- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-17
- Bylos Nr.
- 1A-235-719/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00540-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Donatas Jatužis, Sigitas Bagdonavičius
- Kaltinamasis
- R. K.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Ridiko (pirmininkaujantysis), Sigito Bagdonavičiaus ir Donato Jatužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015-05-14 nuosprendžio, kuriuo R. K. išteisinta iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o P. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. išteisinta iš kaltinimo pagal BK 281 str. 1 d. tuo, kad ji 2014 m. liepos 18 d., apie 17.13 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustodama (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 punkto (redakcija galiojusi iki 2014-10-11) reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 153 (redakcija galiojusi iki 2014-10-11) punkto reikalavimus, nes atidarė sustojusios transporto priemonės automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, taip sukeldama pavojų ir kliudydama kitiems eismo dalyviams, dėl ko įvyko eismo įvykis, t.y. kliudė ir sužalojo (duomenys neskelbtini) gatve dviračiu važiuojantį P. K., nuversdama jį nuo dviračio ant asfalto, tuo padarydama jam sužalojimus – kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje be smegenų spaudimo reiškinių, stuburo kaklinės dalies VI-to slankstelio, kairio skruostikaulio, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžius, tuo padarydama nukentėjusiajam P. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015-05-14 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti R. K. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. ir nubausti 10 MGL bauda, nukentėjusiojo P. K. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti patenkinti pilnai ir priteisti 2896,20 eurų (10000 litų) iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini).“ SE filialo Lietuvoje. Teigia, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą bei pateikia savo. Mano, kad teismas padarė neteisingą išvadą, kad R. K. parodymai viso tyrimo metu iš esmės buvo nuoseklūs ir jų nepaneigia jokie kiti bylos įrodymai. Prokuroro teigimu, jie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi dėl pagrindinės eismo įvykio priežasties, kairės pusės automobilio durelių atidarymo, todėl negali būti vertinami kaip nuoseklūs. Be to, kaltinamosios parodymai buvo paneigti liudytojų K. M., P. B., nukentėjusiojo P. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. Prokuroras nesutinka ir su liudytojo K. M. parodymų kritišku vertinimu, nes mano, jog jo parodymai nuoseklūs ir sutampa su nukentėjusiojo P. K. parodymais, specialisto išvada ir įvykio vietos apžiūros protokolu. Teigia, kad tai, kad neliko pėdsakų, padarytų dviračio ir automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavio sąlyčio metu, nereiškia, kad nebuvo kontakto. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino tą pačią dieną, iš karto po eismo įvykio, tai yra 2014-07-18 rašytų R. K. ir P. K. paaiškinimų, kai dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokuroras teigia, kad R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 146 ir 153 punktų (redakcija galiojusi iki 2014-10-11), 231.2 punkto reikalavimus ir jos veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Pažymi, kad R. K. iš karto po įvykusio eismo įvykio elgėsi ne pagal Kelių eismo taisykles, nes ji nuo pat pradžių siekdama išvengti visų pirma administracinės atsakomybės buvo nesuinteresuota, kad nebūtų atskleista tikroji eismo įvykio priežastis, siekė, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės (dviratis nuo gatvės buvo patrauktas ir pastatytas šaligatvyje prie elektros stulpo, automobilio vairuotojo durelės uždarytos, norėjo perstatyti automobilį), taip pat nesaugojo eismo įvykio pėdsakų ir neišsaugojo pagrindinio eismo įvykį mačiusio liudytojo – vairuotojo kontaktinių duomenų. Prokuroro manymu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai patvirtina, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.
Atsiliepimas
Išteisintoji R. K. atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą prašo pastarojo tenkinti ir Biržų rajono apylinkės teismo 2015-05-14 nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir teisingas, o skunde reiškiami kaltinimai grindžiami prielaidomis, spėjimais. Teigia, kad prokuroras skunde nenurodo jokių tiesioginių ar netiesioginių jos kaltės įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, o išteisintoji ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino R. K. pagal BK 281 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Išteisindamas R. K. teismas nuosprendyje motyvavo tuo, jog byloje nėra įrodymų, neginčytinai ir vienareikšmiškai pagrindžiančių R. K. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su šia teismo išvada ir mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai išteisino R. K.. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiais teiginiais ir konstatuoja, kad šių aplinkybių, kuriomis nuosprendyje grindžiamas R. K. išteisinimas, išnagrinėjimas atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų bei pastarųjų neįvertinimas bendrame bylos kontekste galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl skundžiamas išteisinamasis teismo nuosprendis naikintinas ir R. K. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
BK 281 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
R. K. ginčija padariusi BK 281 str. 1 d. numatytą jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jos kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma – nukentėjusiojo P. K. parodymai, liudytojo K. M. parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolų duomenys, specialisto išvada. Taip pat jos kaltę iš dalies patvirtina pačios išteisintosios parodymų prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl R. K. kaltės.
