- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-831-265/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01808-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“
- Atsakovas
- A. Č.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjo A. Č. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės „PlusPlus Capital“, AS, ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-11834-1071/2019, kuriuo teismas iš atsakovo A. Č. ieškovės „PlusPlus Capital“, AS, naudai priteisė 655,99 Eur skolą, 84,90 Eur baudą, 57,07 Eur delspinigius, iš viso 797,96 Eur, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 797,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-11834-1071/2019 pateikti ir panaikinti 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis negavo jokių procesinių dokumentų, nes teismas juos siuntė jam ieškovės nurodytu adresu Duomenys neskelbtini., kuriuo jis negyvena (šiuo adresu tik deklaruota jo gyvenamoji vieta). Nurodė, jog tuo adresu yra žemės sklypas ir sodo namelis, nepritaikytas gyventi žiemą. Visą žiemą į sodą jis nevažiavo, nuvyko tik 2020 m. vasario pabaigoje ir sode pašto dėžutėje rado teismo 2019 m. gruodžio16 d. priimtą sprendimą už akių. Nurodė, jog jis nuolat gyvena adresu Duomenys neskelbtini., savo draugės (sugyventinės) bute, todėl jis nebuvo tinkamai (realiai) informuotas apie pradėtą teismo procesą, o tokiu atveju, jo manymu, negali būti taikomas trijų mėnesių naikinamasis terminas teismo sprendimui už akių peržiūrėti.
3. Taip pat nurodė, kad jis su sprendimu už akių ir ieškovės ieškiniu nesutinka, nes nuo automobilio perdavimo jam momento, tai yra nuo 2019 m. vasario 8 d., jis automobiliu beveik nesinaudojo, jau kitą dieną po automobilio priėmimo – perdavimo akto pasirašymo automobilis neužsivedė ir jį paėmė pardavėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lemasa“ remontuoti. Jis už automobilio nuomą pirmą įmoką (86,00 Eur) turėjo sumokėti iki 2019 m. kovo 8 d. Automobilis buvo remontuojamas ilgai, tikslios datos neprisimena, bet jam buvo grąžintas vasario pabaigoje ar kovo pradžioje. Jis tuo metu dėl savo pasikeitusių finansinių galimybių suprato, kad negalės vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį, todėl nutarė grąžinti automobilį UAB „Mogo LT“. 2019 m. kovo 12 d. jis sumokėjo UAB „Mogo LT“ 86,52 Eur. Nurodė, jog automobilis jo žinioje buvo tik vieną mėnesį, įskaitant remonto laiką, todėl mano, kad sumokėjo visą nuomos mokestį ir neprivalo mokėti turto vertės atkūrimo išlaidų, nes automobilis nebuvo naudojamas, jo vaizdo, techninė būklė per tą mėnesį jokiu būdu nebuvo pabloginta. Jis nesutinka, kad automobiliui buvo reikalingi sąmatoje nurodyti remonto darbai, kadangi automobilis buvo grąžintas ne blogesnės būklės. Be to, automobilio remonto sąmata sudaryta jam nedalyvaujant ir jam nežinant. Apie tai, kad pradinės kreditorės UAB „Mogo Lt“ reikalavimas buvo perleistas kreditoriui „Risk Management Services“ OU, o vėliau kreditoriui „PlusPlus Capital“, AS, jam nieko nebuvo žinoma, pranešimų apie tai jis negavo, todėl mano, kad reikalavimų perleidimu buvo pažeisti jo interesai.
4. 2020 m. kovo 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo rezoliucija buvo atnaujintas terminas pareiškimui pateikti.
Atsiliepimas
5. Ieškovė „PlusPlus Capital“, AS, pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė pareiškimo netenkinti. Nesutikimą grindė tuo, kad: 1) pareiškėjas pats pripažįsta, kad yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą būtent tuo adresu, kuriuo jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai; 2) pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtų informavęs ieškovę ar pradinę kreditorę UAB „Mogo LT“ apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatomis, fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tokią pareigą pareiškėjas buvo prisiėmęs ir pagal su pradine kreditore UAB „Mogo LT“ sudarytą sutartį (sutarties 9.1.3 punktas). Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje; 3) pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kodėl turėtų būti atnaujintas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Pareiškėjas pats nurodė, kad apie sprendimą už akių sužinojo dar 2020 m. vasario mėn. pabaigoje, tačiau pareiškimas pateiktas tik 2020 m. kovo 27 d., todėl akivaizdu, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pateiktas praleidus 20 dienų terminą; 4) pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindžia teiginių, kad jam perduotas automobilis buvo techniškai netvarkingas bei remontuojamas, kad buvo teiktos pretenzijos dėl netvarkingo automobilio; 5) priėmimo – perdavimo akte pareiškėjas pats nurodė, jog automobilis defektų neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismo motyvai:
6.1. Nurodė, kad atsakovas A. Č., teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė į bylą mokėjimo kvitą, kad sumokėjo už transporto priemonės valdymą ir naudojimą 86,52 Eur, ir jam priklausančio sodo sklypo, kurio adresu yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tą aplinkybę, kad jam perduota transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga ir kad ji buvo remontuojama pardavėjos UAB „Lemasa“ ir dėl to jis negalėjo naudotis transporto priemone pagal paskirtį.
