- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- e2-25282-808/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19327-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Sergel“
- Atsakovas
- D. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Sergel“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. M. 2468,12 skolą, 47,64 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio įstatymines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Tele2“ ir atsakovas 2007 m. rugpjūčio 28 d. sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.64 60821009 403, 2007 m. rugpjūčio 13 d. telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.64 60106389 377, 2007 m. rugpjūčio 4 d. telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.54 67669696 1585, 2007 m. liepos 26 d. telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. 1.64 67577638 343 (toliau – Sutartys), pagal kurias pradinis kreditorius įsipareigojo išduoti aparatą ir teikti ryšių paslaugas, o atsakovas įsipareigojo paslaugomis naudotis ir už jas atsiskaityti. Pradinis kreditorius atsakovui 2008 m. rugpjūčio 31 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija M Nr. 28600510 (suma 2468,12 Eur (8521,91 Lt). 2014 m. balandžio 30 d. pirminė kreditorė UAB „Tele2“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. SPT 2014/04-01 perleido savo reikalavimo teises pagal sutartį ieškovui UAB „Sergel“. Ieškovo teigimu, atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs nei su pradine kreditore UAB „Tele2“, nei su ieškovu UAB „Sergel“, todėl yra skolingas 2468,12 Eur skolos. Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovui būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas siuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, tikslu susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi laikytina, kad cesijos būdu ieškovo įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka šioje civilinėje byloje laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kadangi atsakovas nevykdo savo sutartinės prievolės, t. y. atsiskaityti su ieškovu už suteiktas mobilaus ryšio paslaugas, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir jam iš atsakovo priteistina 2468,12 Eur skola (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).
CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2014/04-01 pagrindu ieškovas įgijo teisę į delspinigius dėl pradelsto atsiskaitymo pagal Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarčių 7.5 punktą. Kadangi atsakovas savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, tai ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo 47,64 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2515,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 57,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovą taip pat papildomai informuotini viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnis, 279 straipsnis, 285-286 straipsniai, tesimas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Sergel“, į. k. 125026242, naudai 2468,12 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 12 ct) skolą, 47,64 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 64 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2515,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 57,00 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Apie priimtą sprendimą už akių atsakovą papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.