Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1807-275/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
2S-1807-275/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25215-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Pareiškėjas
M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1807-275/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25215-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.8.9; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui pagal pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas M. S. 2019-08-26 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo.

2. Nurodė, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus trisdešimt aštuoniems kreditoriams, kurių sąrašas yra pateikiamas. Bendra skolinių įsipareigojimų suma yra 759 350,36 Eur. Toks skolinių įsipareigojimų dydis akivaizdžiai viršija 25 MMA. Visų įsipareigojimų kreditoriams mokėjimo terminai yra suėję.

3. Pažymėjo, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl negalėjimo įvykdyti 2006-2008 m. su tuometiniais bankais sudarytomis kredito sutartimis. Nurodė, kad turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo patirties operacijų nekilnojamuoju turtu srityje. Dėl ilgo nedarbo pareiškėjo įgūdžiai yra susilpnėję, o kitos kvalifikacijos nėra įgijęs. Atsižvelgiant į pareiškėjo įsiskolinimų dydį, turimo turto, kuriuo dėl įkeitimo, daugkartinių areštų nėra galimybės disponuoti, vertę bei ribotas pareiškėjo galimybes gauti pakankamas reguliarias pajamas, akivaizdu, kad pareiškėjas niekada negalės įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus.

4. Nurodė, kad šiuo metu darbo užmokesčio ar kitų reguliarių pajamų negauna, tačiau nuo 2019 m. liepos 23 d. yra įsiregistravęs bedarbiu, dalyvauja Užimtumo tarnybos vykdomose aktyviose darbo rinkos programose. Pareiškėjui nuolatinę finansinę paramą teikia giminaičiai. Nurodė, kad savo skolininkų neturi, išlaikomų asmenų taip pat neturi.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui M. S. 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

6. Nurodė, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui turi būti nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys įrodymai. Pareiškėjas pareiškime nenurodė kas sukėlė jo nemokumą ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas savo pareiškime turi konkrečiai (ne abstrakčiai) nurodyti kokiam tikslui buvo paimtos lėšos iš kiekvieno kreditoriaus, kaip jos buvo panaudotos, kodėl skolos neapmokėtos, kada konkrečiai atsirado ir baigėsi kiekvieno iš kreditorių prievolių įvykdymo terminai (FABĮ 4 straipsnis). Taip pat pareiškėjas turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nesant šių duomenų bei juos patvirtinančių įrodymų, teismas negali tinkamai įvertinti pareiškėjo nemokumą sukėlusias priežastis, pareiškėjo sąžiningumą bei pareiškėjo elgesį naudojant pasiskolintas lėšas, todėl pareiškėjas įpareigotinas patikslinti pareiškimą šioje dalyje.

7. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo pareiškimo matyti, jog pareiškėjas šiuo metu nedirba, taip pat nėra pateiktų duomenų apie jokias kitas pareiškėjo gaunamas pajamas. Kaip nurodė pareiškėjas, minimaliems mėnesiniams poreikiams tenkinti pareiškėjui yra reikalinga 650 EUR suma taip pat bankroto administratoriaus išlaidos susijusios su bankroto bylos administravimu šiuo atveju yra 730 Eur, pareiškėjas nenurodė kiek jis skirs pajamų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Nėra aišku, iš kokių šaltinių pareiškėjas planuoja gauti ne tik reikalingas lėšas minimaliems poreikiams tenkinti, bet ir apmokėti bankroto administravimo išlaidas bei patenkinti bent minimalius kreditorių reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 4 dalis).

Šalies argumentai

8. Pareiškėjas M. S. 2019-09-19 teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškimo trūkumų ištaisymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

10. Teismas nustatė, jog 2019-09-04 nutartimi nustatyti pareiškimo trūkumai pašalinti nebuvo.

11. Pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir paaiškinimuose dėl pareiškimo trūkumų ištaisymo nurodo, kad tapo nemokus dėl negalėjimo įvykdyti 2006-2008 metais su tuometiniais bankais ir kitomis kredito įstaigomis sudarytomis kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, tačiau pareiškėjas teismui nepateikia konkrečių duomenų iš kurių teismas galėtų spręsti kodėl pareiškėjas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, kokiu tikslu pareiškėjas su kreditoriais sudarė minėtas kredito sutartis, kokios konkrečios priežastys (konkrečios faktinės aplinkybės) lėmė įsipareigojimų neįvykdymą ir kur konkrečiai buvo panaudotos lėšos gautos pagal minėtas pareiškėjo sudarytas kredito sutartis. Toliau, kaip teigia pareiškėjas, kredito įstaigoms vienašališkai nutraukus su pareiškėju sudarytas kredito sutartis, buvo skolintasi pinigų iš fizinių asmenų bei UAB „Smėlynės kampas“, tokiu būdų siekiant atsiskaityti su bankais, kitomis kredito įstaigomis, tačiau pareiškėjas teismui nepateikia duomenų kodėl skolinosi dar daugiau pinigų tuo pačiu didindamas savo nemokumą. Pareiškėjas nenurodo, ar šios naujai gautos lėšos buvo panaudotas siekiant mažinti jau buvusių skolinių įsipareigojimų dydį ir jei buvo skolintasi šiam tikslui - kodėl nepavyko šių įsiskolinimų sumažinti, o jei lėšos buvo panaudotos kitiems tikslams, pareiškėjas teismui turėjo nurodyti kur šios lėšos buvo panaudotos. Nesant šių duomenų bei juos patvirtinančių įrodymų, teismas negali tinkamai įvertinti pareiškėjo nemokumą sukėlusias priežastis, pareiškėjo sąžiningumą bei pareiškėjo elgesį naudojant pasiskolintas lėšas. Todėl, teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįgyvendino Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnyje 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų (pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti).

