Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-166/2013

Teisėja Ieva Gavelytė – Kalytienė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00654-2013-8

2013 m. rugsėjo 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-05-07 iki 2013-05-09 (dvi dienos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. nuteistas už tai, kad pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013-05-07, apie 16.30 val., esant laisvam priėjimui, iš IĮ „Du broliai“ priklausančios parduotuvės „Du broliai“, esančios adresu Didžioji g. 25, Vilniuje, pagriebęs nuo lentynos prekybos salėje IĮ „Du broliai“ priklausančius dvejus vyriškus baltinius, kurių vieneto vertė 620 litų, bendros 1240 litų vertės bei kaklaraištį 360 litų vertės, šaukiant pardavėjai, išbėgo iš parduotuvės nesusimokėjęs, tokiais savo veiksmais pasikėsino atvirai pagrobti IĮ „Du broliai“ priklausantį turtą, 1600 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto praeivio.

Šiais savo veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Apeliantas M. A. apeliaciniame skunde, neginčydamas kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme bei jos kvalifikacijos, prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Nors nuteistasis M. A. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Dėl apelianto argumentų, kad jam paskirta per griežta bausmė, pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam M. A. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis.

M. A. veikdamas tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertino M. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, jog M. A. yra jauno amžiaus, tačiau niekur nedirba, nesimoko, teistas net 23 kartus, baustas administracine tvarka, kas rodo, jog jis nedaro teisingų išvadų ir nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms. Apylinkės teismas įvertino visas šias aplinkybes ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BK 61 str. nuostatomis bausmės dydį parinko artimesnį sankcijoje nustatytam minimaliam dydžiui. Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo paskirta bausme, kuri yra teisinga, aiškiai ne per griežta ir atitinka siekiamus bausmės tikslus. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo švelninti paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.