Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant ieškovui V. M. ir jo atstovui advokato padėjėjui Erikui Rugieniui, atsakovei D. M. ir jos atstovui advokato padėjėjui Edgarui Karaliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl nepagrįsto praturtėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad iš ieškovo V. M. banko sąskaitos išrašų matyti, jog ieškovo nurodomu laikotarpiu nuo 2009-03-12 iki 2010-04-30 visi mokėjimai UAB „Lazdijų šiluma“, UAB „Lazdijų vanduo“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Lazdijų butų ūkis“ ir UAB „ Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ už suteiktas paslaugas, bei mokėjimai AB DnB Nord bankui pagal sandorį Nr. P22-153522, buvo atliekami iš ieškovo banko sąskaitos, o atsakovė D. M. iš savo banko sąskaitos AB banke „Snoras“ į ieškovo sąskaitą pervesdavo nuo 110 Lt iki 120 Lt sumas paskolai už butą dengti (b.l. 7-44, 82-56).

Byloje nėra ginčo, kad po santuokos nutraukimo šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise turi po ½ buto, kuriam įsigyti dar prieš santuokos nutraukimą buvo gavę banko kreditą, ir kad šį kreditą po santuokos nutraukimo turi grąžinti abu lygiomis dalimis. Ginčas byloje kilo dėl to, ar per ieškovo nurodomą laikotarpį nuo 2009-03-12 iki 2010-04-30 visas su buto išlaikymu susijusias išlaidas ir dalį banko paskolos įmokų sumokėjo vienas ieškovas ar kartu su atsakove, ir kokią dalį iš sumokėtų sumų atsakovė privalo grąžinti ieškovui.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Savo paaiškinimus, kad visus su buto išlaikymu susijusius mokėjimus iš savo banko sąskaitos pilna apimtimi sumokėjo vienas ieškovas, jis pagrindė rašytiniais įrodymais – savo banko sąskaitų išrašais, kurie patvirtina atliktus mokėjimus. Tuo tarpu savo paaiškinimo, kad nuo 2009-03-12 iki 2009-11-01 atsakovė sumokėdavo ieškovui pusę mokėtinų sumų, susijusių su buto išlaikymu, grynais pinigais, ji nepagrindė jokiais kitais įrodymais. Be to, teismas įvertina ir tai, kad kas mėnesį mokėdama ieškovui pusę sumos, reikalingos banko paskolai dengti, atsakovė naudojosi savo banko sąskaita, todėl šią aplinkybę ji gali įrodyti, tačiau pusę sumų, reikalingų buto išlaikymui padengti, ieškovė teigia mokėjusi kitu būdu – grynais pinigais, todėl negalinti to įrodyti jokiais kitais įrodymais, išskyrus savo paaiškinimus. Įvertinus šias aplinkybes ir atsakovės negalėjimą aiškiai paaiškinti kodėl ji skirtingai elgėsi analogiškose situacijose, teismas, vadovaudamasis civiliniame procese taikomu protingo žmogaus požiūrio principu, taikomu įrodymų vertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-243/2010), pripažįsta, kad atsakovė savo atsikirtimo dėl pusės mokėtinų sumų sumokėjimo ieškovui neįrodė, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius yra labiau pagrįstas nei atsakovės atsikirtimai.

