Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Š. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., gimęs(duomenys neskelbtini).(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą – 2019 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), namo antrosios laiptinės sudavė vieną smūgį kumščiu E. G. į kairės pusės smilkinį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. G. fizinį skausmą,

Apklaustas kaip kaltinamasis, J. R. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. vasarą, liepos mėn., tikslios datos nepamena, per messenger programėlę pasikvietė E. G. ateiti prie jo namo. Su A. R. rūkė prie laiptinės, kai pamatė ateinantį E. G. su draugais. Priėjo prie E. G. ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į kairę veido pusę, į smilkinį, po ko sugriebė už striukės, kad nenukristų ant žemės. E. G. atbulas atsirėmė į mašinos kapotą, tada jo paklausė, ar žino už ką gavo. Šis pasakė, kad žino, tuo viskas ir baigėsi. Po suduoto smūgio prie E. priėjęs nebuvo. Po to karto E. G. susitikęs nebuvo ir su juo nebendravo, parodymų keisti neprašė. Smūgio sudavimo metu E. G. rankoje telefono neturėjo. Apie E. sveikatos problemas nežinojo. Vėliau dar 1-2 kartus E. G. parašė, ką rašė, nepamena, jokių grasinimų jam neišsakė. Striukei kapišono nenuplėšė ir striukės nesuplėšė, ar E. turėjo telefoną, nematė. Nesutinka dėl neturtinės žalos dydžio, sutinka mokėti 200 Eur, o dėl turtinės žalos – gali įdėti telefonui naują stikliuką. Padarė tinkamas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. R. prisipažinimo iš dalies, jo kaltę įrodo mukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Nepilnamečio nukentėjusiojo E. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui 2019 m. rugsėjo 5 d., esantys 1 t., b. l. 39-42, buvo perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. G. parodė, kad tą dieną paskambino J. R. ir pakvietė susitikti. Atėjus į sutartą vietą, J. R. vieną kartą kumščiu trenkė jam į kairės pusės smilkinį, dėl ko pajuto skausmą, dėl smūgio jis atsigulė ant automobilio kapoto. Po to pradėjo daužyti ant kapoto. Jis norėjo paskambinti dėdei, kad padėtų, traukė telefoną, bet J. R. paėmė už striukės kapišono, kurį nuplėšė, parvertė, jis nukrito ant žemės. Tada abu su draugu pradėjo spardyti. Spardė į įvairias kūno vietas. Jam atsikėlus, pradėjus eiti ir išsitraukus telefoną, J. R. pribėgo iš nugaros, sugriebė už peties, spyrė per kojas, pargriovė ir vėl pradėjo spardyti, spardė abu, po to nuėjo. Jis norėjo paskambinti, tačiau telefonas buvo sudaužytas, mano, kad nuo spardymo. Grįžęs namo mamai pasakė, kad jį sumušė J. R., mama matė mėlynes, buvo mėlyna koja, mėlynės galvoje, sprande, ties kaire ausimi, buvo patinę ties smillkiniu ir skruostu, skaudėjo galvą ir kairį petį. Apie sudaužytą telefoną mamai nesakė. Vėliau J. R. reikalavo pinigų, prašė pakeisti parodymus, grasino.

Liudytoja V. B. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaikų ir paauglių psichiatre, šį darbą dirba 29 metus. Liudytojos parodymai, esantys 1 t., b. l. 92-93, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, juos liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad E. G. nuo 2012 metų gydosi dėl įvairių neurozių. 2019 m. kovo mėn. atvykusi jo mama skundėsi, kad E. pasidarė labai piktas, neprognozuojamas, mano, kad dėl 2017 metais persirgto erkinio necefalito. 2019 m. birželio 2 d. E. G. mama atvyko dėl vaistų išrašymo ir sakė, kad sūnus susimuša su R., būna pykčio priepuoliai, birželio 4 d. E. G. atvyko su mama ir skundėsi galvos skausmais, miego sutrikimu, buvo aptartas klausimas dėl vykimo į sanatoriją. 2019 m. liepos 21 d. mama pasiėmė siuntimą į sanatoriją, sakydama, kad būklė gerėja, bet nėra stabili, naujų nusiskundimų neišsakė. 2019 m. rugpjūčio 26 d. jo mama pasakė, kad sūnų pasiėmė iš sanatorijos savaitgaliui, nes vienas vaikas E. grasino peiliu. Į sanatoriją nebegrįžo, nes mama pamatė, jog jis gauna į telefoną grasinančias žinutes ir tada sužinojo, kad liepos mėn. E. buvo sumuštas. Motina sakė, kad iki išvykstant į sanatoriją ji matė ant sūnaus kūno mėlynes, tačiau apie sumušimą liepos mėn. sužinojo tik po to, kai pamatė grasinančias žinutes. 2019 m. rugsėjo 9 d. E. atvyko su mama ir jos draugu. Mama sakė, kad sūnus bijo išeiti vienas į gatvę, eina tik su suaugusiu žmogumi, kad padidėjo galvos skausmai. Sakė, kad E., sužinojęs, kad tas žmogus, kurio bijo, išvyko į užsienį, atsipalaidavo, tačiau pranykus baimei būti nužudytam, jis pasidarė nekontroliuojamas, pradėjo vartoti alkoholį, narkotikus. Buvo paskirta psichologo konsultacija ir raminantys vaistai. 2019 m. spalio 24 d. E. G. mama sakė, kad sūnui kyla baimių, jog jį nužudys, jis pats buvo įsitempęs, nerimastingas, blogos nuotaikos, vėliau, pradėjus kalbėtis bendromis temomis, atsipalaidavo. Tą dieną buvo padidinta antidepresantų dozė. Paskutinį kartą su E. G. bendravo 2020 m. vasario 6 d., E. išsakė, jog pyksta ant mamos, nes ji parašė pareiškimą policijai dėl jo sumušimo. Liudytojos nuomone, po 2019 metų vasaros E. G. atsirado baimių dėl grasinimų susidoroti, o po mamos kreipimosi į policiją prasidėjo papildomos problemos, padidėjo emocinė įtampa. Šiuos parodymus liudytoja patvirtino ir papildė, jog teigti, kad E. G. sveikatos būklė pablogėjo po vasaros įvykių, negali. Pablogėjimas buvo stebimas, bet priežasties įvardinti negali. Antidepresantus skyrė nuo nerimo, kurie buvo skiriama ir anksčiau, tai nebuvo naujas gydymas. Vaikino neurotiniai susirgimai, kurių jis turi daug, paaštrėjo. Būklės paūmėjimą galėjo iššaukti baimė, kuri dar padidėjo, kai prasidėjo teisminiai procesai.

Liudytoja K. M. parodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini)psichologe. Paskutinį kartą E. G. pas ją lankėsi daugiau nei prieš metus, konsultacijas lankė nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki gruodžio 19 d., lankė su dideliais tarpais. Atvyko vienas, paskatintas psichiatro, tačiau pats skundų neišsakė, atvyko, nes liepė psichiatras. Į kitą susitikimą pasikvietė mamą ir tik su mamos pagalba išsiaiškino atvykimo priežastį – jo pablogėjusią būseną. Mama minėjo, kad sūnus buvo sumuštas. Konsultavimo procese pats E. G. aiškiai kažkokių baimių neišsakė, tik mama vardijo. Vaikinas labai uždaras, sunkiai sekėsi užmegzti kontaką, ryšį, buvo labai nekalbus. Į klausimus atsakinėjo tik „taip, ne, nežinau, normaliai“. Baimes, įtampas išsakė jo mama, konsultacijų metų jis sudarė gynybiškumo, uždarumo įvaizdį.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius 1 t., b. l. 95-96, pagarsintus BPK 276 sraipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad apie sumušimą E. G. susitikimų metu vengė kalbėti, visų susitikimų metu jis atrodė įsitempęs, tačiau pasakyti, ar po 2019 m. vasaros įvykių jo elgesys pasikeitė, negali, nes anksčiau nebuvo bendravusi.

Liudytojas A. S. nurodė, kad įvykių nepamena, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 t., b. l. 84-85, buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad tą vasarą jis su N. J. ir E. G. buvo lauke, kai E. paskambino J. R. ir pasiūlė susitikti. Visi trys nuėjo prie namo, kurio adreso nežino, prie laiptinės išėjo J. R. ir A. R.. J. pašaukė E. prie savęs ir jie dviese kalbėjosi. Matė, kaip J. R. trenkė kumščiu E. G. vieną kartą į galvą, kur pataikė, nematė. E. atsirėmė į stovėjusią mašiną, pradėjo J. atsiprašinėti, sakydamas, kad jis kaltas ir taip daugiau nebedarys. J. ant žemės E. nebuvo parvertęs, jo nespardė. A. R. jokių smūgių E. G. nesudavė. J. kažką pasakė E. ir tada abu su A. nuėjo į laiptinę, o jie taip pat išsiskirstė. E. buvo priėjęs prie jų, tačiau po J. R. suduoto smūgio ant E. veido jokių sužalojimų jis nematė. E. nuėjo savo keliais, o jis su N. taip pat savo. Vėliau J. R. pasakė, kad A. buvo pasigavęs kažkoks vyras, klausinėjo ar pažįsta J. R., buvo įsisodinęs į savo automobilį ir vežiojo po miestą, ieškojo J.. Be to, jis pats, praeidamas pro „Circle-K“ degalinę, matė stovintį E. G. patėvį, dar vieną vyrą ir A. bei kitus jaunuolius, girdėjo klausiant kur gyvena J.. Matė, kad tie vyrai ir A. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Šiuos parodymus liudytojas patvirtino ir papildė, jog J. R. smogė E. G. tik vieną kartą ir šis atsirėmė į mašinos kapotą. Spardomas E. tikrai nebuvo.

