- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- 1-2-971/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-03037-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Evaldas Onaitis
dalyvaujant prokurorams Donatui Micevičiui, Viktorui Roščenkovui, Jūratei Arošienei, Arūnui Laukaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijoje Klaipėdos apskrities projektų vykdytoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., 208 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis D. K. kaltinamas tuo, kad, būdamas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2012-05-01 iki 2013-03-29 aplaidžiai tvarkė apskaitą, nes neužtikrino, kad žodiniu direktoriaus pavedimu kasininko funkcijas vykdžiusi UAB „D.“ vyr. buhalterė J. Ž., tvarkydama registrą „Kasos knyga“ nepažeistų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 d. nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, ir 12 str. 1, 4 d. nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (pinigų išmokėjimas – kasos išlaidų orderiu), apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, nuostatų, tai yra J. Ž. registre „Kasos knyga“ 2012-05-01 įrašė 10000,00 Lt pinigų gavimo ūkinę operaciją be pateisinamo dokumento ir šias lėšas panaudojo pateiktų sąskaitų apmokėjimui, o būtent: UAB „Lukoil Baltija“ apmokėjo 20 Lt pagal 2012-03-20 kvitą; AB „Lietuvos paštas“ apmokėjo 13 Lt pagal 2012-03-26 pinigų priėmimo kvitą LVC Nr. 3181707; UAB „Gasta“ apmokėjo 20 Lt pagal 2012-04-27 PVM sąskaitą faktūrą GD 19960; UAB „Autima“ apmokėjo 81 Lt pagal 2012-05-03 PVM sąskaitą faktūrą AUT Nr. 123237; UAB „Juvesta“ apmokėjo 4106,08 Lt pagal 2012-05-07 PVM sąskaitą faktūrą LEA 3388818; J. R. įmonei apmokėjo 25 Lt pagal 2012-06-29 PVM sąskaitą faktūrą PTA Nr. 00060; UAB „Telšių autobusų parkas“ apmokėjo 9 Lt pagal 2012-07-10 PVM sąskaitą faktūrą TAP Nr. 00002377; UAB „Statoil Lietuva“ 2012-08-17 apmokėjo 677,27 Lt; UAB „Officeday“ apmokėjo 240 Lt pagal 2012-08-03 PVM sąskaitą faktūrą ODVI Nr.06944; UAB „Senukų prekybos centras“ apmokėjo 6,70 Lt pagal 2012-09-14 PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. 31144701997; 2012-10-15 apmokėjo AB SEB bankas 20 Lt; apmokėjo UAB „Bio zona“ 4777,08 Lt pagal 2012-10-15 PVM sąskaitą faktūrą BIO Nr. 00158; UAB „Milda“ apmokėjo 1039,81 Lt pagal 2013-03-29 PVM sąskaitą faktūrą M02-00000244. Dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Dovirma“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m. ir turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 m. kovo mėn.
Be to, D. K. kaltinamas tuo (kaltinimas patikslintas 2016-12-19), kad, būdamas vieninteliu (duomenys neskelbtini), akcininku ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000-07-13 Nr. VIII-1835 37 str. 12 d. 1 p. atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, dėl sunkios ekonominės padėties ir nemokumo nuo 2010-09-30, akivaizdžiai gresiant bankrotui, nes UAB „D.“ veiklos efektas nepadengė jos sąnaudų, įsipareigojimai viršijo pusę jos turto vertės, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000-07-13 Nr.VIII-1835 60 str. 3 d. 1 p. reikalavimą, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki, pagal 2010-12-27 kasos išlaidų orderį Nr.10 išsimokėjo 160023,00 Lt (46345,86 Eur) dividendų, taip iššvaistė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė 160023,00 Lt (46345,86 Eur) turtinės žalos kreditoriams: kredito unijai „Germanto lobis“, AB SEB bankui, I eilės kreditoriams (1 juridinis, 86 fiziniai asmenys), II eilės kreditoriams: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, III eilės kreditoriams (69 juridiniai, 3 fiziniai asmenys), kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti Šiaulių apygardos teismo 2013-09-25, 2013-11-15, 2013-12-17, 2014-01-14, 2014-03-05, 2014-03-31 nutartimis.
