Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo N. B. skundą antstoliui K. K., suinteresuotam asmeniui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas N. B. skundžia antstolio K. K. procesinius veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0118/08/00124/2 ir Nr. 0118/08/04083/2 bei prašo jas nutraukti pasibaigus įstatymu nustatytam išieškojimo senaties terminui.

Antstolis K. K. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo, nurodydamas, kad jo kontoroje vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininko N. B. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai: 1) vykdomoji byla Nr. 0118/08/04083/2 (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. 0146/06/01675) pagal Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimą Nr. E429167, išduotą 2006-09-08, dėl 1158,48 Eur išieškojimo; 2) vykdomoji byla Nr. 0118/08/00124/2 (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. 0146/03/00377) pagal Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 14(2), išduotą 2003-02-19, dėl 115,85 Eur išieškojimo.

Antstolis nurodė, kad iki 2008-12-04 vykdymo veiksmus minėtose vykdomosiose bylose atliko ne jis, bet antstolis V. Š.. Vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnyje nurodyto trijų mėnesių termino: vykdomojoje byloje Nr. 0118/08/04083/2 vykdomasis dokumentas - nutarimas Nr. E429167, išduotas 2006-09-08, pateiktas vykdyti antstoliui V. Š. 2006-11-15, vykdomoji byla užvesta 2006-11-15; vykdomojoje byloje Nr. 0118/08/00124/2 vykdomasis dokumentas - nutarimas Nr. 14/(2), išduotas 2003-02-19, pateiktas vykdyti antstoliui V. Š. 2003-03-21, vykdomoji byla užvesta 2016-03-21. Akivaizdu, kad trijų mėnesių terminas nutarimams pateikti vykdyti nebuvo praleistas.

Taip pat nurodė, kad sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Antstolis nurodo reguliariai atlikęs šiuos vykdymo veiksmus: pateikė užklausas: bankams, kitoms kredito įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui ir kt.; priėmė patvarkymus: patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą; areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir kt. procesinius dokumentus. Vykdymo veiksmai buvo ir yra atliekami reguliariai nepraėjus dvejų metų laikotarpiui. Taip pat antstolis nurodo, kad jog, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir siekiant papildomų vykdymo veiksmų išlaidų optimizavimo, visi aukščiau išvardinti vykdymo veiksmai yra atlikti ne kiekvienoje skolininko atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje, o vienoje iš bylų, t.y. jeigu skolininko atžvilgiu vykdant vykdomąją bylą buvo užvesta nauja vykdomoji byla, nauji vykdymo veiksmai atliekami naujausioje to skolininko atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje, o senosios yra prie šios prijungiamos. Antstolis, vykdydamas skolų išieškojimą, veikė aktyviai, tikrino informaciją apie skolininko turtinę padėtį vykdomosiose bylose.

Patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo, antstolis nurodo, kad vertinant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminas, svarbu nustatyti, kad asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matoma, jog skolininkas nesilaikė CPK 644 straipsnyje nustatytų skolininko pareigų: neinformavo apie pasikeitusią savo buvimo vietą (perkėlimą į įkalinimo įstaigą), skola nesidomėjo ir nesiekė ją sumokėti. Jis nebuvo suinteresuotas jam paskirtų baudų mokėjimu, jomis nesidomėjo, atlikinėjo naujus pažeidimus, už kuriuos buvo skiriamos naujos baudos. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skolininkas skundu siekia ne apginti savo neva pažeistą teisę ar atlyginti skolą, o išvengti skolos sumokėjimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė įtikinamų aplinkybių, patvirtinančių jo nevengimą mokėti skolas ar atitinkamų institucijų aplaidumą dėl baudų išieškojimo, jo prašymas nutraukti vykdomųjų bylų vykdymą dėl suėjusio senaties termino yra visiškai nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga, prijungtų vykdomųjų bylų Nr. 0118/08/04083/2 (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. 0146/06/01675) ir Nr. 0118/08/00124/2 (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. 0146/03/00377) nustatyta, kad antstolio K. K. kontoroje vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininko N. B. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai: 1) vykdomoji byla Nr. 0118/08/04083/2 (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. 0146/06/01675) pagal Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimą Nr. E429167, išduotą 2006-09-08, dėl 1158,48 Eur išieškojimo; 2) vykdomoji byla Nr. 0118/08/00124/2 (ankstesnis vykdomosios bylos Nr. 0146/03/00377) pagal Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 14(2), išduotą 2003-02-19, dėl 115,85 Eur išieškojimo. Iki 2008-12-04 vykdymo veiksmus minėtose vykdomosiose bylose atliko antstolis V. Š..

Pareiškėjas skundu prašo nutraukti minėtas vykdomąsias bylas suėjus nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškino, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312 - 316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-12 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Nors nuo 2015-07-01 įsigaliojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau vadovaujantis 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymu Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Vadinasi, pareiškėjo atžvilgiu priimtų nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.

Iš ginčo vykdomųjų bylų matyti, kad nutarimai skirti baudą jose perduoti vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Antstolis K. K., vadovaudamasis ekonomiškumo principu, atlikdamas vykdymo veiksmus kažkurioje jų, kitose šių veiksmų nedubliavo, siekiant nedidinti vykdymo išlaidų.

Analizuojant ginčo vykdomąsias bylas matyti, kad jose reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai: antstolis pateikė užklausas: bankams, kitoms kredito įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui ir kt.; priėmė patvarkymus: patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą; areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir kt. procesinius dokumentus.

Vykdymo veiksmai buvo atliekami reguliariai, tarp jų dvejų metų laikotarpio, per kurį nebuvo atliekami veiksmai, nėra.

Be to, antstolis patvarkyme teisingai pažymi, kad skolininkas nevykdė CPK 644 straipsnyje nurodytų pareigų: neinformavo apie pasikeitusią savo buvimo vietą (perkėlimą į įkalinimo įstaigą), skola nesidomėjo ir nesiekė ją sumokėti, atlikinėjo naujus pažeidimus, už kuriuos buvo skiriamos naujos baudos.

Teismo vertinimu, skolų ir baudų išieškojimas užsitęsė dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, dėl to, kad jo atžvilgiu buvo užvestos dvi vykdomosios bylos, kuriose periodiškai buvo atliekami vykdymo veiksmai, kurie nedubliuoti kitose vykdymo bylose, kad pareiškėjas nedirbo, neturėjo lėšų bankų sąskaitose, be to, situaciją, jog atsidūrė laisvės atėmimo vietoje, sukūrė savo veiksmais. Pareiškėjas žinojo ir žino, kad jam paskirtos baudos bei turi įvykdyti prievolę.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudą. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kuriuo apeliuojama į administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties termino praleidimą. Konstatuotina, kad pareiškėjui paskirtų baudų priverstinio vykdymo senaties terminas nėra praleistas, todėl atmestinas pareiškėjo prašymas nutraukti vykdomąsias bylas.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas neįrodė savo skunde nurodomų aplinkybių, t.y., kad neturi jokios galimybės mokėti skolų.

Esant išvardintoms faktinėms aplinkybėms, teismui nenustačius neteisėtų antstolio veiksmų ar baudų priverstinio vykdymo senaties termino praleidimo, baudų išieškojimo pažeidimų, pareiškėjo N. B. skundo reikalavimai nutraukti vykdomąsias bylas Nr. Nr. 0118/08/00124/2 ir Nr. 0118/08/04083/2 suėjus senaties terminui atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo N. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.