Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

K..J. kreipėsi su skundu į Tarnybą dėl U. K. Į. ir Publikacijos. Skunde buvo teigiama, kad U. K. paskelbta informacija pažeidžia K. J. garbę ir orumą. Iš Skunde pateiktos informacijos Tarnyba sprendė, kad K. J. laikė, jog tikrovės neatitinka bei jo garbę ir orumą žemina įraše skelbiamas teiginys „Tad atminkite fašistuojančių libertardų veidus ir pavardes“ ir Publikacijoje skelbiamas teiginys „Tad atsiminkite „fašistuojančių“ veidus ir pavardes“, nes jis nėra „fašistas“. K. J. taip pat skundėsi ir dėl pažeistos jo asmens duomenų apsaugos, įraše bei Publikacijoje paskelbiant jo vardą, pavardę, asmenines nuotraukas bei Publikacijoje skelbiant nuorodas į jo socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyras. K. J. žurnalistų etikos inspektoriaus prašė įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį apie pastebėtus Visuomenės informavimo įstatymo (toliau — VID) ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti, juos pašalinti. Taip pat pateiktame skunde K. J. prašė teikti asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taikyti kitas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/461EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau — Reglamentas (ES) 2016/679) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau — ADTAĮ) 33 straipsnyje nurodytas priemones.

Tarnyba Sprendime konstatavo, kad K. J. garbė ir orumas nebuvo pažeminta, tačiau pripažindama iš dalies K. J. prašymą pagrįstu, nepagrįstai sprendė, jog U. K. yra viešosios informacijos rengėjas ir jo „Facebook“ paskyra, jo tinklaraštis yra informacinės visuomenės informavimo priemonės bei nepagrįstai nusprendė, jog U. K. paskelbęs K. J. duomenis pažeidė Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimus bei Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus.

U. K. nėra žurnalistas, nėra viešas asmuo, neteikia informacinės visuomenės paslaugų skleidžiant viešąją informaciją, todėl nėra ir visuomenės informavimo priemonė, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba būtų turėjusi pagrindą nagrinėti U. K. išsakytą nuomonę jo Facebook Įraše bei jo asmeniniame tinklaraštyje (bloge). Paskelbta žinutė tiek U. K. F. paskyroje, kuri prieinama tik uždaram ratui asmenų (U. K. F. draugams), tiek jo asmeniniame internetiniame tinklaraštyje (bloge) yra jo asmeninė nuomonė ir jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

Nurodo, kad Tarnyba nepagrįstai laikė, jog U. K. yra viešosios informacijos rengėjas ir jo Facebook paskyra bei jo internetinis tinklaraštis atitinka informacinės visuomenės informavimo priemones, todėl Tarnyba, neturėdama teisinio pagrindo nagrinėti K. J. skundą , priėmė neteisėtą Sprendimą. K. J., laikydamas, jog pažeista jo garbė ir orumas, turėjo kreiptis į teismą ir ginčą spręsti civiline tvarka, tačiau nepagrįstai kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuri neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pateikto K. J. skundo dėl garbės ir orumo pažeidimo.

Tarnyba, įvertinusi Įrašo ir Publikacijos turinį Sprendime padarė išvadą, kad K. J., kaip duomenų subjekto, interesai yra viršesni nei visuomenės teisė žinoti jo asmens duomenis. Tarnyba konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio viešo intereso skelbti Pareiškėjo asmens duomenis, taigi, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė K. J. teises, todėl pripažintinas pažeidusiu Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimus, t. y. nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos (Pareiškėjo sutikimo), neteisėtai buvo tvarkomi (atskleisti) asmens duomenys visuomenės informavimo priemonėse. Tokiu būdu pažeisti ir Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai, reikalaujantys, kad asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu būtų tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu. Su tokiomis Tarnybos padarytomis išvadomis pareiškėjas nesutinka, nurodo, kad Tarnyba taip pat neturėjo pagrindo spręsti klausimų dėl K. J. asmens duomenų pažeidimo.

