- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 2-1267-587/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22660-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Registrų centras“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius, AB „Kauno energija“
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjui K. P., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ „Registrų centras“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus, AB „Kauno energija“ atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį turto registravimo įstaigoje atnaujinimo, suinteresuoti asmenys VĮ „Registrų centras“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius, AB „Kauno energija“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą 2000-08-11 sudarytai sutarčiai Nr. 8560 įregistruoti. Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2000-08-11 su A. G. sudarė sutartį Nr. 8560, pagal kurią jis nusipirko iš A. G. žemės sklypą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Šią sutartį patvirtino notarė. Pasirašant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį jam nebuvo išaiškintos pareigos dėl sutarties registravimo ir pasekmės dėl sutarties neįregistravimo, todėl nesuvokė, kad sutarties nepateikimas registrui daro sutartį negaliojančia. Teigia sąžiningai įgijęs žemės sklypą, visą laiką juo naudojęsis ir prižiūrėjęs. Dėl teisinio neišprusimo pagal tuo metu galiojusį CK 255 str. nesikreipė per tris mėnesius dėl sutarties įregistravimo atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Mano, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios neregistruoti 2000-08-11 sudarytos sutarties, o procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo, nerūpestingumo ir žinių stokos. Be to, iškart po sandorio sudarymo buvo išvykęs dirbti į užsienį. Ginčo sutartis visiškai įvykdyta, jis atsiskaitė už nekilnojamąjį turtą ir juo naudojasi, prižiūri. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai. Todėl prašo vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atnaujinti praleistą terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (b. l. 3-6).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, jeigu pareiškėjas teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą (b. l. 17-20).
Suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad spręsti, ar termino praleidimo priežastys yra svarbios, palieka teismui, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. ši sutartis galėtų būti įregistruota nekilnojamojo turto registre tik atnaujinus praleistą jos įregistravimo terminą (b. l. 22).
Suinteresuoto asmens AB „Kauno energija“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas neįregistravo nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuris 2011 m. vykdant išieškojimą iš A. G., buvo areštuotas. Tuo metu, kai turtas buvo areštuotas, žemės pirkimo-pardavimo sandoris nebegaliojo, todėl areštas buvo pritaikytas tinkamai. Neįregistruodamas savo nuosavybės teisės pareiškėjas suklaidino tiek išieškojimą vykdančią antstolę, tiek AB „Kauno energiją“. Jei pasikeitusi nuosavybės teisė būtų įregistruota, išieškojimas galėjo būti nukreiptas į kitą A. G. turtą, dėl kurio šiai dienai ginčas nekiltų ir nebūtų pažeisti AB „Kauno energija“ interesai dėl neesančio išieškomo turto po termino atstatymo ir nuosavybės teisės pasikeitimo įregistravimo. Mano, kad nėra teisinio pagrindo termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis, todėl prašo netenkinti pareiškimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2000-08-11 A. G. ir K. P. sudarė sutartį Nr. 8560, pagal kurią A. G. pardavė K. P. 650 kv. m. sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) k. v. Sutartis patvirtinta Kauno miesto 2-ro notarų biuro notarės Z. K. (b. l. 8). Asmuo, su kuriuo pareiškėjas sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, A. G., 2010-07-15 mirė (b. l. 27). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. G., šis turtas yra areštuotas (b. l. 35-36). Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad minėtą žemės sklypą areštavo antstolė S. V. vykdydama Kauno rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2551-214/2009 (b. l. 38). Kauno rajono apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimu iš atsakovo A. G. ieškovo AB „Kauno energija“ naudai buvo priteista skola, delspinigiai, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos (b. l. 33-34).
Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK normos nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento (149 str.). Pagal 1964 m. CK 255 str. 1 d., nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančia (1964 m. CK 255 str. 2 d.). Tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta situacija, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. LR CK, tačiau 1964 m. CK 255 str. nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 str. 2 d. nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001-07-01 įsigaliojusio LR CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal LR CK 4.49 str. 1 d. daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 str.). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2009).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pareiškėjas įsigijo 2000-08-11 sutarties pagrindu. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 255 str. nuostatas pareiškėjas turėjo tokį sandorį įregistruoti, tačiau įstatyme nustatytą terminą praleido ir sutarties neįregistravo. Pažymėtina, kad teismas kritiškai vertina pareiškėjo motyvus, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jam nebuvo išaiškintos ar netinkamai išaiškintos pareigos dėl sutarties registravimo bei to nepadarius atsirandančios teisinės pasekmės. Kita vertus, sutiktina su tuo, kad ir pačioje sutartyje esantis įrašas dėl sutarties įregistravimo (Sutarties 5 p.) dėl teisinio neišprusimo galėjo būti netinkamai suprastas pareiškėjo, nes sutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kieno yra pareiga įregistruoti sutartį. Pareiškėjas paaiškino, kad pareigos įregistruoti sutartį neįvykdė dėl savo paties aplaidumo ir žinių stokos, o ne veikdamas tyčia. Teismas neturi pagrindo netikėti teisme įstatymo nustatyta tvarka prisiekusio pareiškėjo paaiškinimais. Jokių įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo paaiškinimus, į bylą nepateikta (CPK 178 str.). Sprendžiant dėl praleisto termino sutarčiai įregistruoti atnaujinimo, svarbu įvertinti ir tokias aplinkybes, kad sandoris tarp šalių buvo visiškai įvykdytas, t. y. pareiškėjas įgyvendino savo kaip savininko teises į žemės sklypą, jį prižiūrėdamas, ginčo dėl žemės sklypo nuosavybės nebuvo. Tokių aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo klaidingai manyti, kad yra teisėtas žemės sklypo savininkas ir jokių papildomų teisinių formalumų dėl nekilnojamojo turto įregistravimo nereikia atlikti. Teismas konstatuoja ir tai, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas. Suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ savo nesutikimą su pareiškimu grindžia kreditoriaus teisių apsauga. Tačiau vien ta aplinkybė, kad dėl pareiškėjo ženkliai praleisto įstatyme nustatyto termino buvo suklaidintas žemės sklypą pardavusio asmens kreditorius bei išieškojimą vykdanti antstolė, nėra pakankamas pagrindas atmesti pareiškimą dėl įstatymų praleisto termino atnaujinimo.
CK 1.5 str. 4 d. numatyta teismo pareiga, aiškinant įstatymus ir juos taikant, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus dėl sutarties įregistravimo praleidimo priežasčių konstatuoja, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, bet neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, juo labiau, kad naujas CK visai nereglamentuoja būtinumo per kažkokį nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atnaujinti pareiškėjui K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą įregistruoti nekilnojamojo turto, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000-08-11 pirkimo-pardavimo sutarčiai, registro Nr. 8560, registruoti VĮ „Registrų centras“.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.