Kaltinamasis D. K. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir parodė, kad apie neatitikimus kasoje sužinojo, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, per apklausą pas tyrėją. Iki tol nieko nežinojo, buhalterė jam nieko nesakė. Nežino, kodėl I. K., tuo metu buvęs marketingo direktoriumi, UAB „Telšių gelžbetonis“ sumokėjo už prekes iš savo lėšų. Įmonėje buvo pinigų, todėl nežino, kodėl buvo sumokėta ne įmonės pinigais ir kodėl nebuvo sutvarkyti dokumentai. Už kasos operacijas buvo atsakinga buhalterė. Kasos darbo organizavimas, kasos operacijų atlikimas krizės laikotarpiu buvo pavestas vyr. buhalterei, kaip tai buvo padaryta, gerai neatsimena, gal buvo papildyti jos pareigybiniai nuostatai. Už buhalterinių dokumentų įrašų teisingumą įmonėje buvo atsakinga buhalterė. Buhalterė nebuvo jo informavusi apie padarytą ir vėliau ištaisytą klaidą. Dėl dividendų išmokėjimo parodė, kad 2010 m. įmonei buvo sunkoki ir įtempti, bet 2010 m. pabaigoje situacija buvo ženkliai pagerėjusi lyginant su 2009 m. – buvo pasirašytos sutartys dėl didelių objektų, sumos buvo didelės, ir nemanė, kad situacija gali pablogėti. Sprendimas dėl dividendų mokėjimo buvo priimtas ankstesniais metais, tačiau dividendai nebuvo išmokėti. Nepiktnaudžiavo dividendų mokėjimais už 2005 – 2007 m., kai pelnai buvo dideli. Buvo daroma viskas, kad plėsti įmonę, buvo įsigyti visi sertifikatai, statybinės bazės ir pastatas. Dividendai nebuvo skiriami kiekvienais metais, įmonėje buvo kaupiamas rezervas. Tų rezervų buvo sukaupta virš 700 000 Lt, jog atsitikus bėdoms butų iš ko paimti. Mano, kad jam išmokėta 160 000 Lt suma nesudarė krizinės situacijos ir nepablogino įmonės veiklos. Iš gautų dividendų skolindavo UAB „D.“ beprocentinėmis palūkanomis tarpiniams mokėjimams atsiradus trumpalaikiams finansiniams nesklandumams, kadangi pagrindiniai objektai buvo iš valstybės investicijų programų ir finansuojami Europos Sąjungos lėšomis. Tarpai tarp mokėjimo būdavo 2 – 4 mėn., o reikėdavo valstybei mokėti mokesčius. Įmonė nuolat dalyvaudavo konkursuose. Nenumatė, kaip gali atsitikti po kelių metų. Planavo restruktūrizaciją, ieškojo investitorių. 2008-2013 m. buvo atlikti įmonės auditai. Auditai buvo atlikti pilnai. Dividendų niekada niekas neišsimokėdavo. Žinojo ir iš įmonės balanso, ir iš veiklos matė, kokie yra to meto įmonės kreditoriniai įsipareigojimai. Vertino ir žinojo, kad skolos viršija įmonės turimą turtą, tačiau situaciją 2010 m. vertino kaip normalią todėl, kad tada, ypatingai metų pabaigoje, buvo gauti stambūs užsakymai, vykdomi stambūs projektai, turėjo kelis labai pelningus užsakymus. Tikėjosi 2011 m. ir 2012 m. padidinti veiklos apimtis, kas ir pavyko 2011 m. Išmokėdamas dividendus, nematė grėsmės įmonės veiklai. Dividendai, kurie jam buvo išmokėti 2010-12-27, buvo išmokėti už 2007 ir ankstesniuosius finansinius metus, pagal tuo metu priimtus akcininkų sprendimus, kurie atitiko visus įstatymo reikalavimus ir jam dividendai buvo paskirti teisėtai, o kadangi dividendai jam nebuvo išmokėti, tai mokėtina suma buvo įtraukta į įmonės balansus ir apskaityta kaip skola jam. Nesutinka dėl įmonės sunkios finansinės padėties, akivaizdaus bankroto ir įmonės nemokumo, kadangi atsiskaitymai su kreditoriais buvo atliekami laiku, mokesčiai valstybei sumokėti laiku, darbo užmokestis darbuotojams taip pat laiku. 2010 m. finansiniai metai užbaigti sėkmingai, gautas 57366,00 litais pelnas nurodytas balanse. Sutinka, kad dividendai jam buvo išmokėti ne laiku, pažeidžiant dividendų išmokėjimo terminą. 2010 m. stabilizavosi padėtis ir dividendai jam buvo išmokėti kaip bendrovės skola, o ne pagal akcininkų sprendimą, kuris buvo priimtas 2007 m.