Žurnalistų etikos inspektoriaus 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-10 (Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-15 redakcija) asmenų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 36.1. p. numatyta, kad Inspektorius atsisako nagrinėti skundą, jo tyrimą nutraukia skundą grąžindamas jį pateikusiam asmeniui, jeigu skunde nurodytų aplinkybių nagrinėjimas nepriklauso inspektoriaus kompetencijai.

VIĮ 49 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. Pagal šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, inspektoriui, be kita ko, yra pavesta funkcija nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (1 punktas); suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (2 punktas); duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka (3 punktas).

Reglamento 77 str. 1 d. numatyta, kad neapribojant galimybių imtis kitų administracinių arba teisminių teisių gynimo priemonių, kiekvienas duomenų subjektas turi teisę pateikti skundą priežiūros institucijai, visų pirma valstybėje narėje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo vieta arba vieta, kurioje padarytas įtariamas pažeidimas, jeigu tas duomenų subjektas mano, kad su juo susijęs asmens duomenų tvarkymas atliekamas pažeidžiant šį reglamentą.

K. J. pateikė Tarnybai Skundą, manydamas, jog jo neva duomenų tvarkymas pažeidžia Reglamente įtvirtintas nuostatas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai priskirta stebėti, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

Šiuo atveju U. K. savo asmeniniame Įraše ir Publikacijoje paviešino K. J. jam atsiųstą žinutę, t. y. Įraše ir Publikacijoje pateikta informacija nėra paskelbta žurnalistikos tikslais, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Nurodo, kad K. J. nagrinėjamu atveju nepagrįstai kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuri neturėjo kompetencijos ir pagrindo nagrinėti pateikto K. J. skundo dėl asmens duomenų pažeidimo, nes duomenys paviešinti ne žurnalistikos tikslais ir ne akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.

Akcentuoja, kad Reglamento (ES) 2016/679 18 p. numatyta, jog šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Pareiškėjo nuomone, U. K. socialiniuose tinkluose paviešintam susirašinėjimui (socialiniais tinklais K. J. gautos žinutės), kurį pareiškėjas paviešino vykdydamas asmeninę veiklą, nėra taikomas Reglamentas (ES) 2016/679, kurio nuostatus Tarnyba nepagrįstai nurodė, jog pažeidė U. K..

Tarnybai nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento nuostatus. Pažymi, kad jokie kiti duomenys, išskyrus pačią K. J. siųstą žinutę, viešai paskelbti nebuvo. Žinutė buvo skelbiama U. K. F. paskyroje, kuri prieinama tik uždaram ratui asmenų (U. K. F. draugams), bei jo asmeniniame internetiniame tinklaraštyje (bloge) ir ji yra jo asmeninė nuomonė ir jai netaikomi tiesos bei tikslumo kriterijai. Ji pareikšta sąžiningai, neiškraipant jos turinio, faktų ir duomenų. Bet koks K. J. F. žinutės redagavimas, įskaitant nuotraukos (Facebook profilio nuotraukos) redagavimą, ir būtų duomenų iškraipymas, K. J. žinutė pateikta būtent tokia, kokia gauta.

Iš priimto Tarnybos sprendimo matyti, kad duomenų pažeidimu laikoma ir tai, kad U. K. pateikė nuorodas į K. J. socialinius tinklus, tačiau su tuo pareiškėjas nesutinka, kadangi internetinių nuorodų dėjimui tekstuose į įvairius viešus šaltinius, atsiklausimo ir sutikimo nereikia. Nagrinėjamu atveju būtent ir buvo pateiktos nuorodos į viešai prieinamus K. J. duomenis – socialiniuose tinkluose jo pačio skelbiamą informaciją. Daugiau informacijos, nei pats K. J. ją skelbia socialiniuose tinkluose ir ji yra viešai visiems prieinama, U. K. neatskleidė.

