- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-23-177/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Elena Vainienė, Violeta Ražinskaitė (pran.)
- Nuteistasis
- J. E.
- Advokatai
- Gintaras Perednis, Gediminas Skaisty
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. E. ir J. E. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:
pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda.
Į bausmės laiką įskaitytas 14 parų laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d. ir galutinė bausmė paskirta 143 MGL (18 590 Lt) dydžio bauda.
J. E. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
J. E. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2011 m. spalio 28 d. ir galutinė bausmė paskirta 118 MGL (15 340 Lt) dydžio bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu J. B., J. S., A. S., A. Č., S. Č., I. M. (I. M.), J. D. (J. D.), S. G. (S. G.) nuteisti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. E. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų “Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo“ 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, jis, dirbdamas UAB „xxx“, įmonės kodas xxx, registruota adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje pagal 2010 m. lapkričio 30 d. tabako paslaugų teikimo sutartį Nr. 6B-735, pasirašytą tarp UAB „xxx“ ir Kauno teritorinės muitinės, UAB „xxx“ įsipareigojo priimti perduotus konfiskuotus ar kitaip valstybės naudai perduotą tabaką, tabako gaminius, įskaitant jų pakuotes ir sudėtines dalis, šalinti juos kompostavimo būdu, gamybos vadovo pareigose, taip pat UAB „xxx“ 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 10/1201-5 „Dėl dalyvavimo tabako gaminių naikinimo procedūroje“ paskirtas Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių komisijos nariu, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „xxx“ darbuotojais: operatoriais J. B., J. E., pagalbiniu darbininku A. Č., operatoriais S. Č., I. M., A. S., J. S., 2011 m. spalio 27 d. adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „xxx“ nuomojamoje teritorijoje, nuo 13 val. iki 15 val. tyčia nesunaikino dalies iš Kauno teritorinei muitinei priklausančių, Panevėžyje ir Nemenčinėje esančių sandėlių atvežtų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, t. y. jis kartu su kitais komisijos nariais – Kauno teritorinės muitinės Panevėžio I kategorijos posto vyresniąja inspektore N. J., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos VPT skyriaus vyriausiuoju specialistu A. R., Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus vyresniuoju inspektoriumi J. K. – stovėjo ir stebėjo cigarečių naikinimo procesą, iš anksto žinodamas, kad dalis cigarečių nebus sunaikinta jo vadovaujamų UAB „xxx“ darbuotojų, t. y. stovint J. S. ir A. S. aikštelėje bei stebint aplinką šalia cigaretes atvežusio mikroautobuso ,,VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. vairavo krautuvą TL 260 ,,Terex“, į kurio kaušą iš mikroautobuso ,,VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežtas cigaretes krovė I. M., A. Č., J. E.; vėliau J. B. pakrautas cigaretes nuveždavo prie smulkintuvo AK-230 „Doppstadt“, tačiau visų neišpildavo į smulkintuvą, o išpildavo šalia, į susmulkintą šiukšlių krūvą, kurią cigarečių naikinimo procese, vairuodamas krautuvą, kartu su nesunaikintomis cigaretėmis nustumdavo toliau ir užpildavo; tuo pačiu metu kitą krautuvą vairavo S. Č., į kurio krautuvo kaušą iš mikroautobuso ,,VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežtas cigaretes krovė I. M., A. Č., J. E., o vėliau pakrautas cigaretes nuveždavo prie smulkintuvo AK-230 „Doppstadt“, tačiau visų neišpildavo į smulkintuvą, o išpildavo šalia, į susmulkintą šiukšlių krūvą, kurią cigarečių naikinimo procese jis, vairuodamas krautuvą, kartu su nesunaikintomis cigaretėmis nustumdavo toliau ir užpildavo šiukšlėmis, tokiu būdu neteisėtai įgijo konfiskuotus valstybės nuosavybėn perduotus tabako gaminius, o vėliau, pasibaigus naikinimo procesui ir jam išvykus kartu su kitais naikinimo procesą stebėjusiais komisijos nariais pasirašyti sunaikinimo aktų, J. S., J. B., A. Č., J. E., I. M., S. Č. į krautuvo kaušą, veikdami bendrai, iš slėptuvės rinko ir krovė nesunaikintas cigaretes, kurios vėliau, užmaskuotos šakomis ir krautuvu, buvo nuvežtos į UAB „xxx“ angarą, kur, jau esant jo ir kitų komisijos narių pasirašytiems sunaikinimo aktams Nr. 008107, 008113, 008102, 008101, 008105, 008106, 008098, 008097, 008096, 008104, 008103, 008109, 008111, 008112, 008108, 008099, neteisėtai laikė konfiskuotus valstybės nuosavybėn perduotus tabako gaminius – 26 252 vnt. cigarečių pakelių „Jin Ling“, 40 vnt. cigarečių pakelių „Jin Ling Super Slim“, 421 vnt. cigarečių pakelių „Viceroy blue“, 71 vnt. cigarečių pakelių „Premjer 7“, 180 vnt. cigarečių pakelių „Lifa Menthol Super Slim“, 50 vnt. cigarečių pakelių „Lifa Menthol“, 200 vnt. cigarečių pakelių „LD Super Slim“, 90 vnt. raudonos spalvos cigarečių pakelių „LD“, 85 vnt. cigarečių pakelių „Minsk 7“, 86 vnt. cigarečių pakelių „Minsk Super Slim“, 30 vnt. cigarečių pakelių „Minsk“, 250 vnt. cigarečių pakelių „Minsk City“, 20 vnt. mėlynos spalvos cigarečių pakelių „Minsk“, 10 vnt. cigarečių pakelių „Minsk 5 Super Slim“, 20 vnt. mėlynos spalvos cigarečių pakelių „Minsk“, 10 vnt. cigarečių pakelių „Bond Street lights“, 390 vnt. mėlynos spalvos cigarečių pakelių „Bond Street“, 2 vnt. cigarečių pakelių „Bond Street original selection“, 1 cigarečių pakelį „Bond Street american blend“, 3 vnt. cigarečių pakelių „Bond Street Super lights“, 90 vnt. cigarečių pakelių „Winston Silver“, 86 vnt. cigarečių pakelių „Winston blue“, 21 vnt. cigarečių pakelių „West Silver“, 30 vnt. cigarečių pakelių „North star“, 36 vnt. cigarečių pakelių „Fest 7“, 38 vnt. mėlynos spalvos cigarečių pakelių „Fest“, 3 vnt. raudonos spalvos cigarečių pakelių „Fest“, 29 vnt. cigarečių pakelių „Queen Charm“, 20 vnt. cigarečių pakelių „Queen Menthol“, 359 vnt. cigarečių pakelių „Saint George“, 7 vnt. cigarečių pakelių „Saint George lights“, 10 vnt. cigarečių pakelių „Monte Carlo red“, 16 vnt. cigarečių pakelių „Marlboro ligths“ – kurių vertė, nustatyta vadovaujantis 2011 m. sausio 28 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacijos raštu Nr. (16.2/6) 3B-2520 „Dėl sulaikytų Bendrijos daiktų (prekių) įvertinimo“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 188 391 Lt. Tą pačią dieną maždaug nuo 17:06:36 val. jis, veikdamas kartu su UAB „xxx“ darbuotojais: pagalbiniu darbininku A. Č., operatoriais J. E., J. S., S. Č., I. M., A. S., J. B., į automobilį ,,VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantį UAB „xxxs“ angare (duomenys neskelbtini), pakrovė 42 vnt. dėžių cigarečių „Jin Ling“ (vienoje dėžėje 500 vnt. pakelių cigarečių), kurių vertė, nustatyta vadovaujantis 2011 m. sausio 28 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacijos raštu Nr. (16.2/6) 3B-2520 „Dėl sulaikytų Bendrijos daiktų (prekių) įvertinimo“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 134 896 Lt, nes J. B. telefonu 12:42:30 val. ir 17:50:37 val. bendravo bei tarėsi su J. D. dėl dalies nesunaikintų valstybės nuosavybėn perduotų tabako gaminių neteisėto gabenimo ir realizavimo, o 2011 m. spalio 27 d. 17:53:30 val., atvykus J. D. kartu su S. G. automobiliu „Ford Mondeo“, tyrimo metu nenustatytais valstybiniais numeriais, S. G. persėdo vairuoti automobilį ,,VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 18:02:43 val. išvažiavo iš UAB „xxx“ teritorijos paskui J. D. vairuojamą automobilį „Ford Mondeo“, tačiau (duomenys neskelbtini), automobilį ,,VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos trečio būrio patruliai D. G. ir V. Š. (V. Š.). Tuo pat metu iš angaro išėjo J. S., S. Č., I. M., J. E., A. Č., A. S. ir išvažiavo jo vairuojamas automobilis „Land Cruiser“ kartu su jame sėdinčiu J. B.. Tada jį su kitais darbuotojais sulaikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. E. apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje yra pakankamai jį teisinančių įrodymų, kurių teismas tinkamai neįvertino, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas. Be to, abejonės turėjo būti aiškinamos jo naudai, nes, išnaudojus visas galimybes, jų nepavyko pašalinti.
Apeliantas dirba UAB ,,xxx“ gamybos vadovu. Komisijos nariai visą laiką stebėjo cigarečių naikinimo procesą. Jis kaip ir kiti galvojo, kad viskas sumalta. Baigus naikinti, administracinėse patalpose surašyti nustatytos formos aktai, kuriuos pasirašė visi komisijos nariai, taip pat ir apeliantas. Komisijos nariai išvažiavo apie 15.30 val., jis irgi išvyko į miestą. Grįžęs maždaug po valandos, įmonės teritorijoje pamatė svetimą autobusiuką, o tai pagal įmonėje nustatytą tvarką griežtai draudžiama. Matė prikrauta dėžių autobusiuką, nesunaikintas cigaretes. Supratęs, kad kažkas iš darbuotojų elgiasi neteisėtai, liepė kuo greičiau važiuoti iš teritorijos, angarą užrakino. Taigi apeliantas kaltas tik dėl to, jog, pagailėjęs savo darbuotojų ir neišsiaiškinęs visų aplinkybių, leido išvažiuoti iš teritorijos.
Apelianto parodymus, kad jis negalėjo žinoti, jog įmonės darbuotojai planuoja kažką neteisėtą, patvirtina liudytojų N. J., J. K. ir A. R. parodymai. Šie liudytojai buvo komisijos nariai, jie stebėjo naikinimo procesą, surašė dokumentus. Kiti UAB ,,xxx“ darbuotojai tik patvirtino apelianto parodymus, kad jis nieko neišsiaiškinęs leido išvažiuoti įtartinam autobusiukui. Jis įsitikinęs, kad minėti asmenys parodymus, jog apeliantas neva žinojo apie nusikaltimą, davė, paveikti susidariusios situacijos, nes buvo sulaikyti ir gavę pažadus dėl mažesnės bausmės.
Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad jis angare buvo tik 17.45 val., kai liepė išvaryti autobusiuką. Šis įrodymas teisme nebuvo tinkamai ištirtas, vaizdo įrašas neperžiūrėtas, todėl apeliantas neturėjo galimybės teikti paaiškinimų dėl užfiksuotų aplinkybių.
Be to, jokie faktiniai duomenys nepagrindė teismo išvados apeliantą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Apelianto pirminiai parodymai, liudytojų N. J., J. K. ir A. R. parodymai patvirtina jį negalėjus žinoti, kad dalis cigarečių nebuvo sunaikinta. Šie liudytojai taip pat pasirašė dokumentus, kuriuos jis kaltinamas suklastojęs. Tokiu būdu išlieka pagrįsta abejonė dėl jo veiksmų. Jeigu atsakomybė nebuvo taikyta kitiems asmenims, ji negali būti taikoma ir apeliantui.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. E. apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.
Nuteistasis J. E. apeliaciniame skunde nurodė, kad nuteistas nepagrįstai, be to, jam paskirta per griežta bausmė.
Nagrinėjamu laikotarpiu jis dirbo UAB ,,xxx“ operatoriumi, jo tiesioginis viršininkas J. S. liepė krauti naikinamas cigaretes į traktoriaus kaušą. Procesą stebėjo komisija, cigaretes krovė su I. M. ir A. Č.. Išvykus komisijai, atvažiavo mikroautobusas, kurį vairavo S. G.. Apeliantas kartu su kitais į tą autobusiuką krovė dėžes nesidomėdamas, kas jose buvo. Tik sulaikius suprato, kad dėžėse buvo cigaretės. Apeliantas galvojo, kad naikinti skirtos cigaretės yra bevertės šiukšlės, ir nesusimąstė, kam jos reikalingos kitiems asmenims. Tuo metu tėvo J. E. įmonės teritorijoje nebuvo.
Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas padarė tyčinius nusikalstamus veiksmus.
Be to, teismas paskyrė aiškiai neteisingą bausmę. Nuosprendyje be jokių motyvų nurodyta, kad jam skiriama didesnė bauda, nei kitiems kaltinamiesiems. Toks bausmės paskyrimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. E. apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti arba paskirti mažesnę baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis J. E. ir nuteistųjų gynėja prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų J. E. ir J. E. apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegijos nuomone, J. E. ir J. E. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.
Dėl įrodymų vertinimo
Nuteistasis J. E. apeliaciniame skunde teigė, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tirdamas ir vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų.
Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo požymių.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog, šioje baudžiamojoje byloje vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo gana išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.
Nepagrįstas nuteistojo J. E. apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo tirti visi įrodymai, kuriais pagrįstas skundžiamas nuosprendis. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, kad jie nepageidauja, jog dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu. Teisiamojo posėdžio protokole toks proceso dalyvių pareiškimas užfiksuotas: proceso dalyviai nurodė, kad susipažino su bylos medžiaga ir neprieštarauja, jei bylos medžiaga bus pagarsinta (t. y. išvardinta). Taigi proceso dalyviai pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui dalį įrodymų ištirti supaprastintu dokumentų procesinio apdorojimo būdu. Apeliantas teigė, kad teismas neperžiūrėjo vaizdo įrašo, tačiau įrodymų tyrimo pabaigoje nei jis pats, nei kiti proceso dalyviai nepageidavo papildyti įrodymų tyrimo, peržiūrėti vaizdo įrašą.
Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamajame procese numatytų įrodymų tyrimo taisyklių ir, kaip to reikalauja (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
Nuteistojo gynėjai pateikus prašymą peržiūrėti vaizdo įrašus apeliacinės instancijos teisme, jis buvo patenkintas.
Kita vertus, apelianto kaltė grindžiama ne vien operatyvinių veiksmų atlikimo protokole (vaizdo įrašuose) užfiksuotais duomenimis, bet byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme patikrintų įrodymų visetu.
Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali tik siūlyti savo vertinimą. Tai, kad nuteistieji ir jų gynėja bei teismas skirtingai įvertino įrodymus, nėra pagrindas keisti teismo sprendimą, jeigu teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus. Priešingai, nei nurodyta nuteistojo J. E. apeliaciniame skunde, skundžiamame teismo nuosprendyje tokie motyvai yra.
Teisėjų kolegija neįžvelgė apeliaciniame skunde minimo in dubio pro reo bendrojo teisės principo pažeidimo. Abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.
Nagrinėjamoje byloje nėra abejonių dėl apelianto kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas ne įrodymais, bet prielaidomis.
Taigi nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė iš nekaltumo prezumpcijos principo kylančią sąlygą, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, bei BPK 20 straipsnio reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui.
Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis
Abu apeliantai neigė iš anksto žinoję, kad dalis cigarečių nebus sunaikinta, tačiau jų kaltę patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų ir jais nustatytų bylos aplinkybių visuma.
Pažymėtina, jog tyčios turinys, jos kryptingumas atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet remiantis ir kitomis objektyviomis bylos aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas apeliantų tyčios turinį (siekį nesunaikinti visų cigarečių) nustatė, įvertinęs paties J. E. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nuteistųjų J. E., J. S., J. B., A. S., S. Č. ir D. M. parodymus, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus bylos įrodymus.
Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo duomenys (t. 1, b. l. 39–42) patvirtina visas kaltinime nurodytas aplinkybes, t. y. 2011 m. spalio 27 d. UAB ,,Biastra plius“ teritorijoje vykusią cigarečių naikinimo procedūrą, dalies cigarečių nesunaikinimą, nesunaikintų cigarečių pakrovimą į mikroautobusą ,,VW Multivan“ bei išvežimą iš bendrovės teritorijos.
Apeliantai skunduose šio įrodymo neginčijo, tačiau teigė nieko nežinoję apie kitų nuteistųjų ketinimą nesunaikinti visų cigarečių.
Tokius apeliantų argumentus paneigia objektyvūs bylos duomenys.
Nuteistasis J. B. parodė, kad J. E. nurodymu paskambino J. D. ir pasakė, jog yra darbo, t. y. parduoti cigarečių. Tada jis atsiuntė vairuotoją su autobusiuku. Tai buvo ne pirmas kartas, kai jie nesunaikino visų cigarečių. J. D. realizavus cigaretes, pinigus visi pasidalindavo.
Nuteistasis A. S. parodė, kad J. E. matė, kaip J. E. ir kiti krovė cigarečių dėžes į autobusiuką. J. neklausė, kodėl kraunama, kur jos bus vežamos ir pan. Anksčiau taip irgi darydavo, jas parduodavo per J. B.. Be J. E. žinios cigaretės nebuvo naikinamos, jis visada dalyvavo naikinant.
Nuteistasis J. S. parodė, kad jie visi kartu su J. E., J. E. ir kitais nutarė, jog galima dalį cigarečių nesunaikinti. Taip buvo daroma ne kartą.
Nuteistasis S. Č. parodė, kad J. E. dalyvavo, kai vyko cigarečių pakrovimas į autobusiuką; jis buvo išvykęs, tačiau vėliau atvyko ir stebėjo procesą. J. S. Č. asmeniškai pasakė, kad pagal galimybę jis pasistengtų nesunaikinti visų cigarečių. To Julius prašė ne pirmą kartą.
Liudytojas D. M. parodė, kad stebint procesą jam susidarė įspūdis, jog J. E. yra vienas iš vadovaujančių asmenų ir organizavo naikinimo procesą. Liudytojas parodė, kad J. E. jam sakė, jog tai buvo ne pirmą kartą, atsiprašė dėl to, kas įvyko.
Nuteistasis J. E. teisme teigė supratęs, kad cigaretės privalėjo būti sunaikintos ir kraudamas dėžes su nesunaikintomis cigaretėmis į autobusiuką elgiasi negerai.
Taigi aptartais įrodymais nustatyta, kad J. E. ir J. E. žinojo, jog cigarečių naikinimo proceso metu dalis cigarečių nebus sunaikinta. Juo labiau kad tai buvo daroma ne pirmą kartą.
Teisėjų kolegija byloje nenustatė jokių objektyvių duomenų, jog kiti nuteistieji turėjo motyvą apeliantus apkalbėti.
Liudytojo S. T. parodymai apeliacinės instancijos teisme, kad, aiškinantis įvykio aplinkybes, J. B. sakė visą kaltę versti J. E., nes jis turi daug pažįstamų ir galės išsisukti, nepaneigia tokios teismo išvados, kadangi parodymus apie nesunaikintas cigaretes davė daug darbuotojų, kurie patys buvo nubausti, pripažino savo kaltę ir nuosekliai parodė apeliantų vaidmenį darant nusikaltimą.
Nuteistasis J. E. bandė sumenkinti nuteistųjų J. B., J. S., A. S. ir S. Č. parodymus teigdamas, jog jie parodymus davė, paveikti susidariusios situacijos, nes buvo sulaikyti ir siekė gauti kuo mažesnę bausmę.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šių asmenų parodymais. Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad prisipažinimas ir bylai reikšmingų parodymų davimas savaime nedaro parodymų neteisėtai gautais ar nepatikimais.
Baudžiamasis įstatymas (BK 59 straipsnis) numato nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be kitų minėtame straipsnyje nurodytų aplinkybių, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba pagalba išaiškinant šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Taigi net jei tyrėjas ar prokuroras būtų įtikinęs J. B., J. S., A. S. ir S. Č. duoti teisingus parodymus, taip padedant išaiškinti tiriamą nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis, nurodydami, jog už tai jiems gali būti pritaikytos įstatyme numatytos lengvatos, tai nebūtų neteisėtas parodymų gavimo būdas, kadangi už prisipažinimą ir pagalbą tiriant bylą įstatymas iš tiesų numato galimybę palengvinti nuteistojo atsakomybę.
Kita vertus, suprasdami, kad nuosprendį priima ir bausmes skiria tik teismas, nuteistieji turėjo patys apsispręsti dėl prisipažinimo bei parodymų davimo ir tikėtis, jog teismas į tai atsižvelgs. Tokiu būdu duoti parodymai vertinami kaip teisėtai gauti duomenys, teismas gali juos pripažinti įrodymais.
Aptariamų duomenų patikimumas bei įrodomoji reikšmė nustatyta juos tikrinant, t. y. vertinant juos kitų įrodymų kontekste. Būtent taip pirmosios instancijos teismas ir vertino nuteistųjų J. B., J. S., A. S. bei S. Č. parodymus.
Nuteistųjų J. B., J. S., A. S., S. Č. ir liudytojo D. M. parodymus patvirtina paties nuteistojo J. E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
Nuteistasis J. E. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 168–169) parodė, kad kažkam iš darbuotojų yra sakęs, jog, kai vyksta cigarečių naikinimo procesas, pagal galimybes kiek galima reikia nesunaikinti cigarečių. Jei komisijos nariai nepastebėdavo, darbuotojai visų cigarečių neišpildavo į sunaikinimo aparatą. Nesunaikintų cigarečių realizavimu užsiimdavo J. B..
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais J. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie atitinka įrodymų visetą, jais įstatymo nustatyta tvarka patikrinti kiti įrodymai.
Nuteistasis J. E. apeliaciniame skunde nurodė, kad jo parodymus, jog jis negalėjo žinoti įmonės darbuotojus planuojant kažką neteisėtą, patvirtina liudytojų komisijos narių parodymai.
Su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti.
Liudytojai komisijos nariai N. J., J. K. ir A. R. teisme parodė nepastebėję, kad cigaretės būtų nesunaikintos. Kita vertus, nuteistasis J. S. teisme parodė, kad naikinimo komisijos nariai beveik nežiūrėjo, kaip vyksta naikinimas, o kalbėjosi su J. E.. Šią aplinkybę patvirtino ir nuteistasis S. Č. teisme parodęs, kad komisijos nariai nežiūrėjo, ar sunaikintos visos cigaretės; krautuvo kauše nesimato, yra ten cigarečių ar ne, nes naikinant cigaretes būna daug dulkių ir taip jomis prisidengus galima dalies cigarečių neišpilti iš kaušo.