Liudytoja J. Ž. parodė, kad 2011 m. gruodžio mėn. buvo padaryta klaida dėl pinigų išmokėjimo – įmonė neišmokėjo pinigų, bet buvo įtraukę į apskaitą. Buvo kasos išlaidų orderis, kurį berods išrašė „Telšių gelžbetonis“ I. K., kad I. už UAB „D.“ sumokėjo 10000 Lt. Yra toks kvitas. To kvito neįtraukė į apskaitą ir pinigų neišmokėjo. Pinigai realiai nebuvo išmokėti. Klaida įsivėlė, nes visų pirma viskas buvo suvesta rankiniu būdu ir per klaidą buvo įtrauktas tas išlaidų orderis, o po to suvedus į kompiuterį jis nebuvo įtrauktas, nes nebuvo išmokėti pinigai ir klaida buvo ištaisyta. Rankiniu būdu buvo įrašyta į kasos knygą, jog yra išmokėta 10000 Lt, o kompiuterinėje programoje tai nebuvo įtraukta, nes nebuvo išmokėta. Iš programos yra ištraukta visa kasos knyga su pataisymais. Yra kompiuterinis kasos knygos variantas. Klaidą turbūt pastebėjo pati po kokių 2 – 3 mėn. ir iš karto ištaisė ją apskaitos programoje. Pastebėjusi klaidą, kasos išlaidų orderį ji išėmė iš apyvartos ir viskas. Išėmė numeriu 2132. Ji orderį išbraukė iš programos, o ką darė su pačiu kasos išlaidų orderiu, nežino. Ar surašė buhalterinę pažymą, nepamena. Apskaitą įmonėje vedė ir popieriniu variantu, ir kompiuteryje. Dėl dividendų išmokėjimo parodė, kad per akcininkų susirinkimą buvo nuspręsta išmokėti dividendus ir po to jie buvo išmokami. Buvo vienas akcininkas, todėl buvo akcininko sprendimas. Tą sprendimą ji gaudavo raštu. Kiek pamena dividendai buvo išmokėti už 2005-2006 m. Žiūrėdavo, kokie dividendai yra išmokėti, kokie dar liko, kadangi tai yra apskaitoje, bendrame balanse – buvo atskira eilutė ir matėsi, kiek yra išmokėję, kiek skoloje, kiek buvo paskirta. Išmokant dividendus matė, kokia yra įmonės finansinė padėtis, ir ji buvo normali, nebuvo didelių skolų. Nepamena, kokio tiksliai dydžio tada buvo skolos. Auditas įmonės būklę vertino kiekvienais metais ir, kiek pamena, tų metų audito išvados buvo geros. Išmokant dividendus, vertindavo aplinkybes, kurioms esant dividendai negali būti išmokami, bet tuo metu, atrodo, jų nebuvo. Ji netikrindavo, ar dividendų išmokėjimo metu įmonė buvo moki.
Liudytojas I. K. parodė, kad tuo metu įmonėje užėmė marketingo direktoriaus pareigas. 2011 m. gruodžio mėn. sumokėjo „Telšių gelžbetoniui“ už patiektą produkciją iš savo lėšų, nes įmonės kasoje nebuvo pinigų, reikėjo skubiai sumokėti. „Telšių gelžbetoniui“ sumokėjo 10000 Lt sumą ir gavo iš jų kasos pajamų orderį, kad jie (UAB „Telšių gelžbetonis“) iš jo tą sumą gavo grynais. Šį orderį greičiausiai pateikė buhalterei, nes taip visada būdavo. Su UAB „D.“ paskolos sutarties nepasirašė, nes per darbus pamiršo tai padaryti. UAB „D.“ jam tų pinigų negrąžino ir yra likusi skola. Ar tuo atveju buvo pildoma avansinė apyskaita, nepamena, bet kitais atvejais buvo pildoma. Nežino, kad buhalterinėje apskaitoje buvo tvarkomos klaidos dėl jo pateikto orderio.
Liudytojas A. K. iš esmės davė parodymus, susijusius su pradiniame kaltinime D. K. inkriminuota veika pagal BK 208 str. 2 d., t.y. dėl UAB „D.“ 2012-04-27 nekilnojamojo turto įsigijimo sandorio sudarymo aplinkybių. Liudytojas parodė, kad yra UAB „Senovė” direktorius. Situacija tiek jo vadovaujamoje įmonėje, tiek D. K. įmonėje dėl ekonominių veiksnių rinkoje buvo ne pati geriausia. Abi įmonės dirbo bendrame europiniame projekte Šiauliuose, tačiau dėl politinių intrigų projektas sustojo visiškai ir visas finansavimas buvo sustabdytas. UAB „Senovė” sudarė sandorį su UAB „D.“ ir per UAB „Senovė” skolininką Metrofanovą vyko atsiskaitymas turtu su UAB „D.“ už pastarosios suteiktas paslaugas. Toks atsiskaitymo būdas šalims buvo pats greičiausias ir priimtiniausias, iš karto davė rezultatus. UAB „Senovė“ kompensavo nuostolius, patirtus dėl buto perleidimo, nes D. K. reikalavo, kad būtų sumokėta ir likusi skolos dalis.