Įvertinus socialinio tinklo „Facebook“ viešai skelbiamas duomenų politikos taisykles matyti, jog socialinio tinklo naudotojams priklauso visas turinys ir visa informacija, kurią jie skelbia „Facebook“, „Instagram“, jie taip pat gali kontroliuoti dalijimąsi per privatumo ir taikymo nustatymus. Socialinio tinklo „Facebook“ skelbiamoje duomenų politikoje nurodoma, jog viešąją informaciją gali matyti bet kurie žmonės ir naudodami mūsų Produktus, ir jų nenaudodami, taip pat neturėdami paskyros, t. y. nurodoma, jog naudotojai, skelbiantys turinį ar informaciją naudodami viešinimo nustatymą, leidžia visiems, taip pat žmonėms, nesinaudojantiems „Facebook“, „Instagram” prieiti prie tos informacijos ir naudotis ja bei sieti ją su naudotoju (informaciją paskelbusiu asmeniu), t. y. jo vardu, pavarde ir profilio nuotrauka. Reglamento 6 str. 1 d. a punkte numatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tuo atveju, jeigu duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais.

K. J., naudodamasis socialiniais tinklais, atsižvelgiant į „Facebook“ duomenų politikos taisykles, vadovaujantis Reglamento 6 str. 1 p., laikytinas davusiu sutikimą prie tokios informacijos (socialiniuose tinkluose viešai skelbiamos informacijos: naudojamo, vardo, pavardės, profilio nuotraukos bei nuorodų į socialinius tinklus) prieiti visiems asmenims, taip pat ir tiems, kurie nesinaudoja socialiniais tinklais. Pareiškėjas paviešino tik K. J. žinutes, adresuotas pareiškėjui su tam tikrais komentarais ir nuorodomis į viešai prieinamą K. J. informaciją socialiniuose tinkluose – vardą, pavardę, nuotrauką, nuorodą į socialinius tinklus, t. y. jokie kiti viešai neprieinami K. J. duomenys nebuvo atskleisti. Vadinasi, K. J., atitinkamai siųsdamas save identifikuojamas žinutes, prisiėmė ir riziką, jog jos kartu su komentarais galės būti paviešintos pareiškėjo Facebook paskyroje ir / ar jo asmeniniame internetiniame tinklaraštyje (bloge). Pareiškėjas mano, jog šiuo atveju nėra jokio teisės akto, draudžiančio jam siųstas žinutes viešinti su atitinkamais pareiškėjo komentarais, nuorodomis į socialinius tinklus, kurių prieinamumas nėra ribojamas, visiems vienodas ir tokią informaciją gali gauti visi vartotojai ar kiekvienas visuomenės narys.

Tarnyba konstatavo pažeidimą ne komentaruose, o dėl to, jog Pareiškėjas paviešino K. J. asmens duomenis – vardą, pavardę, atvaizdą ir nuorodas į jo socialinius tinklus. Pastebi, kad „Messenger“ pagalba pareiškėjui žinutę atsiuntė K. J., kuris kartu pareiškėjui paviešino ir savo nuotrauką / atvaizdą ir Facebook paskyros pavadinimą, todėl jis turėjo įvertinti ir riziką, jog šie duomenys galės būti paviešinti pareiškėjo. Daro išvadą, kad Tarnybai nebuvo ir pagrindo konstatuoti asmens duomenų pažeidimo Reglamento (ES) 2016/679 prasme, t. y. U. K. paskelbus K. J. asmens duomenis Įraše ir Publikacijoje, Tarnyba net ir neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimų.

Išnagrinėjus K. J. 2020 m. gruodžio 29 d. skundą , atlikus tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VII), Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau - Reglamentas (ES) 2016/679) nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinus skundo tyrimo medžiagą, buvo priimtas sprendimas skundą pripažinti iš dalies pagrįstu. Nurodo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko skundo tyrimą VII nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgta į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, LAT bei LVAT suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose.