Tačiau sprendžiant klausimą ar ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės pusę visų sumokėtų sumų atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių santuoka bendru sutarimu buvo nutraukta 2009-03-27 teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2009-04-28 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 3.88 str. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo (1 d. 1 p.), taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (1 d. 5 p.). Vadinasi iki santuokos nutraukimo momento bendras šalių turtas buvo ne tik butas, bet ir santuokoje gautos ieškovo pajamos, kurios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir atsakovei. Pagal CK 3.109 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, prievolės, susijusios su šeimos bendro namų ūkio išlaikymu. Kadangi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 str. 4 p.), o santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 str. 1 d.), todėl iki 2009-04-28, kuomet įsiteisėjo teismo sprendimas nutraukti šalių santuoką, visos prievolės, susijusios su bendro šalių buto ir namų ūkio išlaikymo išlaidomis, įskaitant ir 2009-03-31 sumokėtą banko paskolos įmoką, kurios buvo įvykdytos iš ieškovo banko sąskaitoje buvusio jo darbo užmokesčio lėšų, pripažintinos įvykdytomis abiejų sutuoktinių iš jų bendro turto. Todėl ieškovas negali reikalauti iš atsakovės tokių savo išlaidų atlyginimo kaip nepagrįsto praturtėjimo, nes bendrą prievolę iš bendrų lėšų tinkamai įvykdę laikomi abu buvę sutuoktiniai, o ne ieškovas vienas. Be to, pabrėžtina, kad nutraukiant santuoką sutuoktiniai pareiškia reikalavimus, o teismas išsprendžia visas sutuoktinių tarpusavio turtines teises ir pareigas, egzistuojančias iki santuokos nutraukimo momento, todėl laikoma, kad visi šalių turtiniai santykiai, susiklostę iki santuokos nutraukimo, jau yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje (CK 3.53 str. 3 d.). Vadinasi ieškovas negali reikšti turtinių pretenzijų atsakovei, kurias kildina iš jų tarpusavio turtinių santykių, susiklosčiusių iki santuokos nutraukimo, nes iš esmės tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įvertinus visas šias aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti pusę su buto išlaikymu susijusių ir jo sumokėtų sumų yra pagrįstas tik nuo 2009-04-28, kuomet buvo nutraukta jo santuoka su atsakove, o ne nuo 2009-03-12. Pabrėžtina, kad teisinis pagrindas šiam ieškovo reikalavimui patenkinti yra ne CK 6.242 str. numatytas nepagrįstas praturtėjimas, kuriuo remiasi ieškovas, o CK 4.76 str. ir 4.82 str. 3 d. įtvirtintos bendraturčių pareigos ir jų atsakomybė pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, o jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Kadangi ieškovas gali apginti savo pažeistas teises naudojant nurodytus daiktinės teisės numatytus gynybos būdus, todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju netaikytinas, nes jis taikomas tik tais atvejais kai kiti pažeistų teisių gynybos būdai negalimi. Dėl šių priežasčių iš atsakovės ieškovui priteistina pusė visų sumų, sumokėtų už buto išlaikymą, nuo 2009-04-28 iki 2009-11-01, kadangi ieškovo sumokėta dalis išlaidų, kurias privalėjo sumokėti atsakovė, o sumokėti teko jam, pripažintina jo nuostoliais. Pagal ieškovo banko sąskaitos išrašo duomenis per šį laikotarpį su buto išlaikymu susijusios išlaidos, išskyrus banko paskolos dengimą, kuris bus aptartas atskirai, sudaro 1 399,13 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 699,57 Lt suma už šį laikotarpį.

Vertinant ieškinyje nurodytą laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-04-30 pabrėžtina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė šiuo laikotarpiu gyveno ne šalių bendrame bute, o išsinuomotame bute. Tačiau atsakovė teismo posėdžio metu sutiko atlyginti ieškovui pusę per šį laikotarpį sumokėtų sumų už buto šildymą, už šiukšlių išvežimą ir už UAB „Lazdijų butų ūkis“ išrašytas sąskaitas už daugiabučio administravimą ir bendrų patalpų priežiūrą. Minėtas CK 4.82 str. 3 d. įtvirtintas bendraturčių pareigų išlaikyti bendrą turtą ir juo rūpintis reglamentavimas reiškia, kad prievolę apmokėti išlaidas, būtinas butui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms mokėti, bendraturčiai turi vykdyti nepriklausomai nuo to ar jie faktiškai gyvena tame bute ar ne, nes šios išlaidos ir jų dydis visiškai nepriklauso nuo to ar savininkas faktiškai gyvena jam priklausančiame bute. Todėl atsakovės pripažinimas šios ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 140 str. 2 d.) ir iš atsakovės priteistina pusė su buto išlaikymu susijusių sumų už šildymą ir buto administravimą bei priežiūrą, sumokėtų per laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-04-30. Atkreiptinas dėmesys, kad per šį laikotarpį ieškovas UAB „ Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui“ jokių įmokų nedarė, todėl tokių išlaidų nėra. Pagal ieškovo banko sąskaitos išrašo duomenis per šį laikotarpį išlaidos UAB „Lazdijų šiluma“ ir UAB „Lazdijų butų ūkis“ sąskaitoms apmokėti sudaro 742,32 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 371,16 Lt suma už šį laikotarpį.