Liudytoja V. L. parodė, kad dirba UAB „Admonitus“ direktore, pagal išsilavinimą yra auditorė, ekonomistė. Advokato prašymu buvo paprašyta atlikti ekspertizę iš pateiktų dokumentų. Dokumentai buvo atvežti, o juos peržiūrėjusi pateikė ataskaitą. Patikrinus pateiktus UAB „D.“ buhalterinius dokumentus, paaiškėjo, kad dėl 10 000 Lt buvo padaryta klaida, kadangi kasos dokumentuose yra fiksuota, tik nebuvo pateikti pateisinami dokumentai, kurie vėliau buvo atstatyti ir pateikti. Pagal verslo apskaitos standartus yra galimos, leistinos tam tikros klaidos. Ta klaida, kuri buvo padaryta, yra apskaitinė klaida. Buvo į kasą įtraukti 10 000 Lt, tačiau nebuvo pagrindimo, kodėl ir kaip. Ten turėjo būti tų pinigų išmokėjimas, nes nuosavomis lėšomis buvo padengti įsiskolinimai kitai įmonei. Ši apskaitinė klaida buvo atitaisyta. Buvo surinkti duomenys ir pateikta, kad tie pinigai buvo įmokėti įmonės vardu ir po to turėjo būti grąžinti tam įmokėtojui, kaip grąžintina skola. Tiesa, nebuvo parašyta buhalterinė pažyma, tačiau ta pažyma galėjo būti parašyta ir vėliau, be to, buhalterinė pažyma nėra tas dokumentas, kuris yra būtinai privalomas. Buhalterinė pažyma rašoma klaidos taisymo atveju. Dėl minėtos klaidos galima nustatyti įmonės ūkinę veiklą ir įvertinti turtą. Taip pat parodė, kad ji atliko tyrimą ir dėl išmokėtų dividendų 2010 m. Tuo laikotarpiu įmonė nebuvo nemoki, nes dividendai buvo išmokėti 2010 m. Dividendai buvo paskirti už ankstesnius metus, kai įmonė turėjo pelno. Akcinių bendrovių įstatymas nedraudžia išsimokėti dividendus už ankstesnius metus, todėl čia pažeidimo tikrai nebuvo, o ir išmokėjus dividendus įmonės nuosavas kapitalas tikrai nesumažėjo iki neigiamo. Dividendus draudžiama mokėti, kai bendrovė tampa nemoki. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. numatytus reikalavimus nustatė, kad įmonė dividendų išmokėjimo metu buvo moki. Vertindama mokumą nesivadovavo Statistikos departamento koeficientais, o vadovavosi įmonės dokumentais. Nustatydama, ar įmonė yra moki, vadovavosi tuo, kad įmonė turėjo pelno. Nepaskirstytas pelnas buvo 505 328 Lt, ankstesnių metų pelnas buvo 471 818 Lt – tai yra įmonės balansas už 2010 m. Šiuo atveju įmonė išmokėjusi dividendus, kasoje ir sąskaitoje turėjo 1 289 722 Lt grynų pinigų. 2010-12-31 balanse mokėtinos sumos buvo 7 392 840 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai buvo virš 7 mln. litų, turto vertė tada buvo 9 441 862 Lt. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro daugiau kaip pusę įmonės turto. Įstatyme pasakyta, kad dividendų negalima išmokėti, jei tai padarius įmonė taps nemoki, bet taip tikrai nebuvo. Pradelstų įsipareigojimų nebuvo, todėl šiuo atveju negalima vadovautis Įmonių bankroto įstatymu. Išmokėjus dividendus įmonės kapitalas, nuosavi pinigai liko pakankamai stabilūs, dividendų išmokėjimas neturėjo didelės įtakos finansinei situacijai.
Specialistė N. S. parodė, kad tvirtina 2014-01-03 surašytą specialisto išvadą dėl UAB „D.“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimo pagal įmonės pateiktus dokumentus ir išklausius visus parodymus jos pateikta specialisto išvada nesikeičia, t. y. pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų ir jų struktūros dydžio. Taip yra todėl, kad įmonė buhalterinėje apskaitoje buvo užfiksavusi 10 000 Lt be pateisinamo apskaitos dokumento, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 ir 4 d. Tokią išvadą padarė pagal kasos knygos ir kasos apskaitos pirminius apskaitos dokumentus už 2010 – 2013 m. Viskas turi sutapti, kalbant apie pinigus negalimos jokios paklaidos ir įmonės kasoje klaidų negali būti. Išvadą, kad UAB „D.“ tuo metu buvo nemoki padarė pagal Statistikos departamento koeficientus, nes Įmonių bankroto įstatyme pasakyta, kad nemokumas yra tada, kai pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės balanse įrašyto turto vertės. Šiuo atveju bankroto dar nebuvo. Pradelstų įsipareigojimų įmonė netvarkė, o įstatymas ir nereglamentuoja tai daryti. 2010-09-30 pagal Statistikos departamento pateiktus koeficientus buvo nustatyta, kad bendrovė buvo nemoki, todėl ir negalėjo laiku ir visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Įmonė išmokėjusi K. 160 000 Lt dividendų sumažino galimybes kitiems kreditoriams atgauti skolą.