12. Pastebėjo, kad kaip pareiškėjas nurodė paaiškinimuose dėl pareiškimo trūkumų ištaisymo, jo gaunamas pajamas sudaro lėšos neatlygintinai gaunamos iš kitų fizinių asmenų: G. S., B. S. ir J. S.. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad šie fiziniai asmenys ir toliau iki pat visiško pareiškėjo mokumo atkūrimo (arba tol kol pareiškėjas susiras darbą) teiks finansinę paramą, kadangi egzistuoja pagrįsta rizika, jog šiems asmenims nustojus remti pareiškėją finansiškai jo nemokumas tik dar labiau padidės, kadangi pareiškėjas nesugebės atsiskaityti su bankroto administratoriumi ir vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Todėl, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįgyvendino Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje 2 punkte nustatytų reikalavimų (prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai).

13. Pažymėjo, kad pareiškėjo su paaiškinimais dėl trūkumų ištaisymo pridėtos antstolių vykdomos vykdomosios bylos savaime nepašalina 2019-09-04 nutartimi nustatytų trūkumų, kadangi šių vykdomųjų bylų pateikimas teismui tik patvirtina pareiškėjo skolinių įsipareigojimų visumą (nemokumą), tačiau nepagrindžia realių pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių.

III. Atskirojo skundo argumentai

14. Apeliantas M. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2FB-31498-807/2019; išspręsti klausimą dėl pareiškėjo M. S. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo ir priimti šį pareiškimą.

14.1. Nurodė, kad ginčijamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas teismui nėra nurodęs tokių duomenų, kurių pateikimo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo stadijoje apskritai nenumato Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo normos bei aukštesnės instancijos teismų praktika sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą.

14.2. Pažymėjo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas neįgyvendino LR FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų - pareiškime iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti). Ginčijamoje nutartyje teismas taip pat konstatavo, jog apelianto į bylą pateikti dokumentai (vykdomosios bylos) patvirtina apelianto skolinių įsipareigojimų visumą (nemokumą). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka apelianto nemokumą pagrindžiančių duomenų (įrodymų).

14.3. Nurodė, kad ginčijamoje nutartyje nepagrįstai nustatyta, kad apeliantas rėmėsi tik pasauline ekonomine krize, kaip jo nemokumą sukėlusią priežastimi. Iš tikrųjų, apeliantas byloje nurodė keletą savo nemokumo priežasčių, kurios turi tam tikras tarpusavio sąsajas. Pirma priežastis yra negalėjimas įvykdyti su kredito įstaigomis sudarytų kredito (finansavimo) sutarčių, kai jos buvo kreditorių vienašališkai nutrauktos ir pareikalauta iš karto grąžinti visas kredito sumas. Šiuo atveju nemokumas atsiranda akivaizdžiai, nes apeliantas skolinosi pinigus būstui, investiciniams žemės sklypams, automobiliui įsigyti, vartojimo poreikiams tokias pinigų sumas, kurias galėjo grąžinti per kredito sutartyse nustatytus pakankamai ilgus terminus.

14.4. Pažymėjo, kad atsiradus pareigai grąžinti kreditus iš karto, apeliantas reikiamų pinigų sumų objektyviai negalėjo turėti. Priverstinis išieškojimas iš investicinių sklypų negalėjo padengti skolų, nes, kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių vykdomųjų bylų dokumentų, žemės sklypai realizuoti už žymiai mažesnes kainas negu įsigyti, apelianto būstas iki šiol nėra realizuotas, o kreditų suma dėl palūkanų, delspinigių yra iš esmės išaugusi. Vėliau pasiskolinta lėšų daugiausiai iš fizinių asmenų, tačiau apeliantas tik iš dalies padengė ankstesnius minėtus įsipareigojimus dėl įsigyto nekilnojamojo turto nuvertėjimo. Antra priežastis yra esminis apelianto gaunamų pajamų sumažėjimas, atsiradęs 2009 metais ir užsitęsęs ne vienerius metus. Šios aplinkybės taip pat galėjo būti Teismo nustatytos iš byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie apelianto valstybinį socialinį draudimą.

