Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo U. M. ieškinį atsakovei D. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB GF bankui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

3. Atsižvelgus į teismo posėdyje byloje dalyvavusių asmenų nuomonę, taip pat nesant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi teismas nutarė nagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.

4. Ieškovo atstovė advokatė Donata Motiejūnė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šalys neturi nepilnamečių vaikų, kaip sutuoktiniai ir kaip šeima šalys negyvena nuo 2008 m. Šiuo metu atsakovė gyvena užsienyje, su ieškovu jokių ryšių nepalaiko. Todėl santuoka yra nutrūkusi dėl abiejų kaltės, kas rodo, kad byloje nėra jokių prieštaravimų. Sutuoktiniai kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovas prašo UAB GF bankui įsipareigojimą pripažinti jo asmeniniu įsipareigojimu. Kreditorius UAB GF bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Taip pat ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė pasiliktų santuokinę pavardę. Atsakovė dėl ieškinio prieštaravimų nepareiškė. Ieškovas neprašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų.

5. I. U. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

8. Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad santuoka tarp U. M. ir D. M. įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų šalys neturi (b. l. 7). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad nei U. M., nei D. M. nekilnojamojo turto nei bendro, nei asmeninio neturi (b. l. 8, 9). Iš VĮ Regitros duomenų matyti, kad U. M. ir D. M. vardu transporto priemonių nėra registruota (b. l. 10).

9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovė pateiktame prašyme su pareikštu ieškiniu sutiko, pripažino ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovei pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovė pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020). Atsakovei pripažinus ieškinį, surašomi sutrumpinti teismo sprendimo motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo

10. Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad santuoka tarp U. M. ir D. M. įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

11. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 straipsniai). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti.

12. Iš ieškovo atstovės paaiškinimų, atsakovės ieškinio pripažinimo matyti, kad sutuoktiniai santuokinių ryšių nepalaiko, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda jau nuo 2008 metų, t. y., apie 15 metų, nors susituokus viskas buvo gerai, tačiau vėliau gyvenant santuokoje jie suprato, kad yra skirtingi žmonės, skiriasi požiūris į daugelį dalykų, į šeimą, į vyro ir žmonos pareigas, nesutampa charakteriai, prasidėjo nesutarimai, todėl bendras gyvenimas nėra įmanomas, ieškovas ir atsakovė galimybės susitaikyti nemato. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju abi šalys tvirtai apsisprendusios nutraukti santuoką, ieškovas prašė netaikyti termino susitaikyti, atsakovė su ieškiniu sutiko, todėl imtis priemonių santuokai išsaugoti nagrinėjamu atveju nėra tikslinga.

13. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas mano, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), nes abu pažeidžia savo, kaip sutuoktinio, pareigas, neveda bendro ūkio, kartu negyvena, jų nesieja bendri finansiniai santykiai, jokie bendri interesai. Kadangi sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 7), jų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimas nesprendžiamas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

14. CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nurodomo straipsnio 2 dalyje numatyta – jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Vadinasi tam, kad uždrausti vienam iš sutuoktinių pasilikti santuokinę pavardę, reikalingos dvi sąlygos: 1) galima uždrausti pasilikti santuokinę pavardę tik kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui, jeigu santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės; 2) sutuoktiniai neturi turėti bendrų vaikų. Šiuo atveju, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovas neprieštaravo, kad atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė, atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimais, todėl po santuokos nutraukimo D. M. paliktina santuokinė pavardė – M., U. M. paliktina jo pavardė – M..

15. Ieškovas nurodė, kad išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito neturėtų būti priteistas, šalys darbingos ir gali pačios save išlaikyti, atsakovė su ieškiniu sutiko, todėl išlaikymo klausimas byloje nespręstinas (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių

16. Teismui nutraukiant santuoką, vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

17. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro, taip pat VĮ ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, kad šalys nėra įgijusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto. Todėl nagrinėjamoje byloje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimas nėra sprendžiamas.

18. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus.

19. Ieškovas nurodė, kad turi asmeninius kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB GF bankas pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 3, pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 4, pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 5 (b. l. 11-13), kuriuos po santuokos nutraukimo prašo palikti vykdyti asmeniškai ieškovui, nes paskolos buvo paimtos jo jau negyvenant kartu su atsakove. Atsakovė tai patvirtino pripažindama ieškinį. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB GF bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovo vardu su banku kilę įsipareigojimai bankui pagal minėtus sandorius Nr. 3, 4, 5 po santuokos nutraukimo liktų asmenine ieškovo U. M. prievole. Paaiškėjus, kad ieškovas vartojimo kredito sutartis su kreditoriumi sudarė jau kartu negyvenant su atsakove, kreditus ėmė savo asmeniniams poreikiams tenkinti, dėl to ginčo byloje nėra, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, ieškovo prisiimtus įsipareigojimus UAB GF bankui pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 3, pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 4, pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 5 po santuokos nutraukimo laikyti ieškovo asmeniniais finansiniais įsipareigojimais šiam kreditoriui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

21. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 110,00 Eur žyminį mokestį, tačiau neprašė priteisti iš atsakovės žyminio mokesčio, taip pat byloje jį atstovavo advokatė, tačiau neteikė prašymo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas - išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, teismo posėdžio metu jo atstovė nurodė, jog jis bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės neprašo, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos ir nepriteistinos, jos lieka jas patyrusiai šaliai.

22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes byla elektroninė, šalys procesinius dokumentus gavo per EPP ir el. paštu, todėl tokių išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 381-385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

N. U. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo U. M. palikti pavardę „M.“, D. M. palikti santuokinę pavardę „M.“.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolės trečiajam asmeniui UAB GF bankas, į. k. 300515252, pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 3, pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 4 ir pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 5 lieka asmeninėmis ieškovo U. M., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.