Nuteistųjų J. S. bei S. Č. parodymus, jog komisijos nariai atidžiai nestebėjo cigarečių naikinimo proceso, patvirtina telefoninio pokalbio įrašas tarp J. S. ir J. B. (t. 1, b. l. 43–50).
Taigi ta aplinkybė, kad komisijos nariai nepastebėjo nesunaikintų cigarečių, nepaneigia apelianto kaltės.
Nuteistojo J. E. nekaltumo neįrodo ir tai, kad jis į angarą sugrįžo tik 17.45 val., kai liepė išvaryti autobusiuką.
Priešingai, toks apelianto elgesys, kai jis, matydamas autobusiuką, pilną prikrautą nesunaikintų cigarečių dėžių, ir liepdamas kuo greičiau jį išvaryti iš bendrovės teritorijos, rodo J. E. tiesioginę tyčią nusikalsti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent šių aptartų įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismas įvertino ir paneigė apeliantų parodymus, jog J. E. bei J. E. nieko nežinojo apie kitų nuteistųjų ketinimą nesunaikinti visų cigarečių.
Šioje byloje nustatyta, kad abu nuteistieji J. E. ir J. E. kartu su kitais nuteistaisiais veikė žinodami, jog atitinkamas kiekis cigarečių nebus sunaikintas; abu jie neabejotinai suprato, kad savo, nors ir skirtingais veiksmais, prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo – neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, todėl jie abu pagrįstai pripažinti bendravykdytojais.
Skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje išdėstyti bei aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji J. E. ir J. E. pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.
Dėl netikrų dokumentų pagaminimo
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. E., pasirašydamas turto sunaikinimo aktus, kuriuose nurodyta, jog aktuose išvardintas turtas susmulkintas smulkintuvu ir sumaišytas su nuotekų dumblu, žinodamas, kad dalis sunaikinimo aktuose nurodyto turto realiai nebuvo sunaikinta, pagamino netikrus dokumentus.
Apeliantas skunde nurodė, kad šios skundžiamo nuosprendžio dalies nepagrindžia byloje ištirti įrodymai.
Toks skundo argumentas nepagrįstas.
Nuteistąjį J. E. atlikus minėtus veiksmus patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad, pasirašant turto naikinimo aktus, buvo žinoma, jog tuo metu buvo nesunaikintų cigarečių; liudytojų J. S., S. Č. parodymai, kad prieš cigarečių naikinimą buvo susitarę, esant galimybei, kai nepastebi komisijos nariai, dalies cigarečių nesunaikinti; liudytojo J. B. parodymai, kad J. E. jam buvo nurodęs paskambinti dėl transporto priemonės, kuria galėtų išvežti nesunaikintas cigaretes.
Taigi J. E. žinodamas, kad dalis sunaikinimo aktuose nurodyto turto realiai nesunaikinta, pasirašė sunaikinimo aktus patvirtindamas, jog visas juose nurodytas turtas sunaikintas. Jis žinojo, kad elgiasi nusikalstamai, ir norėjo taip veikti.
Nuteistasis apeliaciniame skunde savo nekaltumą motyvavo tuo, jog komisijos nariai liudytojai N. J., J. K. ir A. R. taip pat pasirašė dokumentus, tačiau jiems nebuvo taikyta jokios atsakomybės.
Nors liudytojai N. J., J. K. ir A. R. taip pat pasirašė sunaikinimo aktus, tačiau jie, priešingai nei apeliantas, nežinojo, kad dalis sunaikinimo aktuose nurodyto turto realiai nebuvo sunaikinta. Dėl to liudytojams ir nebuvo taikyta jokios atsakomybės.
Beje, nuteistasis J. E. ikiteisminio tyrimo metu pats pripažino, kad komisijos nariai nieko nežinojo apie nesunaikintas cigaretes.
Dėl to pirmosios instancijos teismas J. E. veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Nuteistojo J. E. apeliacinio skundo argumentai dėl paskirtos aiškiai neteisingos bausmės atmetami kaip nepagrįsti.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis įstatymo bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt.
Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, jog turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą kiekvienam nuteistajam, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir nepažeidė nei BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtino reikalavimo užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nei šioje teisės normoje suformuluotos bausmės paskirties.
Teismas atsižvelgė, kad nuteistieji tyčia padarė: J. E. vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis), o J. E. vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus; įvertino kiekvieno kaltininko asmenybę: J. E. anksčiau neteistas, dirba, turi šeimą, gydėsi VšĮ Vilniaus respublikinėje psichiatrijos ligoninėje; J. E. anksčiau teistas, gydėsi Vilniaus priklausomybės ligų centre.
Teismas nenustatė apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdami bendrininkų grupe. Įvertino kiekvieno kaltininko vaidmenį darant aptariamas nusikalstamas veikas: J. E. buvo vienas iš nusikalstamos veikos organizatorių, o J. E. pripažintas bendravykdytoju.
Teismas, įvertinęs visas reikšmingas teisingos bausmės paskyrimui aplinkybes, J. E. ir J. E. už nusikalstamas veikas parinko švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, o jos dydį nustatė žymiai mažesnį nei vidurkis, todėl bausmės nėra per griežtos, jos tinkamai individualizuotos.
Nepagrįstas nuteistojo J. E. apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl jam paskirta didesnė bausmė, nei kitiems bendrininkams.
Skundžiamame nuosprendyje tokie motyvai išdėstyti. Teismas, įvertinęs J. E. asmenybę, jo teistumą, paskyrė didesnę bausmę, nei kitiems bendrininkams.
Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, paskyrus švelnesnes bausmes, nebūtų pasiekta nė viena bausmės paskirtis, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir ta, jog nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teisėjų kolegijos nuomone, J. E. ir J. E. paskirtos bausmės atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, kai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisingos.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų J. E. ir J. E. apeliacinius skundus, buvo kreiptasi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir VGTPT) dėl gynėjo paskyrimo nuteistiesiems.
Vilniaus VGTPT sprendimu šioje byloje nuteistajam J. E. antrinę teisinę pagalbą suteikti parinktas advokatas Gediminas Skaistys, o nuteistajam J. E. – advokatas Gintaras Perednis.
Byloje gautas Vilniaus VGTPT prašymas, vadovaujantis ,,Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, 14.1.4 punktu, valstybės naudai išieškoti iš nuteistojo J. E. 23,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą.
Vilniaus VGTPT prašymas išieškoti iš nuteistojo J. E. valstybės naudai 23,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti netenkintinas.
Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia įstatymų leidėją numačius, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, privalomai dalyvauja ir kaltinimo, ir gynybos pusės.
Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį numatytas ir gynybos, ir kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą.
Tokia nuostata susiformavo ir teismų praktikoje. Pagal ją tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014 ir kt.).
Taigi nėra pagrindo išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių organizuojant nuteistojo J. E. teisių gynimą apeliacinės instancijos teisme.
Dėl rašymo apsirikimo
Teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė aiškų rašymo apsirikimą: J. E. dviejų parų laikino sulaikymo laikotarpį prilygino keturių MGL dydžio baudai, nors J. E. buvo sulaikytas tik vieną parą (t. 3, b. l. 119–121); tačiau galutinę bausmę teismas paskyrė teisingai, t. y. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtą 120 MGL dydžio baudą sumažino 2 MGL, kas prilyginama vienai sulaikymo parai.
Teisėjų kolegija šį apsirikimą (nurodymą, kad įskaito ne vieną, o dvi sulaikymo paras) vertina ne kaip esminį pažeidimą, turintį įtakos nuosprendžio teisėtumui, bet kaip teisėjo neatidumą.
Apeliacinių skundų motyvais nuosprendis nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų J. E. ir J. E. apeliacinius skundus atmesti.