Ekspertė Liucija Bortkevič paaiškino, kad 10 000 litų operacija netrukdo nustatyti įmonės veiklos, niekam ji netrukdo, tiesiog yra ištaisyta ne taip, kaip turėtų būti. Buvo nustatyti norminių aktų pažeidimai, bet jie neturėjo įtakos įmonės finansiniams rezultatams ir jų nustatymui. 160 000 litų nepagrįstai buvo išmokėti kaip dividendai, šiai sumai buvo galima atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės nemokumas buvo nustatytas vertinant atitinkamus koeficientus, kadangi įmonėje nebuvo tvarkoma pradelstų įsipareigojimų apskaita, kuri nėra privaloma. Įmonės būklė buvo nepatenkinama. Išmokant dividendus buvo padarytas Akcinių bendrovių įstatymo pažeidimas, nes už ankstesnius metus dividendų negalima išmokėti, dividendus galima išmokėti per mėnesį nuo jų paskyrimo datos.
Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos 2013-07-31 pareiškimo matyti, jog Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos – didelės vertės turto pasisavinimo UAB „D.“ negrąžinus nepanaudoto avanso (1 t., b.l. 10-39).
Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovo advokato S. A. 2013-08-20 pareiškimo matyti, kad Telšių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybą ir dėl galimo UAB „D.“ nusikalstamo bankroto (1 t., b.l. 41-47).
Iš tarnybinių pranešimų, pranešimo apie įtarimą matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 183 str. 2 d., vėliau ir pagal BK 209 str., o nuo 2014-05-28 ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal BK 222 str. 1 d. ir 208 str. 2 d., galutiniai įtarimai D. K. pareikšti pagal BK 223 str. 1 d. ir 208 str. 2 d. (1 t., b.l. 1, 4, 5; 4 t., b.l. 145-146).
Iš 2013-05-21 Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuri įsiteisėjo 2013-07-18, matyti, kad UAB „D.“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (1 t., b.l. 173-174, 175-177).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Šiaulių apygardos teismo 2013-09-25, 2013-11-15, 2013-12-17, 2014-01-14, 2014-03-05, 2014-03-31 nutarčių ir bankroto administratoriaus įgalioto asmens M. V. pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „D.“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: įkeisto turto turėtojai KU „Germanto lobis“ ir AB SEB bankas, I eilės kreditoriai (87 fiziniai asmenys), II eilės kreditoriai VSDFV Mažeikių skyrius, VMI prie LR FM, VĮ Turto bankas, III eilės kreditoriai (69 juridiniai ir 3 fiziniai asmenys), bendra kreditorinių reikalavimų suma 9 213 711,37 Lt (4 t., b.l. 78-90, 92-94).
Lietuvos Respublikos „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" (2000-02-17, Nr. 179) 3 ir 16 punktų: nepateiktas (neišrašytas) 2011-12-02 d. kasos pajamų orderis gautai 10000 Lt (2896,20 €) paskolai iš I. K.; paskolos gavimo operacija neįrašyta į kasos knygą;
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13, Nr. VIII-1835) 60 str. 3 ir 4 d. reikalavimų, nes į kasos išlaidas 2010-12-27 nepagrįstai nurašyta 160023 Lt (46345,86 €) dividendų suma:
Šių norminių aktų nesilaikymas tvarkant UAB „D." piniginių lėšų apskaitą netrukdo pilnai nustatyti 2010-2012 metų bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą.
UAB „D." 2011 m. gruodžio mėn. kasos knygoje padaryta klaida 10000 Lt (2896,20 €) turėjo būti ištaisyta surašius buhalterinę pažymą. Šios klaidos taisymo paaiškinamieji dokumentai nepateikti. Klaida buvo ištaisyta kasos knygoje pakeičiant neteisingą 141656,81 Lt (41026,65 €) dokumentinį kasos likutį 2011-12-31 į teisingą 151656,81 Lt (43922,85 €), įrašytą 2012-05-01. Didžiojoje knygoje ir balanse dokumentinis kasos likutis 2011-12-31 parodytas teisingai, 151656,81 Lt (43922,85 €).