6.2. Konstatavo, kad atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atsakovas nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Konstatavo ir tai, kad pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nėra.
6.3. Pažymėjo, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, teismas nurodo, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau, negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarčių pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Konstatavo, kad, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento. Todėl anksčiau nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą atitiko CK nustatytą pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą reglamentavimą, todėl buvo galimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Pareiškėjas A. Č. (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pagrindiniai skundo motyvai:
7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas siuntė apeliantui procesinius dokumentus ieškovės nurodytu adresu – Duomenys neskelbtini. Nurodytu adresu apeliantas negyvena (nors ir deklaravo ten savo gyvenamąją vietą), tuo adresu yra žemės sklypas ir sodo namelis, nepritaikytas gyventi žiemą. Visą žiemą į sodą nevažiavo, nuvyko tik 2020 m. vasario pabaigoje ir sode pašto dėžutėje rado teismo sprendimą su priedais ir reikalavimo perleidimą patvirtinančius dokumentus.
7.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į apelianto poziciją, atlikti objektyvų įrodymų tyrimą ir vertinimą bei priimti įprastą sprendimą.
7.3. Nurodo, kad reikalavimus pradiniam kreditoriui įvykdė, todėl cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, pareikštas teismo tvarka, negali būti teismo laikomas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir prieštarauja LR CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatoms.
Atsiliepimas
8. Ieškovė „PlusPlus Capital“, AS, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
8.1. Nurodo, kad pats atsakovas pripažįsta, kad jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą būtent tuo adresu, kuriuo jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Atsakovas taip pat neginčija ir tos aplinkybės, kad nei ieškovės, nei pradinės kreditorės UAB „Mogo LT“ apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą neinformavo, nors tą privalėjo padaryti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą.
8.2. Nurodo, kad atsakovas taip pat kelia visiškai niekuo nepagrįstas abejones ir dėl reikalavimo teisių ieškovei perleidimo. Ieškinyje aiškiai nurodyta, kad sutartys, kurių pagrindu ieškovė įgijo reikalavimą, yra ilgalaikės ir reikalavimo teisės pagal jas perleidžiamos sudarant atskirus priedus, iš kurių vieno išrašas yra pateiktas į bylą. Visiškai nepagrįstai bandoma neigti pirmosios instancijos teismo poziciją, kad apie perleistas reikalavimo teises skolininkas gali būti informuojamas ir naujajam kreditoriui pareiškiant ieškinį. Atsakovas patvirtino, kad visus teismo siųstus procesinius dokumentus yra gavęs ir su jais susipažinęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis ir nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
13. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
14. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantui procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškovės nurodytu adresu – Duomenys neskelbtini. Nurodytu adresu apeliantas negyvena (nors ir deklaravo ten savo gyvenamąją vietą), tuo adresu yra žemės sklypas ir sodo namelis, nepritaikytas gyventi žiemą. Visą žiemą į sodą nevažiavo, nuvyko tik 2020 m. vasario pabaigoje ir sode pašto dėžutėje rado teismo sprendimą su priedais ir reikalavimo perleidimą patvirtinančius dokumentus.
15. CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sprendimas už akių atsakovui buvo įteiktas tinkamai, nėra teisinio pagrindo. Taip pat pirmiau išdėstytos CPK nuostatos nesudaro pagrindo teigti, kad procesiniai dokumentai atsakovui turėjo būti įteikti kitu būdu.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas pripažįsta, jog yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą būtent tuo adresu, kuriuo jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Taip pat nagrinėjamu atveju pripažintinas teisiškai reikšmingu CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tokią pareigą atsakovas turėjo ir pagal su pradine kreditore UAB „Mogo LT“ sudarytą sutartį (Sutarties 9.1.3 punktas). Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus ir atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo informavęs ieškovę arba pradinę kreditorę apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Taigi atsakovas, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo pareigą informuoti savo kontrahentus apie pasikeitusį faktinį gyvenamosios vietos adresą arba užtikrinti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gaunamų siuntų priėmimą, to nepadarius būtent jam tenka visos tokio elgesio pasekmės.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atsakovas nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui.
18. Apeliantas nurodo, kad reikalavimus pradiniam kreditoriui įvykdė, todėl cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi, pareikštas teismo tvarka, negali būti teismo laikomas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą, tačiau pažymėtina, kad kaip ir pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie reikalavimų kreditoriui įvykdymą.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė viena sprendimo už akių panaikinimo sąlyga. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje itin išsamiai bei detaliai ir motyvuotai aptarė atsakovo nurodomas aplinkybes dėl tariamo sutarties įvykdymo ir reikalavimo perleidimo ir sprendė, kad tai nėra pakankamas pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir papildomai pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių nekartoja, juo labiau kad atskirajame skunde nėra pateikiama jokių teisiškai reikšmingų argumentų šiuo klausimu.
20. Papildomai pažymėtina ir tai, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, patvirtinančios neva sprendimo už akių nepagrįstumą, taip pat neleidžia spręsti, kad priimant sprendimą už akių buvo padaryta esminių procesinės ar materialiosios teisės nuostatų pažeidimų, juo labiau kad jokių įrodymų ar paaiškinimų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovas nenurodė.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, skundžiama nutartis yra motyvuota ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.