Vertinant ginčo dalį dėl atsiskaitymo už elektros ir vandens apmokėjimą per 2009-11-01 - 2010-04-30 laikotarpį, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovė šiuo laikotarpiu faktiškai negyveno bendrame šalių bute, ir kad tokios išlaidos savo pobūdžiu skiriasi nuo aukščiau aptartų išlaidų, kurių susidarymas nepriklauso nuo to ar savininkas faktiškai gyvena savo bute. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.388 str. abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu ir šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas pripažįsta, kad už tą laikotarpį kai ieškovas bendrame šalių bute gyveno ir elektros energija bei vandeniu naudojosi vienas, atsakovė neprivalo sumokėti pusė sumos šioms išlaidoms padengti, nes ji šia energija nesinaudojo. Teismo įpareigojimas apmokėti atsakovei pusę tokių ieškovo išlaidų šioje konkrečioje situacijoje prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), nes jai tektų sumokėti už ieškovo faktiškai sunaudotą energijos kiekį, kuris šiuo atveju kaip tik ir priklauso tik nuo to ar buto savininkas gyvena bute ar ne. Atsikirsdamas į atsakovės argumentus, dėl kurių ji teigia neprivalanti atlyginti jam šių išlaidų, ieškovas pareiškė, kad nors atsakovė ir negyveno jų bute, tačiau labai dažnai naudojosi ir vandeniu ir elektra, todėl vis tiek privalo atlyginti jam pusę šių išlaidų. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis ieškovas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, todėl jis privalėjo įrodyti, kad negyvendama jų bendrame bute atsakovė faktiškai naudojo šiam butui tiekiamą elektrą ir vandenį (CPK 178 str.). Kadangi be savo paties paaiškinimų ieškovas šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių kitų įrodymų, o atsakovės argumentas, jog ji gyvendama kitame bute nesinaudojo bendro šalių buto elektra ir vandeniu yra visiškai tikėtinas, jeigu neįrodoma priešingai, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas ieškovui neįrodžius šio savo argumento ir šios ieškinio reikalavimo dalies pagrįstumo. Teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji kartą per mėnesį sutvarkydavo bendrą šalių butą po ieškovo išgertuvių, negali būti traktuojamos kaip naudojimasis šio buto elektros energija ir vandeniu tokia apimtimi, dėl kurios atsakovei atsirastų pareiga atlyginti pusę ieškovo išlaidų šios energijos apmokėjimui, kadangi akivaizdu, jog būtent ieškovas, gyvendamas šiame bute, o ne atsakovė, sąlygojo šių išlaidų susidarymą.

