- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-803-252/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07408-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- M. V.
- Trečiasis asmuo
- E. M., Panevėžio rajono savivaldybei
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 803 - 252 - 2013
Alvida Jasaitytė Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07408-2012-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-284-837-2013 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims E. M., Panevėžio rajono savivaldybei dėl kelio servituto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas M. V. pareiškė ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims E. M., Panevėžio rajono savivaldybei dėl kelio servituto nustatymo, suteikiant teisę juo važiuoti įvairioms transporto priemonėms, eiti pėstiesiems, ginti galvijus, papildomai nenustatant naudojimosi juo apribojimų.
Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti ieškovui M. V. imtis tam tikrų veiksmų – patekti į kelią, esantį atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei savavališkai atlikti darbus šiame kelyje. Nurodė, kad ieškovas pastoviai be atsakovo leidimo patenka į atsakovo nuosavybės teise valdomą teritoriją – kelią, atvažiuoja įvairiu paros metu į kiemą, fotografuoja ir filmuoja nuosavybę. Be to, buvo atvykę anksčiau nematyti asmenys, kurie norėjo nuvalyti dalį kelio dangos, kas būtų sąlygoję teismo paskirtos ekspertizės klaidingų aplinkybių nustatymą. Todėl netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių nukentės atsakovo teisės, o teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetė. Motyvavo tuo, kad atsakovas nenurodė, kokią žalą jam savo veiksmais daro ieškovas, kokios konkrečios jo teises yra pažeidžiamos ieškovui patenkant į kelią, dėl kurio servituto nustatymo vyksta ginčas teisme, kokie konkretūs ieškovo atliekami veiksmai gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti jį nebeįmanomą, t. y. atsakovas nepateikė teismui pakankamų motyvų bei įrodymų apie būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str. 1 d. 12 p.). Teismo nuomone, prašymo tenkinimas žymiai padidintų bylinėjimosi išlaidas, kai įstatymas įpareigoja teismą ir šalis laikytis ekonomiškumo principo (CPK 7 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Nurodo, kad priešingai nei sprendė teismas dėl neva nenurodytos ieškovo atsakovui daromos žalos, prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas kaip tik nurodė, jog ieškovas su specialios technikos pagalba siekė nuimti dalį kelio dangos, dėl ko atliekant ekspertizę bus nustatytas žymiai mažesnis kelio dangos aukštis nei buvo anksčiau, o ieškovas galės įrodinėti, kad kelio danga nėra tokia, kokia nurodyta atsakovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose – darbų sąmatose. Todėl teisingas teismo sprendimas tuo atveju tikrai nebus priimtas. Be to, jis teismui pateikė rašytinį įrodymą, kad M. V. savavališkai įvažiuoja į atsakovo nuosavybę, fotografuoja jo kelią bei namų valdą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad atsakovas nurodo melagingus teiginius, elgiasi nesąžiningai, be pagrindo siekia gauti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai atmetė atsakovo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus bei užtikrinti būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje realų įvykdymą. Pagal siekiamą tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirstomos į įrodymus, galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias bei prevencines priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 str. 1 d. 12 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam galimam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, taip pat naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui. Kartu pažymėtina, jog teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šioje ginčo byloje netinkamai įvertino atsakovo A. M. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tikslą.
Ieškinio dalykas šioje byloje – kelio servituto nustatymas. Ieškovo M. V. reikalavimas grindžiamas tuo, kad jis nuosavybės teise valdo 1,0298 ha žemės sklypą, kuris šiuo metu yra padalintas į 10 namų valdos sklypų. Į savo valdomus sklypus gali patekti tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame sklype yra įrengtas kelias, vedantis į ieškovo sklypus, tačiau servitutas keliui nenustatytas. Priešingai teismo argumentams, atsakovas A. M. tiek prašyme taikyti laikinąją apsaugos priemonę, tiek atskirajame skunde aiškiai nurodė, kuo pasireiškia reali grėsmė pažeisti jo teises, o būtent – tai, kad ieškovas siekė nugreideriuoti dalį kelio dangos, dėl ko atliekant ekspertizę bus nustatytas žymiai mažesnis kelio dangos aukštis, taip pat ieškovas atvažiuoja įvairiu paros metu į atsakovo kiemą, fotografuoja ir filmuoja jo nuosavybę ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės tikėtinai pagrindžia prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės reikalingumą. Matyti, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-05-06 nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus atlikta statinio – kelio statybos techninė ekspertizė (b. l. 6-7). Kadangi neužkirtus kelio ieškovui atlikti savavališkus veiksmus, pavyzdžiui įvykdžius siekį ginčo kelią nugreideriuoti, kyla reali grėsmė tinkamam ekspertizės atlikimui, ką nurodo ir apeliantas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Panevėžio apskrities VPK nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 4) konstatuoti nesutarimai tarp E. M. ir M. V., kurie vyksta būtent dėl naudojimosi šiuo keliu.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo prašymas uždrausti ieškovui imtis tam tikrų veiksmų – apskritai patekti į kelią, esantį atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, yra perteklinis. Kaip minėta, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į ieškovo teisės užtikrinimą, jog ginčo keliu, kol vyks bylos nagrinėjimas, bus sudarytos sąlygos važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėsčiomis ir pan. Priešingu atveju, t. y. pritaikius atsakovo A. M. prašomą laikinąją apsaugos priemonę pilna apimtimi, tikėtina, jog būtų sudėtinga ieškovui, kaip kad jis nurodo ieškinyje, patekti į savo valdomus sklypus, tačiau tai nesuteikia ieškovui teisės daryti kokius tai kelio pagerinimus ar kitokius darbus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo esmę, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirojo skundo argumentus bei įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo A. M. prašymą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas. Todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo A. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti ieškovui M. V. imtis tam tikrų veiksmų – savavališkai atlikti darbus kelyje, esančiame atsakovui A. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Teismo vertinimu, tokia laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga, pritaikyti suvaržymai nepažeis tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtų interesų naudotis jiems priklausančiu turtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti ieškovui M. V., gim. (duomenys neskelbtini) imtis tam tikrų veiksmų – savavališkai atlikti darbus kelyje, esančiame atsakovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).