Kaip nurodyta atsakovės Sprendime, socialiniame tinkle „Facebook“ esanti pareiškėjo paskyra ir internetinis tinklaraštis https://ugnius.kiguolis.com tiek turinio, tiek formos aspektu nėra tradicinės visuomenės informavimo priemonės, skirtos informuoti visuomenę ją dominančiomis ir aktualiomis temomis. Įvertinus informacinių technologijų plėtrą, spartų jų vystymąsi ir šio proceso nulemtą visuomeninių santykių kaitą, konstatuotina, kad pagal tam tikrus požymius: informacijos viešumą, jos sklaidą ir prieinamumą, veiklos metodus ir galimybę kontroliuoti informaciją, konkreti socialinio tinklo paskyra ir internetinis tinklaraštis atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus. Atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog socialinio tinklo paskyros ir internetinio tinklaraščio, jų valdytojo veikla bei teisinis statusas nėra specifiškai reglamentuoti VIĮ, tai nesudaro pagrindo teigti, jog socialinio tinklo paskyros ar internetinio tinklaraščio valdytojas apskritai yra eliminuojamas iš teisinio reguliavimo sferos, arba, kad toks asmuo pagal vykdomą veiklą negali būti prilyginamas viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), o jo valdoma paskyra, kuria teikiama tam tikro turinio informacija visuomenei – visuomenės informavimo priemonei. Atsižvelgiant į LVAT išaiškinimą ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „U. K.“ 2020-12-26 paskelbto įrašo (toliau - Įrašas) ir internetiniame tinklaraštyje https://ugnius.kiguolis.com 2020-12-26 paskelbtos informacijos (toliau - Publikacija) viešumą (informacijos paskelbimo metu Įrašas socialiniame tinkle Facebook buvo skelbiamas viešai, tačiau šiuo metu nebėra prieinamas, o Publikacija vis dar prieinama viešai), joje skelbiamos informacijos sklaidą ir prieinamumą, valdytojo veiklos metodus ir galimybę kontroliuoti informaciją, konkreti socialinio tinklo paskyra ir internetinis tinklaraštis atitinka informacinės visuomenės informavimo priemonės kriterijus. Nurodo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „U. K.“ ir internetinio tinklaraščio (duomenys neskelbtini) valdytojo (pareiškėjo) atžvilgiu, kuris kartu yra ir viešosios informacijos rengėjas bei skleidėjas, taip pat jo veiklai rengiant ir viešai skleidžiant informaciją socialinio tinklo Facebook paskyroje ir tinklaraštyje (duomenys neskelbtini), tam tikra apimtimi yra taikomos VIĮ nuostatos, numatančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigas bei atsakomybę. Pareiškėjo argumentai dėl jo socialinio tinklo Facebook paskyros ir internetinio tinklaraščio nelaikymo visuomenės informavimo priemone kategoriškai atmestini.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas klaidina teismą , nurodydamas, jog jo valdomoje socialinio tinklo Facebook paskyroje „U. K.“ paskelbtas Įrašas buvo pasiekiamas tik uždaram asmenų ratui, t. y. tik jo socialinio tinklo draugams, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikoma namų ūkio išimtis. Pabrėžia, kad iš atsakovo turimos tyrimo medžiagos akivaizdu, jog Įrašas jo paskelbimo metu buvo prieinamas viešai, neribotam asmenų ratui (prie Įrašo esanti ikona nurodo, kad paskelbta informacija buvo prieinama viešai).

Atkreipia dėmesį, jog Reglamento (ES) 2016/679 preambulės 153 punkte įtvirtina, kad tam, kad būtų atsižvelgta į teisės į saviraiškos laisvę svarbą demokratinėje visuomenėje, su šia laisve susijusias sąvokas, kaip antai žurnalistika, būtina aiškinti plačiai. Taigi žurnalistinis tikslas gali būti taikomas ne tik tradicinėms žiniasklaidos priemonėms, tačiau ir bet kuriam eiliniam asmeniui, kuris dėl savo veiklos pobūdžio ar asmeniniais tikslais atlieka visuomenės informavimo funkciją (internetinių tinklapių ar socialinių paskyrų valdytojai). ESTT yra išaiškinęs, jog fizinio asmens atliekamas asmens duomenų tvarkymas perduodant šiuos duomenis neribotam adresatų skaičiui negali būti vertinamas kaip asmens duomenų tvarkymas, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, „užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla“ (ESTT 2003-11-06 sprendimas byloje Nr. C-101/01}. Atsakovė sutinka, kad asmeninis susirašinėjimas tarp dviejų asmenų, t. y. kai informacija pateikiama ribotam žmonių skaičiui patenka į Reglamento (ES) 2016/679 2 straipsnio 2 dalies c punkto išimtį ir Reglamentas (ES) 2016/679 negali būti taikomas. Pareiškėjas iš trečiojo suinteresuoto asmens gautą asmeninę žinutę paskelbė viešai Įraše ir Publikacijoje, nurodo, kad priešingai, nei skunde teismui nurodo pareiškėjas, šis jo veiksmas vienareikšmiškai laikytinas informacijos skelbimu žurnalistikos (visuomenės informavimo) tikslu. Įrašas ir Publikacija skelbiami ir pasiekiami neribotam asmenų ratui, turint tikslą viešai pasmerkti pareiškėjo žinutę, tad akivaizdu, kad pareiškėjo veikla paskelbiant Įrašą ir Publikaciją negali būti pripažinta asmens duomenų tvarkymu užsiimant išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Šiuo atveju pareiškėjas tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens duomenis žurnalistikos tikslu, nes viešai skleidė visuomenei informaciją, t. y. savo nuomonę dėl iš trečiojo suinteresuoto asmens gautos žinutės, todėl visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėjo teigimu, atsakovas neturėjo kompetencijos jo atžvilgiu taikyti Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų.