Liudytojas R. Č. parodė, kad su K. S., nukentėjusiojo mama, buvo sugyventiniai. K. sūnus E. G. pranešė, kad ji sumušė nepažįstami jaunuoliai ir sudaužė jo telefoną, kurį jis buvo pirkęs lizingu savo vardu ir padovanojęs E.. Paprašius papasakoti kaip viskas įvyko, E. papasakojo, kad jį pasikvietė du vaikinai. Vienas jų R., kitas iš E. kiemo. Susitikus prie (duomenys neskelbtini) namo, vaikinai jį sumušė. Jis norėjo tą R. pats susirasti ir pasikalbėti dėl to telefono, tačiau rado tą kitą vaikiną, kurį parodė E.. Tas vaikinas pasakė, kad jis sudavęs tik vieną smūgį, o kitus sudavė R.. Vaikinas sutiko parodyti, kur tas R. gyvena, tačiau nuvažiavus, R. nebuvo namuose, durų niekas neatidarė. Paieškojo po miestą, bet niekur nerado. Grįžęs namo, nutarė, kad sugyventinė rašys pareiškimą policijai. Telefonas buvo visas sudaužytas, neveikė. Telefonu naudojosi tik E., jam buvo padovanojęs, įmokas už telefoną mokėdavo tiek jis, tiek sugyventinė K.. Dabar už btelefoną yra išmokėta, jis dėl žalos pretenzijų neturi, tegul sumoka E.. Dėl parodymų prieštaravimų, liudytojo R. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 t., b. l. 81-82, buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Liudytojas juos patvirtino, nurodydamas, kad apie tai, jog E. yra sumuštas, sužinojo dar tą patį vakarą, tačiau E., slėpdamas tiesą, sumelavo, kad susižalojo išdykaudamas su mergaite. Kad jį sumušė R., sužinojo tą patį vakarą, taip jam atrodo, nes praėjo daug laiko nuo įvykio. Jis savo versiją sudėliojo iš E. pasakojimo. Nesupranta, kodėl kaltinamas tik vienas vaikinas, kai mušė du, nes tas vaikinas pats prisipažino, sakydamas, kad sudavė vieną smūgį. E. yra sergantis žmogus. Vieną kartą jis sako tiesą, kitą kartą neigia. E. iš karto pasakė, kad mušė du vaikinai, ir tas kitas pats prisipažino, kad vieną kartą spyrė E.. Apklausos metu jis sakė tyrėjai, kad vienas vaikinas įspyrė, kodėl ji neužrašė, nežino. Tyrėja parodymus perskaitė, jis pastabų neturėjo. Nori, kad teismas nubaustų ne tik R., bet ir jo bendrininką. Kad kitas vaikinas nemušė E., jis tyrėjai tikrai nesakė.

Liudytojas A. R. parodė, jog prieš porą metų liepos mėn. susitiko su J. R., parėjo pas jį į namus nusipirkę alaus, J. gėrė nealkoholinį. J. paskambino draugė ir pasiskundė, kad E. ją negražiai apkalbėjo prie žmonių. J. truputį susinervino ir paskambino E., pakvietė susitikti prie jo namo laiptinės. Atėjus E., vaikinai lauke pradėjo konfliktuoti, susistumdė, dėl ko jis, stojęs į tarpą, juos išskyrė. Dar kiek pakalbėjo, parūkė prie laiptinės ir vėl grįžo pas jį. Po kokių poros savaičių prie laiptinės sutiko E. patėvį, jis buvo su draugu. Vyrai įsitempė jį į mašiną ir vertė parodyti, kur gyvena J.. Kadangi jis nežinojo, tai važinėjo po miestą, manydami, kad gal kur pamatys J.. Galiausiai nuvežė prie buvusios (duomenys neskelbtini) pastato, kur jis lankė vairavimo kursus ir paleido. Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, esantys 2 t., b. l. 27-29. buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Liudytojas juos patvirtino, ir papildė, kad iš anksto buvo nusiteikęs niekur nesikišti, nepalaikyti nei vienos, nei kitos šalies, nes nenori jokių problemų. Nuo E. ir J. jis buvo 3-4 metrų atstumu. Jie paėjo toliau nuo laiptinės, o jis stovėjo po laiptinės stogeliu. Matė, kad jie stumdėsi. E. nugara atsirėmė į mašinos kapotą. Tada jis priėjo ir atskyrė bei sudrausmino J. R., kad neprasidėtų. Kad E. būtų likęs sužalotas ar išsigandęs, nepastebėjo, jis kalbėjo ir ėjo normaliai. Kad konflikto metu būtų iškritęs telefonas ar būtų suplėšyta striukė, nematė. E. patėviui tikrai nesakė, kad pats sudavė vieną smūgį, nes taip nebuvo. Jo santykiai su E. buvo draugiški.