UAB „D.“ 2010-12-31 d. pradelstų kreditorinių įsiskolinimų apskaita nepateikta (jų apskaita yra neprivaloma). UAB „D." 2010-2011 metais turėjo neįvykdytų statybos rangos sutarčių. Numatytos gauti 2936130 Lt (850362,03 €) pajamos būtų padidinusios bendrovės galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais 2010-2012 metais. 2010-2012 metų Didžiosios knygos ir balansų duomenimis bendrovė turėjo debitorinių įsiskolinimų. UAB „D." 2010-12-31 dokumentinis piniginių lėšų likutis kasoje ir banke sudarė 1289721,62 Lt (373529,20 €), iš jų 165285,21 Lt (47869,91 €) kasoje ir 1124436,41 Lt (325659,29 €) AB DnB NORD banke.
UAB „D.“ 2010-09-30, 2010-12-31 finansinė būklė buvo nepatenkinama ir remiantis apskaičiuotų mokumo koeficientų duomenimis galima daryti išvadą, kad bendrovė šioms datoms buvo nemoki ir negalėjo patenkinti visus kreditorinius reikalavimus. UAB „D." 2010-12-27 į kasos išlaidas nepagrįstai nurašyta 160023 Lt (46345,86 €) dividendų suma, nes: 2010 m. bendrovės finansinė būklė buvo nepatenkinama (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13, Nr. VIII-1835) 60 str. „Dividendai" 3 d.) ir už ankstesnius laikotarpius išmokėti dividendus negalima (pagal Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 4 d., bendrovė turi išmokėti dividendus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos). D. K. 160023 Lt (46345,86 €) dividendų išmokėjimas turėjo įtakos įmonės mokumui, nes šiai sumai sumažino UAB „D." galimybę atsiskaityti su kreditoriais (6 t., b.l. 56-83).
Iš bankroto administratoriaus įgalioto asmens M. V. 2016-12-16 atsakymo į paklausimą matyti, kad BUAB „D.“ vardu jokie turtiniai reikalavimai D. K. nėra pareikšti ir/ar nėra nagrinėjami teismuose (6 t., b.l. 130).
Iš Šiaulių apygardos teismo 2016-12-19 sprendimo matyti, kad pripažinta, jog bankrutavusios UAB „D.“ veikla pasibaigė ir patvirtintas BUAB „D.“ nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sąrašas (6 t., b.l. 136-138).
Dėl kaltinimo pagal LR BK 223 str. 1 d.
Atlikus teismo paskirtą buhalterinę-finansų ekspertizę (6 t., b.l. 45-47, 54-83) ir teisme apklausus ekspertę L. Bortkevič, prokuroras kaltinimo pagal LR BK 223 str. 1 d. nebepalaikė (6 t., b.l. 124), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla perduota nagrinėti teismui dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 223 str. 1 d. ir 208 str. 2 d., teismas nuosprendyje pasisako dėl abiejų kaltinamajam inkriminuotų veikų (BPK 255 str.).
BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė kyla už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas, kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.
Remiantis teismų praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437/2012), kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, tačiau BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 str.).
Iš kaltinamojo, liudytojos J. Ž. parodymų, 2014-01-30 specialisto išvados Nr. 5-4/6 nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2010-09-27 iki 2013-08-07 UAB „D.“ buhalterinę apskaitą tvarkė vyr. buhalterė J. Ž.. Apklausimas teisme D. K. patvirtino, kad apie neatitikimus kasoje nieko nežinojo, buhalterė jam nieko nesakė. Liudytoja J. Ž. parodė, kad greičiausi pati pastebėjo klaidą dėl tų 10000 Lt ir ją ištaisė, tačiau nepamena, ar tą kartą surašė buhalterinę pažymą. Iš kaltinamojo, liudytojų J. Ž., I. K., V. L. parodymų, 2016-09-30 ekspertizės akto išvadų ir teisme duotų ekspertės L. Bortkevič paaiškinimų nustatyta, kad 10000 Lt paskolos iš I. K. gavimas 2011-12-02 nebuvo tinkamai įformintas surašant atitinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. paskolos grynais pinigais gavimo metu nebuvo išrašytas kasos pajamų orderis, apskaitos registre – kasos knygoje neįrašyta 2011-12-02 paskolos gavimo operacija ir kasos knygoje taisant dokumentinį 2012-05-01 kasos likutį iš 141656,81 Lt į 151656,81 Lt nebuvo surašyta buhalterinė pažyma, tačiau tai netrukdo pilnai nustatyti 2010-2012 metų UAB „D.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Pažymėtina, kad esant akivaizdžių prieštaravimų tarp Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistės 2014-01-30 pateiktos specialisto išvados ir 2014-11-18 specialisto išvados, kurią pateikė UAB „Admonitus“ dirbanti ekspertė V. L., teismas vadovaujasi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-09-30 ekspertizės akto išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus surinktų ir ištirtų įrodymų visumą bei byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog D. K. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d., todėl jis šioje kaltinimo dalyje išteisintinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl kaltinimo pagal LR BK 208 str. 2 d.