14.5. Nurodė, kad teismas akivaizdžiai neturėjo pagrindo vertinti apelianto sąžiningumo dar pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje ir atsisakyti priimti pareiškimą tuo pagrindu, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių apelianto sąžiningumą naudojant pasiskolintas lėšas, t. y. sudarant atitinkamus sandorius. Atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu tokio pobūdžio apelianto nesąžiningumas ir būtų nustatytas, šis faktas yra atsisakymo iškelti bankroto byla, o ne atsisakymo priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teisinis pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo laikė nepaduotu tinkamai nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

17. Apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, į bylą pateikė savo sesers J. S. patvirtinimą, kad ji grynaisiais pinigais nereguliariai teikia paramą Apeliantui. Taip pat pridedamas J. S. įsipareigojimas tokią paramą suteikti ateityje. Konkretesnių duomenų apie ateityje galimas gauti pajamas bet kokia forma Apeliantas objektyviai neturi galimybės Teismui pateikti, nes siekia bylai reikšmingus faktus pagrįsti tik realiai egzistuojančiais dokumentais.

18. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju teisingam klausimo išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas mano, kad tikslinga šiuos įrodymus prijungti prie bylos.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų.

19. FABĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu pašalinus ieškinio (pareiškimo) trūkumus, ieškinys (pareiškimas) laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

20. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį pareiškėjo (apelianto) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi. Nurodė, kad pareiškėjas M. S. pareiškime nenurodė kas sukėlė jo nemokumą ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas nepateikė teismui konkrečių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kodėl pareiškėjas neįvykdė prisiimtų įsiparigojimų, kokiu tikslu pareiškėjas sudarė minėtas kredito sutartis, kokios konkrečios priežastys lėmė įsipareigojimų neįvykdymą ir kur konkrečiai buvo panaudotos lėšos gautos pagal minėtas pareiškėjo sudarytas kredito sutartis.

21. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti apelianto sąžiningumo dar pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje ir atsisakyti priimti pareiškimą tuo pagrindu, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių apelianto sąžiningumą naudojant pasiskolintas lėšas, t. y. sudarant atitinkamus sandorius. Atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu tokio pobūdžio apelianto nesąžiningumas ir būtų nustatytas, šis faktas yra atsisakymo iškelti bankroto byla, o ne atsisakymo priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teisinis pagrindas.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas, nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3–4 dalys ir CPK 111 straipsnis). Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas, laikantis, be kita ko, pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ( FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir taip yra pasiekiamas antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapas.

23. Įvertinus šios bylos proceso veiksmus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iškeldamas civilinę bylą teismas nesprendžia pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo pagrįstumo klausimo, o tik patikrina, ar pateikti įrodymai pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimus, reikalingi pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai jokių trūkumų, nustatytų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, nepašalino.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas pareiškime turi konkrečiai ir nuosekliai nurodyti kada ir kokiais tikslais buvo paskolintos lėšos iš kiekvieno kreditoriaus, kokiu tikslu pareiškėjas su kreditoriais sudarė minėtas sutartis, kodėl neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų ir kur konkrečiai buvo panaudoto lėšos, kokiu pagrindu buvo vienašališkai nutrauktos sutartis. Be to pareiškėjas nurodė, kad skolinosi pinigus iš fizinių asmenų tam, kad sumažinti buvusias skolas, tačiau nepateikia įrodymų kaip minėtos skolos buvo sumažintos. Pareiškėjas teismui turi nurodyti ir pateikti pagrindžiančius dokumentus, kur skolintos lėšos buvo panaudotos. Todėl teisingai pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad pareiškėjas neįgyvendino FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų - pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai.

25. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, atmetami kaip nepagrįsti. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

26. Be to FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiami dokumentai apie fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas.

27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad fiziniai asmenys (G. S., B. S. ir J. S.) ir toliau iki pat visiško pareiškėjo mokumo atkūrimo (arba tol kol pareiškėjas susiras darbą) teiks finansinę paramą, kadangi egzistuoja pagrįsta rizika, jog šiems asmenims nustojus remti pareiškėją finansiškai jo nemokumas tik dar labiau padidės, kadangi pareiškėjas nesugebės atsiskaityti su bankroto administratoriumi ir vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas teikdamas apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus - savo sesers J. S. patvirtinimą, kad ji grynaisiais pinigais nereguliariai teikia paramą apeliantui. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, kad apelianto sesuo J. S. yra finansiškai pajėgi teikti tokio dydžio finansinę pagalbą apeliantui, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas nepašalino ir šio pirmosios instancijos teismo nustatyto trūkumo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas atskirajame skunde pats nurodo, kad konkretesnių duomenų apie ateityje galimas gauti pajamas galimybės teismui pateikti neturi.

29. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis, nes fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, turi kartu su pareiškimu teikti būtinus ir įstatyme nurodytus pareiškimo priedus, nesant galimybės pateikti priedus, turi nurodyti to priežastis ir, be to, teikti tokį pareiškimą, kad būtų galima kuo objektyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti fizinio asmens bankroto bylą nepažeidžiant kreditorių interesų.

30. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 4 straipsnio nuostatas, teisingai nustatė, kad Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatyti trūkumai pašalinti nebuvo, todėl pagrįstai pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė