Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-06-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-258-201/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
II-258-201/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Pažeidėjas
D. U.
Advokatai
Gintaras Degimas
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-258-201/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00817-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Adolfina Simaitienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. U., jo atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui,

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjui Artūrui Tatarinovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. U. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo Manfredo Ramono 2019 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr.31-ANR_N-887-2019 administracinio nusižengimo byloje, kurioje D. U. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo gautas D. U. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2019 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjo Manfredo Ramono surašytą Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-887-2019, ir Administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuri pradėta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį D. U. atžvilgiu, nutraukti. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas su nutarimu ir protokolu nesutinka ir mano, jog pradėta administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta dėl šių priežasčių: teismų praktikoje yra formuojama nuostata, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais. pareiškėjui nuvykus į gydymo įstaigą 11.35 val. alkotesteriu nustatyta 0,17 promilės, 11.52 val. nustatyta 0,15 promilės. Gydymo įstaigoje buvo paimtas kraujas 11:40, t.y. praėjus 25 min nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje surašymo. Gautoje specialisto išvadoje nurodoma, jog D. U. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,19 %o (promilės) etilo alkoholio, t.y. patikros metu etilo alkoholio koncentracija neviršijo leistino dydžio, skaičiuojant pagal Vidmarko formulę. Šių procedūrų buvo galima išvengti, jei pareigūnai būtų palaukę 10 minučių ir atsižvelgę į alkotesterio naudojimo instrukcijos nuostatas. Taigi, pareiškėjo manymu buvo netinkamai naudotas alkotesteris blaivumui nustatyti dėl ko gauti netikslūs duomenys, lėmę administracinio nusižengimo konstatavimą. Nagrinėjamoje byloje apelianto kaltę lėmė 0,02 %o (promilės) etilo alkoholio. Pareiškėjas mano, jog jis nepadarė administracinio nusižengimo.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos skyriaus laikinai atliekanti viršininko pareigas E. Kliaugienė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad byloje esantys neatitikimai tarp 2019-04-02, 10.35 val. pareigūnų alkotesterio parodymų ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto duomenų (2019-04-02: 10.35 val. - 0,44 prom., 11.35 val. - 0,12 prom., 11.52 val. - 0,15 prom., 11.40 val. paimtame kraujo mėginyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,19 prom. etilo alkoholio) negali būti teigiamai vertinami D. U. atžvilgiu. Pažeidėjo neblaivumo laipsnis 2019-04-02, 10.35 val. buvo toks, už kurį ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, o tai, kad patikrinus po kurio laiko etilo alkoholio koncentracija neviršijo leistino ribos yra realu, nes alkoholio koncentracija organizme dėl redukcijos dėsningai mažėja. Atkreipia dėmesį, kad D. U. tiek policijos pareigūnams, tiek medicininės apžiūros metu ir pateiktame skunde neneigė prieš nusižengimo padarymą vartojęs alkoholio. Remiantis teismų praktika, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl mano, jog D. U. atstovo advokato padėjėjo Gintaro Degimo skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. U. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Mano, jog jeigu jis būtų praskalavęs burną, promilių nebūtų įpūtęs. Neneigia, jog buvo išgėręs, mano, jog alkotesteris neteisingai fiksavo promiles. Drąsiai vairavo automobilį, nes manė kad išgertas kiekis neviršys leidžiamų promilių, tačiau papuolė tiesiai į reidą. Negali teisių prarasti, nes teisės jam labai reikalingos darbe ir dėl šeimyninių aplinkybių.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Artūras Tatarinovas parodė, jog D. U. reido metu buvo sustabdytas patikrinti blaivumą. Tiksliai nepamena, bet jis sakė, kad buvo išgėręs alaus, įputė promilių. Prašė leisti pūsti antrą kartą, tačiau antrą kartą leidžiama pūsti, kai yra nustatyta 1,5 promilių neblaivumas. Tada jis paminėjo, jog vyks į ligoninę pasitikrinti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. U. atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Jis nurodė, kad šiuo atveju tai yra ta riba, kai reikia vertinti elgesį. Įstatymo pakeitimai esant daugiau nei 1,5 promilėms leidžia pūsti antrą kartą ir vertinamas mažesnis rodmuo, dėl to, mano, jog jo kliento padėtis tikrai negali būti lyginama su baudžiamojon atsakomybėn traukiamu asmeniu. Prašo teismo atsižvelgti į tai ir priimti teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą keistinas ir paskirtina švelnesnė nuobauda.