Pažymėtina, kad valstybė turi priedermę nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias asmenų, taip pat ir kreditorių, teisėtų interesų (tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio) apsaugą. Viena tokių priemonių – tai teisinės atsakomybės (kitų teisinio poveikio priemonių) asmenims, padariusiems turtinę žalą kreditoriams įtvirtinimas. Priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, savo nesąžiningu elgesiu padariusiu žalą kreditoriams, gali būti taikomos administracinio, civilinio, o už pavojingiausius (šiurkščiausius) pažeidimus – ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės. Tiek įstatymų leidėjas, teisės aktuose įtvirtindamas šias poveikio priemones, tiek asmuo, jas taikantis, privalo vadovautis ir iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015).
Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2004-12-29, 2005-09-29, 2006-01-16 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012, 2K-69/2014, 2K-7-181-895/2015).
Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant, ar D. K. pagrįstai kaltinamas pagal BK 208 str. 2 d., esminę reikšmę turi baudžiamosios ir kitų teisinės atsakomybės rūšių atribojimas, t. y. reikia įvertinti ir tai, ar pagal savo pavojingumą jo padaryta veika yra tokia, už kurią būtina taikyti pačią griežčiausią teisinio poveikio priemonę – kriminalinę bausmę.
Pagal BK 208 str. 2 d. atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Būtinieji objektyvieji požymiai: 1) sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir 2) turto, kuris galėjo būti panaudotas skoloms padengti paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas, pervedimas į užsienį ar nepateisinamai pigus pardavimas turtą. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai skolininkas minėtus veiksmus padaro patekęs į sunkią ekonominę situaciją, esant nemokumui, akivaizdžiai gresiant bankrotui dėl to padarius turtinės žalos likusiems kreditoriams, t. y. kai turtinės žalos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL sumą. Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, taip padarydamas turtinę žalą likusiems kreditoriams (Šiaulių apygardos teismo 2014-03-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-35-309/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu nuo 2010-09-27 iki 2012-10-17 D. K. buvo UAB „D.“ generalinis direktorius (1 t., b.l. 179-182) ir vienintelis akcininkas (Akcininkų registro knyga, UAB „D.“ buhalterinių dokumentų 4 dėžė) bei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. (2009-12-15 įstatymo Nr. XI-564 redakcija) atsakingas už UAB „D.“ veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.
Iš 2016-09-30 ekspertizės akto (2016-09-30 ekspertizės akto 7, 15-16 l., 6 t., b.l. 62, 70-71). ir akcininkų sprendimų registro (UAB „D.“ buhalterinių dokumentų 4 dėžė) nustatyta, kad pagal pateiktus UAB „D.“ akcininkų sprendimus dėl pelno paskirstymo, 2005-2007 metų pelno dalis – 700000 Lt paskirta dividendams, tačiau, ar už 2005-2007 metus skirta dividendams suma buvo išmokėta ir kada, nustatyti nėra galimybės, nes dividendų mokėjimo dokumentai už šį laikotarpį nebuvo pateikti. UAB „D.“ 2008-2010 metais dividendai neskirti.
LR Akcinių bendrovių įstatymo 60 str. 3 ir 4 d. (straipsnio redakcija galiojus nuo 2008-07-01 iki 2012-03-01) nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki; 2) paskirstytinojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą; bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.
Kaltinamasis parodė, kad 2010-12-27 dividendai jam buvo išmokėti kaip bendrovės skola už 2007 ir ankstesniuosius finansinius metus, pagal tuo metu priimtus akcininkų sprendimus, nes 2010 m., lyginant su 2009 m., įmonės finansinė situacija buvo ženkliai pagerėjusi ir stabilizavosi. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „D.“ 2010 metų buhalterinėje sąskaitoje Nr. 48 „Kitos išmokos dirbantiesiems" 2010-01-01 parodyta 200029 Lt bendrovės skola D. K.. Ši suma nekito per 2010 metus, o 2010 m. gruodžio mėn. skola D. K. buvo nurašyta: 160023 Lt kaip išmokėti dividendai ir 40006 Lt išskaičiuotas 20% gyventojų pajamų mokestis nuo dividendų sumos, kuris 2010-12-30 buvo sumokėtas biudžetui. 2010-12-31 bendrovės skolos D. K. neliko (2016-09-30 ekspertizės akto 16 l., 6 t., b.l. 71).