Liudytojas N. J. parodė, kad nelabai atsimena įvykio aplinkybes, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, esantys 1 t., b. l. 89-90, buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Liudytojas jų nepaneigė, nurodydamas, kad tada po įvykio prisiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad tą dieną jis, A. S. ir E. su dviem draugais, kurių nepažįsta, buvo degalinėje „Circle-K“. E. paskambino J. R. ir pakvietė pasikalbėti. Jis bandė atkalbėti E., kad neitų, nes manė, kad J. R. gali būtti neblaivus, ne buvo minėjęs, kad eis su draugu gerti. Tada visi nuėjo į namo, esančio prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kiemą, E. parašė žinutę ir J. R. su A. R. išėjo. E. paprašė jų pasitraukti, sakydamas, kad nori vienas pakalbėti su J.. Matė, kaip J. R. sudavė E. kumščiu smūgį į veidą, po to trenkė į pakaušį. E. pradėjo atsiprašinėti. Po to jie ramiai kalbėjosi, J. davė E. cigaretę, o jis su A. S. išėjo namo. Kas vyko po to, kai jie išėjo, jam nežinoma. Po J. suduotų smūgių ant E. G. nematė jokių sužalojimų. A. R. jokių smūgių E. G. nesudavė. Po kurio laiko jam su draugais nuėjus į tą pačią degalinę, prie jų privažiavo E. G. patėvis, kuris parodė J. R., E. G. ir A. R. (A.) nuotraukas, klausė, ar juos pažįsta, ar žino kur gyvena J.. Dar E. patėvis paklausė ar jie nori pamatyti, kaip lūžta J. kaulai.

2019 m. rugpjūčio 8 d. Protokole-pareiškime užfiksuota, kad K. S. parodė, jog 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 17.00 val. jos nepilnamečiui sūnui E. G. parašė J. R., kuris grasino, kd jį sumuš, paskui paskambinęs, reikalavo pinigų, jei nori gyventi ir ramiai vaikščioti. Sūnus buvo sumuštas anksčiau, bet tada į policiją nesikreipė, tačiau dabar reikalauja imtis priemonių ir nubausti J. R., kad iš sūnaus nebūtų reiklaujami pinigai ir jis nebūtų mušamas (1 t., b. l. 1-3).

Informaciniame pranešime ROIK 0119000418072 užfiksuota, jog 2019 m. rugpjūčio 8 d., 19.45 val., K. S. pranešė, jog iš jos sūnaus iš matymo pažįstamas asmuo reikalauja pinigų (1 t., b. l. 30-32).

Nepilnametis E. G. 2019 m. rugsėjo 5 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b. l. 39-42).

K. S. liudytojo papildomos apklausos protokole nurodė, jog 2019 m. vasario mėn. sūnus netyčia sudaužė mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 6S“, 32 GB 4G+Space Gray, Silver, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi telefonas buvo draustas, gavo naują telefoną „Apple iPhone 6S“, 32 GB Silver, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį bus mokama iki 2021 m. sausio 2 d. Šis telefonas buvo sudaužytas kai E. G. buvo mušamas (1 t., b. l. 76-77).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad K. S. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kuris, apžiūrėjus jame esančią informaciją, jai grąžintas. Apžiūra užfiksuota Kitų objektų apžiūros protokole su fotolentele fiksuojamas K. S. bendravimas su J. R. programėle messenger, matomos žinutės bei skambučiai. Telefone esančios žinutės nufotografuotos (1 t., b. l. 117, 126-127, 128-134).

Daiktų apžiūros protokole su fotolentele fiksuojama mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)(suklysta, nurodant IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), apžiūra, matosi suskilusios telefono dalys, telefonas neįsijungia, ekranas suskilęs, viršutinėje dešinėje ir kairėje ekrano pusės stipriai suskilę, nėra dalies stiklo, per vidurį ekrano viršuje taip pat nėra dalies stiklo. Ekrano apatinė kairė pusė stipriai suskilusi. Išėmus iš telefono SIM kortelės stalčiuką, ant jo matomas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135-136, 137-143). Minėtas telefonas Nutarimu grąžinti daiktus grąžintas K. S. (1 t., b. l. 144-145).

2019 m. spalio 7 d. Specialisto išvadoje Nr. G 1391/2019(04) nurodyta, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra objektyviai pagrįstų duomenų, kad E. G. (2019 m. spalio 3 d.) užduotyje nurodytu laikotarpiu, t. y. 2019 m. liepos-rugpjūčio mėn. buvo padaryti kūno sužalojimai. Psichologinio smurto pasekmes sveikatos būklei vertina teismo psichiatrai ir psichologai (1 t., b. l. 149-150).

2019 m. lapkričio 12 d. Išraše iš medicinos dokumentų konstatuota, jog E. G. nustatytas potrauminis streso sutrikimas ir kt. Gydosi pas psichiatrus dėl pablogėjusios psichinės būklės (1 t., b.l. 171-173).