Nurodo, jog nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad paskelbdamas trečiojo suinteresuoto asmens duomenis, jis neatliko asmens duomenų tvarkymo veiksmų. Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmens duomenų tvarkymas apima bet kokią automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenų rinkiniais atliekamą operaciją ar operacijų seką, kaip antai: rinkimą, įrašymą, rūšiavimą, sisteminimą, saugojimą, adaptavimą ar keitimą, išgavą, susipažinimą, naudojimą, atskleidimą persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimą ar sujungimą su kitais duomenimis, apribojimą, ištrynimą arba sunaikinimą. Atsakovės nuomone, pareiškėjas, Įraše ir Publikacijoje paskelbdamas iš K. J. gautą asmeninę žinutę, kurioje matyti jo asmens duomenys, atliko konkrečią operaciją - atskleidė asmens duomenis juos platindamas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir internetiniame tinklaraštyje.

Atsakovė Sprendime pažymėjo, kad K. J. parašyta žinutė yra neigiamo pobūdžio, išreiškianti neapykantą pareiškėjui ir kitiems asmenims, tad toks elgesys netoleruotinas ir nepriimtinas. Vis dėlto privatus susirašinėjimas tarp socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų negali būti laikomas viešojo intereso objektu, kas galėtų pagrįsti realų ir teisėtą visuomenės interesą žinoti Pareiškėjo vardą, pavardę, atvaizdą ar nuorodas į jo socialinių tinklų paskyras, tokio pobūdžio informacija neatskleidžia jokių visuomeniškai svarbių aplinkybių. Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėjas, sulaukęs aršios asmeninės žinutės iš K. J., ją paskelbė viešai, siekdamas išreikšti nepasitenkinimą ir žinutės netoleravimą, t. y. viešai atskleisdamas trečiojo suinteresuoto asmens duomenis siekė jį „nubausti“ viešumu. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog visuomenės informavimo priemonė kiekvienu atveju turi pasverti, ar problema gali būti plėtojama neatskleidžiant konkrečių detalių (LAT 2006-11-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-569/2006). Atsakovės vertinimu, pareiškėjo tikslas viešai paskelbti neigiamos žinutės turinį, galėjo būti pasiektas ir neatskleidžiant trečiojo suinteresuoto asmens duomenų.