D. K. pripažįsta, kad buvo pažeistas įstatyme numatytas dividendų išmokėjimo terminas, tačiau nesutinka, kad UAB „D.“ finansinė padėtis buvo sunki ir ji buvo nemoki, kad įmonei akivaizdžiai grėsė bankrotas.
2016-09-30 ekspertizės akte (ekspertizės akto 14 l., 6 t., b.l. 69) konstatuota, kad išanalizavus 2010-09-30, 2010-12-31, 2011-12-31 balansų duomenis nustatyta, kad, UAB „D.“ finansinė būklė buvo nepatenkinama ir remiantis apskaičiuotų mokumo koeficientų duomenimis galima daryti išvadą, kad bendrovė 2010-2011 metais buvo nemoki. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vertindama įmonės mokumą ekspertė rėmėsi atitinkamais mokumo koeficientais ir nevertino realių UAB „D.“ pradelstų kreditorinių įsiskolinimų, kurių apskaita neprivaloma ir nebuvo pateikta. D. K. parodė, kad tuo laikotarpiu atsiskaitymai su kreditoriais buvo atliekami laiku, mokesčiai valstybei ir darbo užmokestis darbuotojams sumokėti laiku, 2010 m. finansiniai metai užbaigti sėkmingai, gautas 57366 Lt pelnas nurodytas balanse. 2010-12-31 UAB „D.“ balanso duomenimis bendrovės turtas iš viso sudarė 9441862 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 7317774 Lt, bendrovė 2010 m. gavo 33510 Lt grynojo pelno (įprastinės veiklos pelnas 2010-12-31 dienai buvo 56636 Lt, o 2010-09-30 dienai buvo 58043 Lt) (Segtuvas „Balansas 2010“, UAB „D.“ buhalterinių dokumentų 4 dėžė). Duomenų apie tiriamuoju laikotarpiu pradelstus UAB „D.“ kreditorinius įsipareigojimus, kaip minėta, byloje nėra.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis D. K. žinojo apie UAB „D.“ sunkią ekonominę padėtį ir galimą nemokumą, tačiau byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuo 2010-09-30 UAB „D.“ buvo kilusi akivaizdi bankroto grėsmė, juo labiau, kad įmonė dar daugiau nei dvejus metus iki bankroto bylos iškėlimo 2013-05-21 vykdė ūkinę komercinę veiklą, turėjo užsakymų, ką patvirtina kaltinamojo gynėjo pateikti dokumentai (5 t., b.l. 40-162).
Pažymėtina, kad juridinis asmuo, vykdydamas savo veiklą, turi teisę plėsti verslą kurdamas naujas įmones, taip pat plėsdamas veikiančios įmonės veiklą, sudaryti verslo sandorius su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, prisiimant ir šių sandorių riziką. Visuotinai pripažintina, kad verslo kūrimas ir vystymas yra rizikinga veikla (Šiaulių apygardos teismo 2014-03-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-35-309/2014).
Pagal BK 11 ir 12 straipsnius tiek nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu yra pripažįstamos pavojingos, BK uždraustos veikos (veikimas, neveikimas). Taigi padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 208 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (pvz., administraciniu nusižengimu, civiliniu deliktu).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2010-12-27 dividendai D. K. buvo išmokėti pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, tačiau, teismo vertinimu, D. K. veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, kad suponuotų baudžiamosios atsakomybės taikymą pagal BK 208 str. 2 d. D. K. atsakomybės klausimas šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas civiline tvarka – pavyzdžiui, bankroto administratoriui reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo priteisimo (CK 2.87 str. 7 d.), ginčijant akcininko sprendimą ir/ar dividendų akcininkui išmokėjimo sandorį ir pan. (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo 2012-05-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-303-267-2012, Vilniaus apygardos teismo 2015-02-26 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2241-567/2015).
Nustačius tokias aplinkybes, konstatuotina, kad D. K. veiksmuose nėra BK 208 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių visumos, todėl jis išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinamajam kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Civilinių ieškinių byloje nėra.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentai bei dokumentai, susiję su vykdytais projektais, iš viso 291 segtuvas, supakuoti devyniose dėžėse, atsižvelgiant į tai, kad bankrutavusios UAB „D.“ veikla pasibaigė, perduotini Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus archyvui (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Proceso išlaidos – specialistės ir ekspertės vykimo į teismą išlaidos – iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 105 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304, 305, 307 str., teismas
nusprendė:
D. K. pagal LR BK 223 str. 1 d. ir 208 str. 2 d. išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei dokumentus, susijusius su vykdytais projektais, iš viso 291 segtuvą, supakuotus devyniose dėžėse, perduoti Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus archyvui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.