R. K. neigia atlikusi kaltinime nurodytus veiksmus bei nurodo, kad ji matė per galinį veidrodėlį apie vidurį gatvės važiuojantį dviratininką, kuris jai jau išlipus iš automobilio nukrito ant asfalto netoli skiriamosios juostos, ties automobilio priekine dalimi. Be to, teigia automobilio vairuotojo dureles dariusi ne iki galo. Jos manymu, dviratininkas galėjo susimėtyti ir nugriūti dėl amžiaus arba galėjo būti užkliudytas kito iš paskos važiavusio automobilio su užsienietiškais numeriais. Tačiau tokių išteisintosios parodymų vertinimas kitų byloje esančių duomenų kontekste rodo jos parodymų prieštaringumą faktinėms bylos aplinkybėms bei atskleidžia jos siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaip matyti iš įvykio dieną rašyto R. K. paaiškinimo, ji aiškiai nurodė, kad tik atidariusi dureles ji pamatė jos automobilį apvažiuojantį dviratininką, kuris susvirduliavęs nugriuvo. Šios aplinkybės dėl durelių atidarymo atitinka ir nukentėjusiojo P. K. parodymus. Nukentėjusysis P. K. parodė, kad baigiant privažiuoti R. K. automobilį, susilyginus su jos galu, staigiai pilnai atsidarė automobilio durelės ir jis dviračio rankenos galu užkliuvęs už durelių nugriuvo. Kad prieš pat dviratininko griuvimą R. K. automobilio durelės buvo pilnai atidarytos parodė ir įvykį matęs liudytojas K. M.. Šis liudytojas įvykio dieną rašytame paaiškinime nurodė, kad R. K. atidarius vairuotojo dureles ir jai lipant iš automobilio, dviratininkas buvo priverstas apvažiuoti kliūtį – dureles. Nors paaiškinime K. M. nurodė kitą galimą, jo manymu, buvusią dviratininko griuvimo priežastį – kad dviratininką kliudė kitas automobilis, tačiau teisme tai paneigė ir paaiškino tuomet daręs tik prielaidą. Be to, minėtą versiją paneigia kiti bylos duomenys – nukentėjusiojo parodymai, pačios išteisintosios R. K. paaiškinime nurodytos aplinkybės, taip pat byloje esantis iš karto po įvykio pagal nustatytas aplinkybes surašytas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Nukentėjusysis parodė prieš griuvimą jokio smūgio iš galo nepajutęs, o minėto tarnybinio pranešimo turinys taip pat paneigia kito, kaltinime nenurodyto automobilio dalyvavimą eismo įvykyje. Atkreiptinas dėmesys, kad R. K. apie galimą kito automobilio dalyvavimą eismo įvykyje pirminiame paaiškinime net neužsiminė ir ši versija jos iškelta buvo tik vėliau, bet kaip minėta, ją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Ši aplinkybė, taip pat jos parodymų kitimas dėl dviratininko matymo aplinkybių rodo jos parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą bei atitinkamai leidžia abejoti R. K. parodymų patikimumu.
Pažymėtina, kas viso proceso metu liudytoju apklausiamas K. M. tvirtino, kad dviratininkas nugriuvo dėl R. K. atidarytų automobilio durelių. Tokius nukentėjusiojo P. K. parodymams atitinkančius liudytojo K. M. parodymus dėl eismo įvykio schemos, šio įvykio kaltininko, atitinka ir byloje esantis iš karto po įvykio policijos pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad aiškinantis eismo įvykio aplinkybes nustatyta, jog R. K. neįsitikinusi, kad netrukdys kitiems eismo dalyviams, atidarė sustojusio automobilio dureles, dėl ko įvyko eismo įvykis, t.y. kliudė ir sužalojo gatve dviračiu važiuojantį P. K.. Primintina ir tai, kad prieš duodamas tokius parodymus liudytojas K. M. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, sutinkamai su bylos duomenimis – jis nėra nei nukentėjusiojo, nei išteisintosios pažįstamas, turintis suinteresuotumą byloje ar motyvą apkalbėti R. K.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes netikėti tokiais liudytojo K. M. parodymais, kurie atitinka nukentėjusiojo parodymus bei kitus bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Taigi byloje surinkti duomenys nepalieka abejonių, kad būtent R. K. veiksmai – vairuotojo durelių atidarymas į važiuojamąją kelio dalį neįsitikinus, kad nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, sąlygojo dviratininko P. K. nugriuvimą bei specialisto išvada konstatuotą jo sveikatos sutrikdymą.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, įrodyta, jog R. K. 2014-07-18, apie 17.13 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustodama (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 punkto (redakcija galiojusi iki 2014-10-11) reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 153 (redakcija galiojusi iki 2014-10-11) punkto reikalavimus, nes atidarė sustojusios transporto priemonės automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, taip sukeldama pavojų ir kliudydama kitiems eismo dalyviams, dėl ko įvyko eismo įvykis, t.y. kliudė ir sužalojo (duomenys neskelbtini) gatve dviračiu važiuojantį P. K., nuversdama jį nuo dviračio ant asfalto, tuo padarydama jam sužalojimus – kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje be smegenų spaudimo reiškinių, stuburo kaklinės dalies VI-to slankstelio, kairio skruostikaulio, kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžius, tuo padarydama nukentėjusiajam P. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši R. K. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., požymius.
R. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę R. K. teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. R. K. padarė vieną neatsargų, baigtą nusikaltimą. Ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, R. K. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bauda, savo dydžiu artima numatytam šios bausmės minimumui.
Nukentėjusysis yra pateikęs 2896,20 Eur (10 000 Lt) civilinį ieškinį R. K. neturtinei žalai atlyginti. Kadangi eismo įvykyje dalyvavusio kaltinime nurodyto automobilio valdytojos R. K. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ SE filiale Lietuvoje, jai tenka prievolė atlyginti dėl įvykio patirtą žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis P. K. dėl R. K. neteisėto elgesio patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus – jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis jautė skausmą, galvos svaigimą, negalėjo pats savimi pasirūpinti, jaučia nesaugumo ir baimės jausmą bei kt. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarinius, juos padariusio asmens kaltę, nusikalstamų veiksmų apimtį, R. K. turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma yra per didelė, neatitinka formuojamos teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, Nr. 2K-372-942/2015), todėl mažintina iki 1500 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015-05-14 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
R. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., ir nubausti 10 MGL (376,60 eurų) bauda.
Baudą įpareigoti sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Įspėti nuteistąją, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Nukentėjusiojo P. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ SE filialo Lietuvoje nukentėjusiojo P. K. naudai 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.