlįstų. Tuo tarpu liudytojo K. M. parodymai viso tyrimo metu buvo nenuoseklūs ir gana prieštaringi. K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad atsisuko pačiu dviratininko kritimo momentu. Tuo metu iš paskos važiavo pilkos spalvos „Volvo“, kuris dar spėjo pasignalizuoti. Mano, kad dviratininkas kliudė automobilio dureles ir todėl nugriuvo, nes mašina, važiuojanti iš paskos, dviratininko tikrai nekliudė. Tuo metu, kai krito dviratininkas, vairuotoja buvo išlipusi iš automobilio. Kai dviratininkas griuvo, automobilio vairuotoja stovėjo prie savo automobilio durelių. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad po įvykio rašydamas paaiškinimą netvirtino, kad iš paskos važiavęs pilkos spalvos automobilis kliudė su bamperiu dviratininką, tik sakė, kad buvo galimybė kliudyti. Liudytojas K. M. 2014-10-15 apklausos protokole parodė, kad pirmiausia išgirdo tokį lyg stabdymo garsą, išgirdęs tą stabdymo garsą, atsisuko ir aiškiai matė, kaip moteris, sėdėjusi automobilyje, darė dureles ir kliudė dviračiu važiuojantį dviratininką ir jis iš karto griuvo ant važiuojamosios kelio dalies nuo dviračio ir trenkėsi galvą į asfaltą, girdėjosi toks stiprus trinktelėjimas (b.l 65). Liudytojas K. M. 2015-02-23 papildomos apklausos protokole parodė, kad gerai matė paskui VOLVO automobilį važiavusį dviratį ir kaip dviratininkas lenkė pilnai sustojusį VOLVO automobilį, kuomet vairuotoja atidariusi savo dureles tiesiog tą dviratininką nubloškė. Automobilis užsienietiškais numeriais važiavo paskui dviratininką ta pačia kryptimi, jo greitis buvo nedidelis, nes įvykus susidūrimui, tas automobilis spėjo laiku sustoti, kad neužvažiuotų ant dviratininko ir sustojo nuo dviratininko gulėjimo vietos kokiu 1 m atstumu (b.l. 68, 69). Pats nukentėjusysis P. K. posėdžio metu negalėjo tiksliai pasakyti, kurią vietą konkrečiai kliudė atidarytos automobilio durelės. Nukentėjusysis nurodo, kad jo vairuojamo dviračio rankena galėjo atsitrenkti į atidarytas automobilio dureles, vėliau teigia, kad durelės kliudė jo dešinės rankos plaštaką, kurį po įvykio buvo mėlyna. Tačiau iš bylos nagrinėjimo metu iš medicinos įstaigų išreikalautų papildomų dokumentų matyti, kad P. K. nei įvykio dieną, nei vėliau nesiskundė dešinės rankos plaštakos sužalojimais, tokie sužalojimai jo apžiūros metu nustatyti nebuvo (b.l. 130, 131, 135-138). Iš karto po įvykio nei ant automobilio, nei ant dviračio nebuvo nustatyta jokių apgadinimų. Pėdsakų, padarytų dviračio ir automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavio sąlyčio metu, nėra. Ir kaltinamoji, ir liudytojas P. B. parodė, kad matė, kaip nukentėjusysis važiuodamas ir lenkdamas stovinčias transporto priemones, svirduliavo. Nukentėjusysis, lenkdamas kaltinamosios stovintį automobilį, išvažiavo beveik į patį gatvės vidurį, iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas signalizavo, stabdė automobilį, todėl neatmestina tikimybė, kad nukentėjusysis, atsižvelgiant į jo gana solidų amžių, galėjo minėtoje situacijoje išsigandęs pasimesti, susimėtyti ir nugriūti.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų, neginčytinai ir vienareikšmiškai pagrindžiančių, kad R. K. 2014 m. liepos 18 d. apie 17 val. 13 min., Biržų mieste, Kęstučio gatvėje, vairuodama automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustodama Kęstučio gatvėje, ties namu Nr. 40, atidarė sustojusios transporto priemonės automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, kuriomis kliudė ir sužalojo Kęstučio gatve dviračiu važiuojantį P. K., nuversdama jį nuo dviračio ant asfalto, tuo padarydama nukentėjusiajam P. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, baudžiamojoje byloje nėra. Visuma byloje surinktų įrodymų nepatvirtina, kad R. K. būtų pažeidusi KET 153 p. (redakcija galiojusi iki 2014-10-11) reikalavimus ir kad jos veiksmai būtų priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais padariniais. R. K. buvo inkriminuotas ir KET 9 p. pažeidimas, kuris numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Pagal suformuotą teismų praktiką, kai pažeidžiamos specialios Kelių eismo taisyklės ir šie pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su LR BK 281 str. numatytais padariniais, bendrųjų Kelių eismo taisyklių pažeidimai (pvz., KET 9 p.) nuosprendyje papildomai nenurodomi. Pripažindamas, kad LR BK 281 str. numatyti padariniai kilo pažeidus bendrojo pobūdžio KET reikalavimus, teismas turi nustatyti aplinkybes, pagrindžiančias šių KET reikalavimų pažeidimą (Teismų praktikos kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų baudžiamosiose bylose apžvalga, publikuota Teismų praktikos biuletenyje Nr. 30). Priežastinio ryšio nustatymui šioje byloje buvo reikšmingas R. K. padarytas KET 153 punkto pažeidimas, o ne bendro pobūdžio KET 9 punkto pažeidimas.

Teismų praktika, taikant Lietuvos Respublikos BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo T. S. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos ir vertintinos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, kad R. K. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d. sudėties, t.y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl R. K. iš kaltinimo pagal LR BK 281 str. 1 d. išteisintina, nepadarius jai veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

P. K. civilinis ieškinys dėl 2896,20 EUR (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 81), civilinis atsakovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301, 302 , 303 str. 5 d. 1 p., 304-305, 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

P. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.