Sprendžiant ieškovo reikalavimą priteisti pusė jo sumokėtų paskolos įmokų už tuos atvejus kai atsakovė nesumokėjo pusės savo dalies kasmėnesinei įmokai dengti, pirmiausiai pabrėžtina, kad 2009-03-31 įmoka bankui, kurią ieškovas įtraukė į savo reikalavimą, kaip jau minėta, patenka į šalių santuokinio gyvenimo laikotarpį, kuris baigėsi 2009-04-28, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje iš esmės yra jau išspręstas santuokos nutraukimo byloje ir negali būti reiškiamas pakartotinai. Vertinant banko paskolos grąžinimą po šalių santuokos pabaigos, t.y. po 2009-04-28, teismas patikrino ar ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, jog ji prieš kiekvieną kasmėnesinį paskolos nurašymą nuo ieškovo sąskaitos pervesdavo jam pusę reikalingos sumos ir nustatė, kad pagal ieškovo banko sąskaitos duomenis atsakovė 2009 metų balandžio, birželio, spalio mėnesiais ir 2010 metų balandžio mėnesį nėra pervedusi iš savo banko sąskaitos į atsakovo sąskaitą jokių sumų kasmėnesinei banko paskolos įmokai padengti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2009 metų lapkričio mėnesį paskolos dengimui atsakovė du kartus pervedė į ieškovo sąskaitą po 110 Lt. Šie duomenys patvirtina ieškovo argumentą, kad atsakovė ne už visas kasmėnesines įmokas yra kompensavusi jam pusę šių įmokų sumos, todėl ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti jam pusę dalies tų įmokų, kurias jis sumokėjo vienas (CK 6.5 str., 6.9 str.). Kadangi nėra galimybės nustatyti už kurį būtent mėnesį 2009 m. lapkričio mėn. atsakovė pervedė ieškovui antrą įmoką paskolai dengti, todėl iš jos ieškovui priteistina suma nustatoma palyginus visą atsakovės ieškovui pervestą sumą per 2009-04-28 - 2010-04-30 laikotarpį su ½ dalimi visos ieškovo sumokėtos sumos paskolai dengti per tą patį laikotarpį. Ieškovo banko sąskaitos duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo 2009-04-28 iki 2010-04-30 iš viso sumokėjo 2 854,49 Lt paskolai dengti, o atsakovė jam į sąskaitą pervedė 1 130 Lt kaip savo paskolos dalį. Kadangi privalėdama lygiomis dalimis grąžinti paskolą atsakovė turėjo pervesti ieškovui 1 427,24 Lt (pusę ieškovo sumokėtos 2 854,49 Lt sumos), o pervedė tik 1 130 Lt, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 297,24 Lt (1 427,24 Lt - 1 130 Lt) kaip jos nesumokėta paskolos dalis, kurią už atsakovę yra sumokėjęs ieškovas.

Sudėjus visas aukščiau aptartas sumas (699,57 Lt + 371,16 Lt + 297,24 Lt), kurias atsakovė kaip bendraturtė privalėjo sumokėti už šalių bendro buto išlaikymą, tačiau to nepadarė, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 367,97 Lt suma.

Be to, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos ir procesinės penkių procentų dydžio metinės palūkanos už neįvykdytą piniginę prievolę nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011 m. gegužės 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 72 Lt žyminio mokesčio. Advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turėtų išlaidų dydžio pagrindžiančio dokumento ieškovas nepateikė, todėl tokios išlaidos iš atsakovės jam nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurių dydį ji pagrindė rašytiniu įrodymu (b.l. 96) ir kurios neviršija 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų maksimalių tokios rūšies išlaidų dydžių.

Kadangi buvo patenkinta 56,83 %, o atmesta 43,17 % ieškovo reikalavimo sumos, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 40,92 Lt (72 Lt x 56,83 %,), o atsakovei iš ieškovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 215,82 Lt (500 Lt x 43,17 %).

Atsižvelgiant į tai, kad šalims vienai iš kitos priteistos bylinėjimosi išlaidos yra priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, kuriuos įskaičius teismo sprendimo įvykdymas būtų ekonomiškesnis nei kiekvienai šaliai išsiieškant savo bylinėjimosi išlaidas atskirai (CPK 7 str. 1 d.), šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir atsakovei iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų skirtumas – 174,90 Lt (215,82 Lt – 40,92 Lt).

Kadangi bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, susidarė dėl atsakovės atsisakymo atlygini ieškovui jo nuostolius, dėl kurių jis buvo priverstas kreiptis į teismą, todėl jos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 str. 5 d.). Šios išlaidos sudaro 15,70 Lt.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. M. iš atsakovės D. M. 1 367,97 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt septynis litus 97 centus) nuostolių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, - 2011 m. gegužės 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo V. M. 174,90 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt keturis litus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. M..

Priteisti iš atsakovės D. M. 15,70 Lt (penkiolika litų 70 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.