Fotolentelėje fiksuotos programėle messenger rašytos J. R. žinutės E. G. ir K. S. (1 t., b. l. 71).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad K. S. pateikė Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą ir atspausdintą susirašinėjimą tarp J. R. ir R. Č. (1 t., b. l. 97-116).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog K. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 6S“, 32 GB Silver, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus: AB „Telia Lietuva“ Akcijos nužsakymas, Abonento(-ų) įjungimas, Gąžinimo kvitą ir kasos kvitą (1 t., b. l. 118-119, 120, 121-122, 123-124, 125).

2019 m. spalio 30 d. nutarimu kaltinamajam J. R. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu(duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju E. G., jo įstatymine atstove K. S. ir R. Č. (2 t., b. l. 55-57).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 10 d. Pažymoje dėl antrinės teisnės pagalbos išlaidų nurodyta, jog advokatės K. A. užmokestis teikiant teisnę pagalbą nukentėjusiajam E. G. sudaro 455,96 Eur (3 t., b. l. 89).

2021 m. vasario 10 d. pažymoje nurodyta, jog advokato suteiktos antrinės teisnės pagalbos kaltinamajam J. R. išlaidos sudaro 427,50 Eur (3 t., b. l. 90).

2020 m. rugsėjo 9 d. Nutarimu ikiteisminis tyrimas A. R. atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo požymių (2 t., b.l. 112-113).

Apklausiant nukentėjusįjį E. G. pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavo psichologė K. Č.-L., kuriai už suteiktas psichologinės pagalbos paslaugas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo 234,24 Eur (1 t., b. l. 153, 154).

Vaizdo įrašai su nepilnamečių nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų vaizdo ir garso įrašais, 2 DVD vokuose Nr. 1 ir 2.

Įrodymų vertinimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neturi pagrindo abejoti kaltinamojo kalte padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – vieną kartą kumščiu sudavus smūgį nukentėjusiajam E. G. į kairės pusės smilkinį. Tokią išvadą patvirtina nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paties kaltinamojo parodymai, liudytojų – A. S., kuris parodė, kad matė, kaip J. R. trenkė kumščiu nukentėjusiajam vieną kartą į galvą, dėl ko nukentėjusysis atsirėmė į stovėjusią mašiną. Patvirtino, kad kaltinamasis ant žemės E. G. nebuvo parvertęs, jo nespardė. Be to, nurodė, kad E. G. buvo priėjęs prie jų, tačiau po J. R. suduoto smūgio jokių sužalojimų ant E. veido jis nematė. Panašius parodymus teikė ir A. R., kuris nurodė, jog nuo konfliktuojančių kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo 3-4 metrų atstumu. Matė, kad jie stumdėsi, E. nugara atsirėmė į mašinos kapotą. Tada jis priėjo ir atskyrė vaikinus bei sudrausmino J. R., kad neprasidėtų. Nurodė, kad nematė, jog E. būtų sužalotas ar išsigandęs, jis kalbėjo ir ėjo normaliai. Kad konflikto metu būtų iškritęs telefonas ar būtų suplėšyta striukė, nematė. Panašias aplinkybes patvirtino ir N. J., kuris matė, kaip J. R. sudavė E. kumščiu smūgį į veidą, po to trenkė į pakaušį, E. pradėjo atsiprašinėti. Po to jie ramiai kalbėjosi, J. davė E. cigaretę. Netrukus jis su A. S. išėjo namo. Kas vyko po to, kai jie išėjo, jam nežinoma. Po J. suduotų smūgių ant E. G. nematė jokių sužalojimų. Aplinkybę, kad buvo spardomas dviejų asmenų, patvirtino tik pats nukentėjusysis E. G., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausos metu jis nurodė, kad J. R. draugas vardu E.. Parėjęs namo, mamai pasakė, kad jį susmušė J.. Liudytojas R. Č., teikdamas parodymus teisme, teigė, jog E. jam sakė, kad jį mušė du asmenys, tačiau jis pats įvykio nematė, kad įvykio vaizdą liudytojas susidėliojo iš E. G. psakojimo. Be to, liudytojas nurodė, kad E. G. yra sergantis žmogus ir vienu metu gali kalbėti vienaip, kitu – kitaip, todėl tikėti prieštaringais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo. Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra objektyviai pagrįstų duomenų, kad E. G. 2019 m. liepos-rugpjūčio mėn. buvo padaryti kūno sužalojimai. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. R. sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu nukentėjusiajam E. G. į kairį smilkinį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokią išvadą teismas daro dėl to, jog visiems žinoma, kad veido vieta – smilkinys yra itin skausminga ir neretai pakankai stipresnio paspaudimo pajusti fizinį skausmą. Įrodymų viseto vertinimo pagrindu teismas pripažįsta, jog daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis J. R., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sudavė E. G. nenustatytą skaičių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, nėra pagrindo, nes ši kaltinimo dalis nepatvirtinta neginčijamais įrodymais. Iš byloje esančių dokumentų, apibūdinančių nukentėjusįjį E. G. –(duopmenys neskelbtini) mokyklos charakteristikos, liudytojų V. B. ir K. M. paaiškinimų darytina išvada, kad nukentėjusiojo E. G. motina K. S. itin rūpinasi sūnaus sveikatos būkle, jo ugdymu, bendradarbiauja su kompetentingais asmenimis (mokytojais, gydytojais) koreguojant jo elgesio ir mokymosi problemas ir pan., Teismo įsitikinimu, matydama, jog sūnus grįžo stipriai sumuštas, net suspardytas, matydama ant jo kūno mėlynes, žinodama jo sveikatos būklę, ji nebūtų laukusi tris savaites ir nesikreipusi į policijos pareigūnus dėl kalto asmens patraukimo atsakomybėn. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog nukentėjusysis buvo spardomas.

Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka daryti neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą.4Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, o visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo/kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu buvo išnaudotos visos galimybės, tačiau nepavyko pašalinti abejonių dėl kaltinamojo J. R. veiksmų, t. y. fizinio smurto naudojimo spardant nukentėjusįjį E. G., kaip nurodyta kaltinime – „tęsiant nusikalstamą veiką ir sudavus E. G. nenustatytą skaičių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas“, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas sprendžia, jog nors kaltinamasis ir nurodė, jog prisipažįsta iš dalies, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kaltę jis pripažino pilnai, nes prisipažino sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam, tačiau jo elgesys tiek po įvykio, rašant grasinančio pobūdžio žinutes, netinkamai bendraujant su nukentėjusiojo motina ir jos draugu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nesudaro pagrindo spręsti, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos.

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtinį, nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta akivaizdžiai turinčio sveikatos problemų nepilnamečio atžvilgiu, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nubaudžiant kaltinamąjį vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausme. Įvertinus tai, jog kaltinamasis ir po nagrinėjamo įvykio darė nusikalstamas veikas, buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio pareigūnų, pabėgdamas į užsienį, rašė netinkamo pobūdžio žinutes nukentėjusiajam ir jo mamai bei jos draugui, kaltinamajam skirtina intensyvi priežiūra 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant – a) visą parą dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso, b) nuo 20.00 val. iki 7.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)c) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju E. G. ir jo motina K. S.; paskiriant įpariegojimus – a) 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; b) neatlygintinai išdirbti 90 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; c) atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą; d) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirta bausmė BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių pagrindu subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytina atlikta bausmė pagal ankstesnį nuosprendį.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas ankstesniais nuosprendžiais neįskaitytas kaltinamojo suėmimo laikas.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-42-835/2020, ir 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-526-715/2020, įskaitytas suėmime išbūtas laikas 2020 m. gegužės 6 d. ir nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. Liko neįskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. liepos 2 d. Kaltinamasis visą tą laiką, t. y. nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki jo perdavimo 2020 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikai buvo laikomas Jungtinėje Karalystėje Lesteršyro (Leicestershire) policijoje, todėl šis laikas (atsižvelgiant, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo įskaitytas suėmimas 2020 m. gegužės 6 d. ir nuo 2020 m. liepos 2 d.), įskaitytinas į paskirtą bausmę. Suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. liepos 1 d. sudaro 56 dienas, kurios BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio tvarka pakeistinos į 112 (vieną šimtą dvylika) laisvės apribojimo dienų ir laikytina, kad kaltinamasis yra atlikęs 3 (tris) mėnesius 8 (aštuonias) dienas laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnis).

Likusio suėmimo laiko (2020 m. gegužės 6 d. ir laikotarpio nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d.) nėra pagrindop įskaityti, nes šis suėmimo laikas yra įskaitytas į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruuodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu(duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju E. G., jo įstatymine atstove K. S. ir R. Č. paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma išsiaiškintina, ar ji padaryta, dėl ko atsirado žala ir kas atsakingas už žalą.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis E. G., atstovaujamas įstatyminės atstovės K. S. ir įgaliotos atstovės advokatės K. A., byloje pareiškė 1 490,16 Eur civilinį ieškinį, kurio 490,16 Eur sudaro turtinė žala, o 1 000 Eur neturtinė žala.

Turtinę žalą sudaro 410,16 Eur suma, susijusi su išsimokėtinai paimto ir sudaužyto mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone 6S“, 32 GB Silver, IMEI Nr.(duomenys neskelbtini), įmokomis, o 80 Eur žalą sudaro civiliniame ieškinyje nurodyta suplėšytos striukės vertė.

Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 1 000 Eur, nurodydamas, kad dėl neadekvataus kaltinamojo J. R. elgesio, jo veiksmų patyrė fizinį skausmą, šoką, baimę, pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, išsigando dėl savo sveikatos, gyvybės. Dėl kaltinamojo siunčiamų grasinančio pobūdžio žinučių dar ilgai negalėjo pamiršti įvykio aplinkybių, jautė grėsmę, bijojo išeiti į gatvę, vengė bendravimo su aplinkiniais.