Atsakovė pažymi, kad visiškai neturi reikšmės ir tai, jog trečiojo suinteresuoto asmens duomenys (vardas, pavardė, nuotrauka ir nuorodos į socialinius tinklus) buvo lengvai pasiekiami internete, nes tai neeliminuoja pareiškėjo atsakomybės dėl K. J. duomenų tvarkymo. Be kita ko, kad LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog privačios informacijos sąvoka nėra siejama su tuo, kur ir kiek kartųjį buvo paskelbta anksčiau, ar tokią informaciją galima lengvai prieiti internete ar kituose šaltiniuose, t. y. asmens sprendimas tam tikromis aplinkybėmis ir tikslu paskelbti (duoti sutikimą skelbti) savo duomenis nepanaikina šių duomenų apsaugos ir nepašalina viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigos privačią informaciją skelbti tik asmeniui konkrečiu atveju davus sutikimą (išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis). EŽTT savo praktikoje yra aiškiai nurodęs, jog vien faktas, kad informacija jau buvo pasiekiama viešai ar teikiama valstybės institucijos, nereiškia, kad šios informacijos atžvilgiu eliminuojama privataus gyvenimo apsauga. Pareiškėjo argumentai dėl K. J. asmens duomenų prieinamumo socialiniame tinkle Facebook atmestini kaip prieštaraujantys nacionalinių ir tarptautinių teismų aiškinimams. Nurodo, kad atsakovas pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusiu Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimus. Atsakovas priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl toks Sprendimas yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.

K. J. nuomone , atsakovo 2021-11-23 sprendimas yra teisėtas ir teisingas. U. K. turi labai didelę auditoriją sekėjų, kuriuos galima prilyginti kaip dienraščio prenumeratorius ar platinamo tiražo skaitytojus/vartotojus. Šiuo metu viena pagrindinių U. K. F. paskyrų turi virš 80.000 prenumeratorių, taipogi jo asmeninį tinklarašti skaito virš 6000 pastovių vartotojų. U. K. turi būti taikoma tiesos ir tikslumo kriterijai. Taipogi tais atvejais, kai asmens duomenys skelbiami visuomenės informavimo priemonėse (televizijos ar radijo laidose, tinklalaidėse (angl., podcast), žiniasklaidos portaluose, laikraščiuose, žurnaluose, kituose leidiniuose, interneto svetainėse ir kt.) visuomenės informavimo tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, tokių veiksmų vertinimą atlieka Žurnalistų etikos inspektorius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis numato, kad asmeninis susirašinėjimas negali būti viešinamas, nebent asmuo turi tiesioginę grėsmę savo asmeninei gyvybei. Taipogi duomenų rinkimas apie asmenį taip pat yra draudžiamas, nebent yra suteiktas teismo leidimas. U. K. rinko asmens duomenis apie K. J. ir iš savo asmeninės tinklalaidės juos pašalino, tik gavus jo oficialų prašymą juos panaikinti, bet tai nepaneigia fakto, kad jis rinko, viešino ir kaupė duomenis apie K. J., neturėdamas tam teisės.

Nurodo, kad U. K. paskyra nėra prieinama tik uždaram ratui asmenų. Ji yra vieša, ir jo paskyrą gali pasiekti bet kuris norintis vartotojas, tiek per Facebook sistemą, tiek naudojantis Google paieška. U. K. auditorija yra žymiai didesnė, nei jo oficialiai matomas sekėjų skaičius, kadangi jo viešus Facebook straipsnius gali matyti/skaityti draugų draugai. Taipogi naudojantis Google paieška galima be jokios registracijos skaityti ir matyti visus U. K. straipsnius Telegram kanale. K. J. nuomone , U. K. straipsnis nėra pateiktas sąžiningai. Jis yra pateiktas iškraipant tikrovę, bei meluojama sakant, kad K. J. yra „fašistuojanti asmenybė“. Taipogi jo teiginys – „atsiminkite šiuos veidus“ kelia didesnę grėsmę K. J. saugumui, nei jo asmeniškai gauta žinutė nuo trečiojo suinteresuoto asmens. Po šio straipsnio publikacijos K. J. susilaukė galybės grasinančių žinučių per Facebook Messenger programą, todėl , jo nuomone, atsakovo Sprendimas panaikinti jo asmeninius duomenis yra teisingas.

Šiuo atveju K. J. asmens duomenys tampa prieinami neapibrėžtam ratui asmenų, t.y ne tik tiems asmenims, kurie turi teisėtą interesą tokius duomenis gauti, bet ir tretiesiems asmenims kurie neturi teisėto intereso gauti šiuos duomenis. Taip pat turėtų būti įvertinta ir tai, kad šiuo atveju viešas duomenų paskelbimas pažeidžia jo, kaip fizinio asmens teises, kuriuos jam priklauso pagal numatytus teisės aktus.