- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- 1A-224-360/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00470-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Dalius Jocys, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- B. P.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-224-360/2016
Teisėjas Robertas Povilaitis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00470-2016-3
2016 m. rugsėjo 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio,
dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui, Irmai Gaubytei-Šiaulienei
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo
B. P. pripažinta kalta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant per tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą bausmės vykdymo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu B. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, B. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-01-03 iki 2016-01-04, tai yra dvi dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, kas sudaro keturias laisvės apribojimo dienas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. P. nuteista už tai, kad ji 2016 m. sausio 3 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia dūrė peiliu V. M. į nugarą, tuo padarydama durtinę - pjautinę žaizdą dešinėje priestuburinėje srityje krūtinkaulio III stuburo slankstelio lygyje ir taip nukentėjusiajam V. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. M. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendį, nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jo pareikštą ieškinį patenkinti pilnai.
Šalies argumentai
Apeliantas V. M. skunde teigia, kad apylinkės teismas neteisingai kvalifikavo nuteistosios B. P. veiksmus pagal BK 138 str. 1 d., nes jos padaryta veika atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p. aprašytos nusikalstamos veikos požymius. Apeliantas teigia, kad byla buvo išnagrinėta vadovaujantis sutrumpintu įrodymų tyrimu, kas lėmė nepilną bylos ištyrimą, teismas besąlygiškai patikėjo nuteistosios tariamu prisipažinimu ir įvykio aplinkybių paaiškinimu. Apeliantas nesutinka su nuteistosios parodymais, jog konfliktas kilo dėl žodinio konflikto, nes V. ir G. R., I. P. turėjom išankstinį susitarimą su juo susidoroti, todėl įsiviliojo į Ričkų butą, šią aplinkybę patvirtina veiksmai, jog jam įėjus į butą V. R. užrakino duris, ištraukė raktą ir liepė sėstis, po ko jam buvo reiškiamos pretenzijos dėl neva pavogtų meškerių, o nuteistoji B. P. ėmė kaltinti jį R. D. nužudymu. Apeliantas skunde nurodo, kad B. P. durdama peiliu jam į nugarą siekė pademonstruoti niekinamą požiūrį į jį ir aplinkinius.
Taip pat apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai sumažinto jo prašomą priteisti neturtinę žalą ir vietoj prašomos priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos priteisė tik 2 500 Eur, taip nukrypdamas nuo teismų praktikos.
Teismo posėdyje prokuroras ir nuteistosios gynėjas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nuketėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Iš nukentėjusiojo V. M. apeliacinio skundo motyvų matyti, kad apeliantas kvestionuoja nuteistajai B. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimą ir teigia, kad jos padaryta nusikalstama veika atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p. aprašytos nusikalstamos veikos požymius, todėl jos padaryta veika turi būti perkvalifikuota.
Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas B. P. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai, civilinio ieškinio klausimas išspręstas tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuriuo buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir B. P. pagrįstai nuteista pagal BK 138 str. 1 d. Nors nukentėjusysis teigia, kad B. P. nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota į BK 138 str. 2 d. 8 p., tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad B. P. veiksmai – tyčia dūrė peiliu V. M. į nugarą – buvo padaryti ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų ir su šia apylinkės teismo padaryta išvada kolegija visiškai sutinka. Tiek pats nukentėjusysis, tiek nuteistoji, bei liudytojai teigė, kad tarp V. M. ir B. P. įvyko žodinis konfliktas dėl R. D. mirties, dėl ko B. P. tyčia dūrė V. M. į nugarą. Šios aplinkybės įrodo, kad žodinis konfliktas įvyko tarp pažįstamų asmenų, vieno iš liudytojų bute, dėl jų bendro pažįstamo mirties, taigi visos šios aplinkybės rodo, kad B. P. nusikalstamo elgesio motyvas buvo ne chuliganiškos, bet asmeninės paskatos. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą nėra, byloje nustatytos aplinkybės bei argumentai, kuriais remiantis konstatuota, kad nukentėjusiajam smūgis buvo suduotas dėl asmeninių paskatų, nepaneigti, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti B. P. kalta padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą yra pagrįstas bei padarytas tinkamai aiškinant ir taikant baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegija mano, kad apelianto argumentas, jog apylinkės teismas nagrinėdamas bylą negalėjo taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo, nes tam prieštaravo apeliantas yra nepagrįstas. BK 64¹ str. 2 d. numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad B. P. viso proceso metu neneigė padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, jos parodymai sutapo su liudytojų parodymais, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, o parodymų nesutapimai nukentėjusiojo ir nuteistosios parodymuose nėra esminiai, jos inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymui reikšmės neturi, todėl teigti, kad B. P. neprisipažino kalta padariusi jai inkriminuojamą veiką vien dėl neesminių aplinkybių nesutapimo ir buvo nenuoširdi duodama parodymus, nėra pagrindo.
Dėl neturtinės žalos
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiajam V. M. priteistas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos dydžio neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. M. klausimą, atsižvelgė į tai, kad dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą tiek įvykio metu dėl suduoto smūgio, tiek dėl vėliau taikyto gydymo. Dėl kūno sužalojimų nukentėjusysis neišvengiamai patyrė kilusius nepatogumus, privalėdamas gydytis medicinos įstaigose, taigi buvo apribota judėjimo laisvė. Šios aplinkybės neišvengiamai sąlygojo ir emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, kai nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam priteisiamos nuo 290 Eur iki 4344 Eur sumos padarytai neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2014, 2K-5/2014, 2k-497/2011, 2K-360/2011, 2K-278/2011, 2K-190/2010 ir kt.). Taigi akivaizdu, jog šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajam V. M. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka ir panašaus pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką.
Taigi atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl priteistos per mažos neturtinės žalos nukentėjusiajam V. M. nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą, pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Matyti, kad, spęsdamas šį klausimą, teismas rėmėsi šiuo metu aktualia kasacinio teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šios kategorijos bylose.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent tokio dydžio nukentėjusiajam V. M. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka CK 6.250 str. nuostatas, taip pat formuojamą teismų praktiką, todėl didinti priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam V. M. nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiojo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.