Vertindamas išlaidų, kurios nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, priteisimo galimybę, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjas įtvirtino laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri taikytina ir sprendžiant civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, o tai reiškia, kad išvada daroma ir tada, kai abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiną atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Nei nukentėjusysis, nei jo atstovės nepateikė jokių įrodymų apie suplėšytą striukę, kuri, pasak jų, kainavo 80 Eur. Faktą, kad nukentėjusysis dėvėjo striukę, patvirtino liudytojas N. J. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip liudytojas, nurodydamas, kad E. G. tą dieną dėvėjo žalią striukę be kapišono ir juodą megztuką su kapišonu. Nesant byloje jokių neginčijamų įrodymų apie suplėšytą striukę, jos nepataisomą sugadinimą bei striukės vertę, civilinis ieškinys dėl 80 Eur priteismo paliktinas nenagrinėtas, pripažįstant nukentėjusiajam teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo nepataisomai sugadintas dėl kaltinamojo veiksmų. Teismui kelia abejones nukentėjusiojo paaiškinimai, kad jis bijojo mamos ir jai nesakė, jog J. R., spardydamas jį, sudaužė telefoną. Pašalinus iš kaltinimo fizinio smurto naudojimo, spardant nukentėjusįjį E. G., aplinkybę – „tęsiant nusikalstamą veiką ir sudavus E. G. nenustatytą skaičių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas“ – teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone 6S“, 32 GB Silver, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas būtent kaltais J. R. veiksmais, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, jog civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ši materialinės teisės norma nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo kaltę (CK 6.282). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje patirti) dvasinius išgyvenimus.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis E. G. yra nepilnametis, turintis specialiuosius ugdymosi poreikius, įvairaus pobūdžio sveikatos, tame tarpe ir psichinės sveikatos, problemas. Jam taikomas medikamentinis gydymas, nukentėjusysis pastoviai lankosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, gydėsi sanatorijoje. Teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo netikėti, jog dėl kaltinamojo suduoto smūgio kitų asmenų akivaizdoje ir patirto fizinio skausmo bei pažeminimo, nukentėjsuiajam buvo sukeltas stresas, kuris neginčiajami įtakojo jo sveikatos pablogėjimą. Teismas sprendžia, jog ir tolesni kaltinamojo veiksmai – žinučių rašymas nukentėjusiajam, jo mamai, patėviui, o taip pat apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei žinojimas apie vykstantį ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme ir toliau palaikė padidintą ir taip psichiškai jautraus nukentėjusiojo streso lygį. Vertindamas liudytojos V. B., kuri yra gydytoja, kontroliuojanti ir koreguojanti nukentėjusiojo ligos eigą, ir liudytojos K. M., t. y. psichologės, pas kurią nukentėjusysis lankėsi gydytojos rekomenduotas, paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo sveikatos būklei nagrinėjamas įvykis turėjo nemenką neigiamą įtaką. Tačiau teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimui tam tikrą poveikį turėjo ir jo patirtas stresas sanatorijoje, kai kitas ligonis pagrasino peiliu. Vadovaudamasis surinktais įrodymais, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas spręsti, kad dėl kaltinamojo veiksmų ir jų tyrimo proceso nukentėjusiojo sveikata pablogėjo, jis patyrė stresą, išgyvenimus, nepatogumus, prireikė daugiau vaistų ir pan., todėl daro išvadą, jog 700 Eur suma bus pakankama patirtai neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 vokas, su jame esančia DVD plokštele, kurioje patalpinti nukentėjusiojo E. G. 2019 m. rugsėjo 5 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašai, ir 1 vokas, su jame esančia DVD plokštele, kurioje patalpinti nepilnamečių A. S. ir N. J. apklausų vaizdo ir garso įrašai, prisegti prie bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad Valstybės patirtos proceso išlaidos gali būti atlyginamos, jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini)652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-875/2021 ir kt.).

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kaltinamajam gynybą užtikrino advokatai N. L. ir Gintaras Gricius. 2021 m. vasario 10 d. pažymoje nurodyta, jog advokatų suteiktos antrinės teisnės pagalbos kaltinamajam J. R. išlaidos sudaro 427,50 Eur (3 t., b. l. 90).

Kaltinamasis buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje iki 2020 m. gruodžio 14 d., todėl užtikrinti gynybą ir šioje byloje jam buvo privaloma BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Po to, kai 2020 m. gruodžio 14 d. kaltinamajam buvo panaikintas suėmimas, vyko dar trys teisiamieji posėdžiai nuotoliniu būdu, kurie nebuvo ilgos trukmės. Teismas pripažįsta, kad išlaidos susidarė dėl kitoje byloje paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo, šioje byloje teisiamuosiuose posėdžiuose advokatas dalyvavo nuotoliniu būdu. Kaltinamasis yra jaunas ir darbingas, pripažįstamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, todėl teismas sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau atsižvelgiant į teisiamųjų posėdžių trukmę bei jų vykdymą nuotoliniu būdu, iš kaltinamojo išieškotina 1/3 jų dalis, kurią sudaro 142,50 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, teismas atsižvelgia ne tik į kaltininko turtinę padėtį, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį, advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato kvalifikaciją, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką ir panašias aplinkybes.

