Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Makovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio E. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui E. M. taikomo sulaikymo persvarstymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Migracijos valdyba (toliau – ir Valdyba) teikime prašė palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. vasario 22 d. sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui E. M. (toliau – ir Užsienietis) paskirtas sulaikymas iki 2026 m. gegužės 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo byloje arba jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

3. Valdybos atstovė nurodė, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Be to, pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, Užsienietis 2022–2026 metų laikotarpiu padarė 23 administracinius nusižengimus ir nesumokėjo nė vienos baudos. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas pripažinti Užsienietį kaip keliantį grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Užsienietis neįvykdė VSAT 2026 m. sausio 6 d. sprendimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Jo nebendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis, slapstymasis ir nenoras būti išsiųstam į kilmės šalį sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis, galėdamas laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos šalis, taip sutrukdydamas Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

4. Užsienietis prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo bei leisti naudotis telefonu. Užsienietis teigė, kad jis nežinojo, jog buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai, be to, nepadarė jokių teisės pažeidimų, dėl kurių galėtų būti ribojama jo laisvė.

II.

7. Užsienietis atvyko į Europos Sąjungos teritoriją, turėdamas vizą, pasibaigus vizos galiojimo terminui, neteisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje. Tik VSAT 2026 m. kovo 9 d. priėmus sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo, Užsienietis 2026 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas vertinti, kad Užsienietis, pasiprašęs prieglobsčio tik po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo, pateikė prieglobsčio prašymą, siekdamas atidėti ir sutrukdyti jo išsiuntimą. Be to, pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, Užsienietis 2022–2026 metų laikotarpiu padarė 23 administracinius nusižengimus, nesumokėjo nė vienos baudos.

8. Užsienietis neįvykdė VSAT 2026 m. sausio 6 d. sprendimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Jo nebendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis, slapstymasis ir nenoras būti išsiųstam į kilmės šalį leidžia manyti, kad Užsienietis, galėdamas laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos šalis, taip sutrukdydamas Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

9. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog Užsienietis, nebūdamas sulaikytas, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo, gali pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip sutrukdydamas nustatyti valstybę, atsakingą už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, todėl yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktuose. Esant nurodytoms aplinkybėms, Įstatyme numatyti tikslai – netrukdomas valstybės, atsakingos už užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymas, gali būti pasiekti, tik sulaikius Užsienietį VSAT, ir nėra galimybės švelnesnėmis priemonėmis pasiekti Įstatyme numatytus tikslus, nes, suteikus Užsieniečiui judėjimo laisvę be apribojimų ar ją apribojus tik iš dalies, išliktų pagrįsta rizika, kad Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir (ar) pasislėpti, taip ne tik trukdydamas kompetentingoms institucijoms atlikti reikalingus veiksmus, bet ir sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

10. Užsieniečio tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, tačiau nustatyta, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, jo atžvilgiu galioja draudimas būti Šengeno erdvėje, todėl, teismo vertinimu, Užsieniečiui negali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės.

III.

11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. balandžio 15 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

12. Užsienietis nurodo, kad sulaikymo terminas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalies terminus ir faktines aplinkybes, neturėtų būti ilgesnis nei 8 savaitės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2355-442/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje A-2265-624/2023; 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2444-442/2024; 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2757-1047/2025). Byloje yra duomenys, kad Migracijos departamentas 2026 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Latviją su prašymu perimti Užsienietį savo žinion, atsakymas dar nėra gautas, todėl, skaičiuojant nuo 2026 m. balandžio 9 d., laikytina, kad Užsieniečio sulaikymo terminas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, pasibaigia 2026 m. birželio 4 d.

13. Užsienietis atvyko į Šengeno teritoriją teisėtai, turėdamas Latvijos Respublikos vizą. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, dėl jo tapatybės klausimas nėra keliamas, byloje nėra duomenų dėl Užsieniečio nebendradarbiavimo ar keliamos grėsmės viešajai tvarkai bei valstybės saugumui, todėl proporcinga priemonė šiuo atveju būtų ne sulaikymas, o alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Tokiu būdu būtų užtikrinama Užsieniečio interesų ir Įstatyme numatytų tikslų pusiausvyra, t. y. būtų užtikrinta, kad Užsieniečio judėjimo laisvė nebūtų apribota daugiau negu reikia Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

15. VSAT vertinimu, Užsieniečio elgesys rodo, kad, netaikant sulaikymo, sprendimo dėl Užsieniečio perdavimo vykdymas būtų apsunkintas arba taptų neįmanomas. Todėl sulaikymas šiuo atveju yra ne tik teisėtas, bet ir būtinas.

16. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje, tik siekdamas sutrukdyti jo išsiuntimą. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, Užsienietis 2022–2026 metų laikotarpiu padarė 23 administracinius nusižengimus ir nesumokėjo nė vienos baudos. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas pripažinti Užsienietį kaip keliantį grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Užsienietis neįvykdė VSAT 2026 m. sausio 6 d. sprendimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nors Užsienietis atvyko į Europos Sąjungą teisėtai, tačiau jis neišvyko iki vizos galiojimo termino pabaigos, neteisėtai gyveno valstybių narių teritorijoje, taip pat neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo, neteisėtai teikė keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslaugas.

17. Užsieniečio nebendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis, slapstymasis ir nenoras būti išsiųstam į kilmės šalį sudaro pagrindą manyti, kad jis, galėdamas laisvai judėti, siekdamas išvengti išsiuntimo ar perdavimo kitai Europos Sąjungos šaliai, gali pasislėpti, taip sutrukdydamas įvykdyti jo atžvilgiu priimtą sprendimą.

19. Jeigu Užsieniečiui būtų taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika, jog jis imsis aktyvių veiksmų, savavališkai pasišalins iš apgyvendinimo vietos ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti bei įvykdyti jo atžvilgiu priimtus sprendimus.

20. Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema Europos Sąjungos valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siunčiamų prieglobsčio prašytojų skaičių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Valdybos teikimas bei paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. vasario 22 d. sprendimas, kuriuo Užsienietis sulaikytas VSAT iki 2026 m. gegužės 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, arba jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, teisėtumas ir pagrįstumas.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrintas tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

23. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

24. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

25. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

26. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

27. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1–14 punktuose nurodytos aplinkybės.

28. Įstatymo 115 straipsnis nustato alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

29. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

30. Teisėjų kolegija, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nenustatytos aplinkybės, suponuojančios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą.

31. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsienietis atvyko į Europos Sąjungą teisėtai, tačiau neišvyko iki vizos galiojimo termino pabaigos, neteisėtai gyveno valstybių narių teritorijoje, taip pat neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, ilgą laiką nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo, neteisėtai teikė keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslaugas.

32. Byloje nustatyta, kad Užsienietis pateikė prašymą nutraukti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir priimti sprendimą dėl išsiuntimo į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo dėl šio prašymo.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, nes 2022–2026 metų laikotarpiu padarė 23 administracinius nusižengimus ir nesumokėjo nė vienos baudos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant motyvuotos kompetentingos institucijos išvados apie Užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai (žr. Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 d.), byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai. Todėl šie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai šalintini.

34. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėti duomenys apie Užsieniečio padarytus administracinius nusižengimus ir baudų nemokėjimą patvirtina, kad Užsienietis nesiekia laikytis visuomeninės tvarkos ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Į šią aplinkybę taip pat atsižvelgtina, sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjamoje byloje.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, atsižvelgiant į pašalintus motyvus (šios teismo nutarties 33 p.), paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.