Iš 2019 m. balandžio mėn. 2 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr.31-ANR_P-949-2019 matyti, kad D. U. buvo surašytas protokolas dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 2 d. 10 val. 35 min. Klaipėdos g., Klaipėdoje vairavo transporto priemonę Mercedes Benz 300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam nustatytas 0,44 promilių girtumas. Girtumas patikrintas alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARJK 0069. Protokole D. U. nurodė, kad su pažeidimu sutinka ir gailisi. (b.l. 9). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 127 nurodyta, kad 11.35 val. D. U. iškvepiamame ore nustatyta 0,17 prom., 11.52 0,15 prom. alkoholio koncentracija (b.l. 15-16). Specialisto išvadoje Nr. T-A 3219/2019(01) nurodyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. 11.40 D. U. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,18 prom. etilo alkoholio (b.l. 17).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą( ANK641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 numato medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atlikimo tvarką (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 2.3 punkte numatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus.

Teismų praktikoje konstatuota, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas D. U. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai alkoholio matuokliu D. U. neblaivumą patikrino 2019 m. balandžio 2 d. 10.35 val., ir nustatė 0,44 promilių neblaivumą. Teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, jei jis nesutinka su alkotesterio duomenimis, kad jis būtų dar kartą patikrintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12/2014). Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte. Šiuo atveju po patikrinimo D. U. savanoriškai nuvyko į medicinos įstaigą medicininei apžiūrai bei tyrimui. Teismų praktikoje konstatuota, kad suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-2016). Šiuo atveju praėjus valandai po pirmo patikrinimo alkoholio koncentracija sumažėjo 0,23 promilės, kas atitinka teismų praktikoje nustatyta vidutinį alkoholio koncentracijos sumažėjimą per tokį laikotarpį.

D. U. neneigė jog vartojo alkoholį prieš vairuodamas, nes manė kad išgertas kiekis neviršys leistino kiekio, tačiau įvertinus alkotesterio parodymus, pagrįstai teigtina, kad pirmo patikrinimo metu D. U. buvo neblaivus, nes praėjus valandai alkoholio koncentracijos pasikeitimas buvo tik pasekmė natūralaus alkoholio koncentracijos sumažėjimo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinus įrodymus, susijusius su D. U. neblaivumo nustatymo aplinkybėmis, konstatuotina, kad įvykio metu D. U. buvo neblaivus, kadangi asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Šiuo atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo M. Ramono 2019 m. balandžio 2 d. nutarimas yra teisėtas, D. U. buvo pagrįstai pripažintas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl šioje dalyje nutarimo panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, buvimu. D. U. nutarimu paskirta bauda atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus, nėra pernelyg didelė, tačiau ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos specialiosios teisės atėmimas nevisiškai atitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų, specialiosios teisės atėmimo terminas šiuo atveju yra per griežta nuobauda, nėra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, tačiau įvertinus tai, kad D. U. neblaivumas labai nedaug viršijo leistiną normą, žalos eismo dalyviams padaryta nebuvo, specialiosios teisės atėmimas šiuo metu jau įtakoja jo darbinių funkcijų atlikimą, atsižvelgiant į tai, manytina, kad 12 mėnesių specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nevisiškai atitinka padaryto nusižengimo sunkumą, todėl specialioji teisė vairuoti transporto priemones atimtina trumpesniam laikotarpiui – 9 mėnesiams. Tokia nuobauda teismo manymu yra pakankama priemonė atgrasyti D. U. nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu D. U. buvo paskirta pagrįsta ir teisėta bauda, jos keisti ar sumažinti nėra teisinio pagrindo, tačiau nutarimu paskirta administracinė nuobauda – specialios teisės atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui yra per griežta priemonė, todėl 2019 m. balandžio 2 d. nutarimas šioje dalyje keistinas, nustatant specialios teisės atėmimą 9 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. U. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo Manfredo Ramono 2019 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr.31-ANR_N-887-2019 ir D. U. taikyti specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesių laikotarpiui, kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Adolfina Simaitienė