Nukentėjusysis E. G. yra nepilnametis, todėl jo teises ir teisėtus interesus interesus privalomai padėjo užtikrinti įgaliota atstovė advokatė K. A. BPK 55 straipsnio pagrindu. Advokatė nepilnamečio nukentėjusiojo interesus užtikrino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Nukentėjusiojo atstovė rengė civilinį ieškinį, teikė prašymus, įvairias pažymas, dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl teismas pripažįsta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. vasario 10 d. Pažymoje dėl antrinės teisnės pagalbos išlaidų nurodytas advokatės K. A. 455,96 Eur užmokestis teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam E. G. nėra per didelės, todėl išieškotinos iš kaltinamojo pilnai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vykdant nepilnamečio nukentėjusiojo E. G. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvavo psichologė K. Č.-L., kuriai už suteiktas psichologinės pagalbos paslaugas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo 234,24 Eur (1 t., b. l. 193, 194).

Spresdamas proceso išlaidų – nukentėjusiajam atstovausios advokatės K. A. ir psichologės K. Č.-L. priteismo klausimą, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis J. R. yra jauno ir darbingo amžiaus, galintis dirbti ir gauti pajamas, duomenų apie jo prastą sveikatos būklę, dėl ko jis negalėtų dirbti, byloje nėra, proceso išlaidos susidarė dėl jo ydingo ir priešingo teisės normoms elgesio nukentėjusiojo atžvilgiu padarinių, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo atstovavimo ir psichologės dalyvavimo procese išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jos nevertinamos kaip neproporcingos, todėl išieškotinos iš nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

J. R. informuotinas, jog Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), pasirinktinai į šias surenkamąsias sąskaitas bankuose:

„Swedbank“, AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

„Luminor bank“, AS, Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AB „Šiaulių bankas“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

UAB „Medicinos bankas“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Psichologės pagalbos išlaidos mokėtinos į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 190547027.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307, 311-313 straipsniais,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant – a) visą parą dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso, b) nuo 20.00 val. iki 7.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu(duomenys neskelbtini), c) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju E. G. ir jo motina K. S.; paskiriant įpareigojimus – a) 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; b) neatlygintinai išdirbti 90 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; c) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; d) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirtą bausmę BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių pagrindu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme bausme visiško sudėjimo būdu, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribjimo bausmės visiško sudėjimo būdu pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant – a) visą parą dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso, b) nuo 20.00 val. iki 7.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu(duomenys neskelbtini), c) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju E. G. ir jo motina K. S.; paskiriant įpareigojimus – a) 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; b) neatlygintinai išdirbti 90 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; c) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems E. G. ir per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu priteistą žalą; d) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti ankstesniais nuosprendžiais neįskaitytą kaltinamojo suėmimo laiką nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. liepos 1 d. – 56 dienas, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio tvarka pakeistas į 112 (vieną šimtą dvylika) laisvės apribojimo dienų ir laikyti, kad kaltinamasis yra atlikęs 3 (tris) mėnesius 8 (aštuonias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu(duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju E. G., jo įstatymine atstove K. S. ir R. Č. paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Nukentėjusiojo E. G. civilinį ieškinį dėl 490,16 Eur turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl 410,16 Eur priteisimo (susijusios su mobiliojo ryšio telefonu „Apple iPhone 6S“, 32 GB Silver, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) atmesti, o dėl 80 Eur turtinės žalos (už sugadintą striukę) palikti nenagrinėtą; pripažinti nukentėjusiajam E. G. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo E. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo J. R. priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 voką su jame esančia DVD plokštele, kurioje patalpinti nukentėjusiojo E. G. 2019 m. rugsėjo 5 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašai, ir 1 voką su jame esančia DVD plokštele, kurioje patalpinti nepilnamečių A. S. ir N. J. apklausų vaizdo ir garso įrašai, prisegtus prie bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Valstybės garantuojamos teisnės pagalbos išlaidas už kaltinamajam J. R. suteiktą advokato pagalbą užtikrinant gynybą šioje byloje išieškoti iš dalies ir iš kaltinamojo J. R. priteisti 142,50 Eur Valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisnės pagalbos išlaidas, užtikrinant nepilnamečio nukentėjusiojo E. G. teises ir teisėtus interesus išieškoti pilnai ir iš kaltinamojo J. R. priteisti 455,96 Eur Valstybės naudai.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 234,24 Eur išlaidas už psichologo suteiktas psichologinės pagalbos paslaugas išieškoti iš kaltinamojo.

Informuoti J. R., jog Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), pasirinktinai į šias surenkamąsias sąskaitas bankuose:

„Swedbank“, AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

„Luminor bank“, AS, Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

AB „Šiaulių bankas“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);

UAB „Medicinos bankas“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Psichologės pagalbos išlaidos mokėtinos į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 190547027.

Išaiškinti J. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.